Azerbaidžano vėliava

Azerbaidžanas įsitikinęs, kad kovo 5-osios incidentas Lačino kelyje, kuomet iš Armėnijos pusės į Azerbaidžano ekonominį Karabacho regioną mėgino neteisėtai įvažiuoti karinę amuniciją gabenę armėnų separatistų automobiliai, – neatsitiktinis. Tai – pati tikriausia provokacija (susišaudymo metu žuvo du Azerbaidžano kariuomenės kariškiai), nes surengta Azerbaidžano ir Armėnijos lyderių susitikimo Briuselyje išvakarėse.

Oficialusis Baku tvirtina: kovo 5-osios susišaudymas Lačino regione byloja, jog Armėnijos pusė visiškai nesilaiko savo įsipareigojimų, duotų 2020-ųjų lapkričio 9-ąją. Tądien Armėnija pažadėjo iš Azerbaidžanui pagal tarptautinę teisę priklausančio Karabacho išvesti visas savo karines pajėgas. Bet šių savo pažadų ji nesilaikė visus pastaruosius trejetą metų. Neteisėtos karinės grupuotės vis dar tebedislokuotos Azerbaidžanui priklasančio Karabacho rajonuose.

Maža to, Armėnija į Karabachą nuolat mėgina slapta įvežti papildomų karinių pajėgų ir papildomos karinės amunicijos. Tokių atvejų 2020 – 2023-aisiais buvo užfiksuota daug. O vadinamieji „rusų taikdariai“, kuriems, remiantis ta pačia 2020-ųjų lapkričio 9-osios sutartimi, privalu prižiūrėti, jog Armėnija į Karabachą negabentų nei savo kariškių, nei ginklų, nei minų, – į šias pareigas žiūri pro pirštus. Vadinamieji „rusų taikdariai“ akivaizdžiai palaiko Armėnijos pusę.

Oficialusis Baku daro išvadą, jog Azerbaidžano ekonominiame Karabacho regione tebesiautėja neteisėtos ginkluotos armėnų gaujos, o ten laikinai dislokuoti „rusų taikdariai“ jų netramdo specialiai.

Kovo 5-oji. Lačino kelyje incidento metu

Todėl Azerbaidžano kantrybė išseko. Neoficialiais duomenimis, Azerbaidžanas planuoja surengti karinę operaciją, kurios tikslas – sunaikinti visus armėnų separatistų punktus, esančius vadinamųjų „rusų taikdarių“ atsakomybės zonoje Karabache. Azerbaidžano kariuomenė, nepasitikėdama nei Armėnijos duotais pažadais, nei vadinamųjų „rusų taikdarių“ vadovybe, planuoja Lačino kelyje įrengti savus, azerbaidžanietiškus, kontrolės punktus (kur nubrėžta sąlyginė, laikinoji zona, skirianti Azerbaidžaną ir Armėniją). Azerbaidžanas taip pat sieks kuo greičiau perimti savo žinion visą Lačino rajoną. Nuo šiol Azerbaidžanas pradės patruliuoti visuose keliuose, esančiuose vadinamųjų „rusų taikdarių“ kontroliuojamoje zonojo 5 kilometrų atstumu tiek į vieną, tiek į kitą pusę.

Remiantis nepatvirtintais duomenimis, Azerbaidžanas šių drastiškų priemonių imsis artimiausiu metu.

Slaptai.lt informacija

2023.03.06; 09:30

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek/LRVK nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad pasienyje su Baltarusija šiuo metu fiksuojamos tik provokacijos, susijusios su sienos pažeidimais. Jis akcentuoja, kad šios provokacijos nėra karinio konflikto lygmens.
 
Nors V. Rupšys viliasi, kad rugsėjį vyksiančios Baltarusijos ir Rusijos „Zapad“ pratybos praeis be provokacijų, jis pabrėžia, kad tiek Lietuvos kariuomenė, tiek sąjungininkai, esant poreikiui, būtų pasirengę reaguoti.
 
„Kalbant šiandieną apie tas provokacijas, tai daugiau yra provokacijos sienos pažeidimų arba sienos tarnybos lygmeniu. Tai nėra tikrai karinės provokacijos arba ginklo panaudojimo šiandieną. Aišku, mes negalime atmesti, kad gali įvykti tai, bet pasakyčiau, kad tos provokacijos tikrai nėra karinio konflikto lygmens“, – LRT radijui teigė V. Rupšys.
 
