Moldovos vėliava

Kišiniovas, vasario 21 d. (ELTA). Rusija planuoja užimti Kišiniovo oro uostą ir permesti ten savo kariškius. Tai televizijos kanalui „Moldova1“ pareiškė Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas, praneša portalas „rbc.ua“.
 
„Yra keli destabilizavimo scenarijai. Juose yra keletas elementų, įskaitant ir tuos, kuriuos minėjote, cituodami Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius“, – sakė žurnalistams Moldovos premjeras.
 
Anot D. Receano, Moldovos valdžia yra pasirengusi priešintis tokiems iššūkiams. Jis pabrėžė, kad vyriausybės tikslas – užtikrinti taiką ir stabilumą šalyje.
 
„Moldova pasisako už taikų Uždniestrės konflikto sureguliavimą, ir mes turime suderinti savo tikslus dėl taikos ir saugumo“, – teigė premjeras.
 
„rbc.ua“ prisimena, jog naujasis Moldovos ministras pirmininkas D. Receanas pareiškė, kad būtina demilitarizuoti Uždniestrę ir išvesti iš ten visą Rusijos kariuomenę.
 
Neseniai Ukrainos žvalgyba perėmė Rusijos Federacijos planą destabilizuoti politinę situaciją Moldovoje.
 
Po to Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad Rusija rengia ardomuosius veiksmus, siekdama įvykdyti šalyje valstybės perversmą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.22; 06:36

Vokietijos policija sulaiko įtariamąjį

Vakar vienuolikoje Vokietijos federalinių žemių specialiosios tarnybos surengė net 130 kratų. Pažymėtina, kad kratos atliktos net ir keliuose kariniuose Vokietijos objektuose. Specialių kratų sulaukė net ir Austrijos bei Italijos miestuose gyvenę vokiečių kilmės asmenys.

Šios ypač didelės operacijos metu suimti 25 asmenys. Iš viso įtariamųjų – 52 žmonės.

Kuo juos kaltina oficialusis Berlynas? Kaltina dėl bandymo surengti karinį perversmą – įsiveržti į Bundestagą, paimti valdžią jėga ir pakeisti šiandieninę Vokietijos politiką. Karinį perversmą rengę vyrai, tarp kurių esama profesionalių į atsargą išėjusių kariškių, tvirtina, jog neegzistuoja tokia valstybė kaip Vokietijos Federacinė respublika.

Teroristai turėjo kontaktų su Vokietijos partija „Altarnatyva Vokietijai“ ir su Rusijos Dūmos deputatais.

Perversmui pavykus teroristai numatė pradėti oficialias derybas su Vladimiru Putinu reiškiant jam prielankumą.

Tiesa, niekas netiki, jog teroristams būtų pavykępakeisti Vokietijos valdžią ir santvarką. Vokietija – ne ta valstybė, kurioje valdžią įmanoma paimti jėga. Tačiau perversmininkai būtų pridarę daug bėdų.

Slaptai.lt informacija

2022.12.08; 08:30

 

TURKIJOS RESPUBLIKOS AMBASADORIUS GÖKHAN TURAN

Su TURKIJOS RESPUBLIKOS ambasadoriumi GÖKHAN TURAN 6-ųjų LIEPOS 15-osios bandymo surengti perversmą metinių proga kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, Turkija buvo viena iš pirmųjų šalių, atidariusių reziduojančią ambasadą Vilniuje. Tiesą sakant, kai Turkija 1992-aisiais atidarė ambasadą Vilniuje, tai buvo pirmoji ir vienintelė Turkijos ambasada nepriklausomybę atkūrusiose Baltijos šalyse. Turkijos ambasados Estijoje ir Latvijoje buvo įkurtos žymiai vėliau.

Moderniais laikais mūsų pirmasis diplomatinis susitarimas buvo Draugingumo sutartis, sudaryta 1930 m. rugsėjo 17 d., po kurios sekė Turkijos niekada nepripažintos sovietų okupacijos periodas. Tad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pripažinimas buvo natūralus žingsnis. Techniškai diplomatiniai santykiai tarp šių šalių buvo užmegzti 1991 m. rugsėjo 3 d. Iš tiesų mes turime unikalią ryšių su Turkijos tauta istorija. Reikia prisiminti, kad Turkijos ir Lietuvos santykiai siekia dar Osmanų Imperijos ir Abiejų Tautų Respublikos laikus, kai šios valstybės dalijosi siena, turėjo prekybos susitarimus ir siekė strateginio tikslo išlaikyti galios balansą Rytų Europos ir Juodosios jūros regione.

Kaip draugai, o šiandien ir kaip sąjungininkai, mes turime suprasti vieni kitus. Tad būtų tinkama pripažinti, kad ši diena prieš šešerius metus tapo svarbia data Turkijos tautos istorijoje, kai buvo surengtas bandymas įvykdyti perversmą prieš jos demokratiją ir išrinktą to meto vyriausybę.

-Lietuvos skaitytojų aiškumui, gal galite paaiškinti, kas tiksliai įvyko Turkijoje prieš šešerius metus, 2016 m. liepos 15 d.?