Kariuomenės vadas pabrėžia, kad tiek Lietuvos kariai, tiek šalyje esantys sąjungininkai yra pasiryžę reaguoti į galimus incidentus ar provokacijas „Zapad“ pratybų metu. Vis dėlto V. Rupšys viliasi, kad Baltarusijos ir Rusijos organizuojamos karinės pratybos praeis sklandžiai, be tyčinių ar netyčinių provokacijų.
 
„Kalbant apie „Zapad“ kažkokias provokacijas, nežinau, kas yra pratybų organizatorių arba tų valstybių, kurios vykdo tas pratybas, scenarijuose įrašyta. Ar jie vykdys kokias provokacijas, ar mes galime dabar kalbėti apie kažkokias provokacijas. Bet, sakykime, mūsų planuose, jeigu reikėtų reaguoti, tai mes tikrai esame numatę, kaip reiktų reaguoti“, – sakė V. Rupšys.
 
„Ir jeigu įvyktų tyčinės arba netyčinės provokacijos ar kažkoks incidentas, tikrai mes turime ir savo pajėgas, ir sąjungininkų buvimą Lietuvoje, turime tikrai atitinkamą informaciją ir, be abejo, būsime pasirengę reaguoti, jeigu bus reikalas. Bet šią dieną, šią minutę to nėra ir manau, kad viskas vyks sklandžiai“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.24; 09:16

Rugpjūčio 7-ąją armėnų kariškiai apšaudė Azerbaidžano Tovuzko rajone esantį Garalaro kaimą. 

Karinio išpuolio metu sužeistas azerbaidžaniečių berniukas Raminas Sabiras Jusifovas

Karinio išpuolio metu sužeistas azerbaidžaniečių berniukas Raminas Sabiras Jusifovas, gimęs 2004-aisiais metais. Karinio incidento metu berniukas buvo namuose.

R.S. Jusifovas patyrė daugybę sužeidimų nuo kieme sprogusios bombos skeveldrų. Berniuko būklė apibūdinama kaip sunki, nors pavojaus gyvybei nėra.

Tai – ne pirmas kruvinas incidentas, nutikęs 2017-aisiais metais dėl Armėnijos kaltės. Pavyzdžiui, liepos 4-osios vakarą Armėnijos karinės pajėgos surengė naują stambią provokaciją azerbaidžaniečių rajone Fizuli (armėnų kariškiai intensyviai apšaudė taikias azerbaidžaniečių gyvenvietes visame Fizuli rajone).

Dėl liepos 4-osios išpuolių Alhanly kaime žuvo 50 -ies metų amžiaus Gulijeva Sahiba ir vos dvejų metukų amžiaus sulaukusi jos dukrelė Gulijeva Zahra. 

Medikai, išgelbėję Ramino Sabiro Jusifovo gyvybę

Išpuolio metu taip pat sužeista 51 metų amžiaus Gulijeva Sarvinaz. Tačiau ji skubiai išgabenta į ligoninę, ir Azerbaidžano medikams jos gyvybę pavyko išgelbėti.

Liudininkai tvirtina, kad Alhanly kaimo apšaudymas buvo nuožmus ir intensyvus. Nužudytos mergaitės tėvas Elnuras Gulijevas pasakojo, kad armėnų pajėgos 2017-aisiais metais ne sykį apšaudė jų gyvenvietę. Paskutinį sykį armėnų kariškiai šaudė birželio mėnesio pabaigoje.

Kodėl Armėnijos ginkluotosios pajėgos sistemingai atakuoja taikius azerbaidžaniečių kaimus, kur gyvena civiliai žmonės? Armėnijos taktika – įbauginti vietinius žmones, kad šie paliktų savo gimtuosius namus ir trauktųsi į Azerbaidžano gilumą. Išstūmę azeraidžaniečius armėnų separatistai tikriausiai tvirtintų, esą žemės, į kurias jie pretenduoja, – negyvenamos, todėl jas neva reikia atiduoti Armėnijai.

Informacijos šaltinis – Slaptai.lt

2017.08.09; 05:00