-Klastingas bandymas įvykdyti perversmą, kuris taikėsi į Turkijos demokratiją, įvyko 2016 m. liepos 15 d. Perversmo bandymas, surengtas grupės karininkų, kurie buvo Fethullah Teroro Organizacijos (FETO) nariai ar su ja susiję, kėsinosi nužudyti Prezidentą Erdoğaną ir pakeisti konstitucinę tvarką bei parlamentinę demokratiją į karinę chuntą.

Po Liepos 15-osios nakties, FETO nariai surengė puolimą prieš Turkijos demokratiją, kitą rytą atsibudusi Turkija išvydo tragišką vaizdą.  Tai, kas įvyko, buvo siaubo naktis aršiai tratant sraigtasparnių, tankų ir F-16 naikintuvų ginkluotei. Šie įvykiai nusinešė 251 gyvybę. Daugiau nei 2500 žmonių buvo suluošinti ar sužeisti. Perversmo vykdytojai, tarp kitų įvairių vietų, bombardavo Turkijos Parlamentą, užpuolė Prezidentūros kompleksą, policijos būstinę ir Nacionalinę žvalgybos organizaciją (NŽO), taikėsi į kai kurias žiniasklaidos priemones ir Turkijos palydovinių ryšių centrą (Turksat).

Tačiau dešimtys tūkstančių beginklių civilių išėjo į Turkijos miestų gatves apginti Turkijos demokratijos bei jos teisėtai išrinktos vyriausybės ir aiškiai pasipriešino perversmo sąmokslininkams. Dėka epiško tautos pasipriešinimo, taip retai matomo pasaulio istorijoje, bandymas įvykdyti perversmą buvo ryžtingai atremtas.

Tai buvo labiausiai organizuotas teroristinis išpuolis ir kruviniausias bandymas įvykdyti perversmą, su kuriuo Turkija yra susidūrusi. Tuometinis JAV Viceprezidentas Joe Bidenas, lankydamasis Turkijoje po Liepos 15-osios perversmo bandymo, pavadino jį ‘Turkijos Rugsėjo 11-ąja”.

Tam, kad suprastume tai, reikia įsivaizduoti Lietuvos naikintuvus bombarduojant Seimą, JAV karinius lėktuvus metant bombas ant Kapitolijaus kalvos ar Vokietijos Oro pajėgas taikantis į Bundestagą, kol sraigtasparniai šaudo į minias žmonių, susirinkusių priešais Prezidentūrą. Štai kas iš tiesų įvyko Turkijoje tą kraupią naktį.

Kiek asmenų dalyvavo šiame bandyme įvykdyti perversmą?

-Daugiau nei 10 tūkstančių kariškių ir civilių FETO organizacijos narių, 35 kariniai lėktuvai, 74 tankai, 246 šarvuoti automobiliai, 3 kariniai laivai, 3992 ginklai ir 37 kariniai sraigtasparniai dalyvavo ir suvaidino vaidmenį perversmo bandyme.

Mūsų Parlamentas, Prezidentūra ir policijos būstinė buvo apšaudomi, tuo metu turkai susirinko gatvėse ir stojo prieš tankus. Turkijos prokurorai nedelsiant pradėjo dirbti ir greitai iškilo nepaneigiami įrodymai, vedantys link Fethullah Teroro Organizacijos (FETO) – pavojingos slaptos grupės Turkijoje ir kitose šalyse, kurią pastaruosius 40 metų augino Fethullah Gülenas. Šiandien Gülenas gyvena Saylorsburge, Pensilvanijoje.

-Kas stovėjo už Liepos 15-osios bandymo įvykdyti perversmą?

-Teismų metu gauti nepaneigiami įrodymai atskleidė, kad už šio išdavikiško bandymo įvykdyti perversmą stovėjo FETO organizacija. Šie svarbūs įrodymai apima audio ir video įrašus iš pervesmo bandymo nakties, susirašinėjimą tarp sąmokslininkų, kitą informaciją bei dokumentus, sulaikytų perversmo sąmokslininkų prisipažinimus ir liudijimus.

-Kas yra FETO ir kokia yra šios organizacijos esmė, kurią pašaliniam žmogui gali būti sunku suprasti?

– Spręsti apie FETO veiksmus vien iš to, kas įvyko Liepos 15-ąją, būtų nepakankama. Liepos 15-osios naktį įvykdyti nusikaltimai tebuvo ledkalnio viršūnė.

Karinis perversmas Turkijoje žlugo

FETO yra ginkluota kulto organizacija, sudaryta fanatiškų žmonių, vykdančių vedlio Fethullah Güleno nurodymus. Jis yra šios slaptos, nusikalstamos ir teroristinės organizacijos vadinamasis ‘mesijas’ lyderis. FETO globalus išsikerojimas, ambicijos ir metodai neturi precedento. Lyderis Gülenas yra Vidaus reikalų ministerijos labiausiai ieškomų asmenų sąrašo raudonojoje kategorijoje. 

Viskas prasidėjo po labdaringo švietimo priedanga 1970-aisiais. Fethullah Gülenas ir jo sekėjai prisistatydavo kaip „nekaltas“ švietimo judėjimas, kuomet jie pradėjo mokyklų steigimo Turkijoje ir vėliau kitur pasaulyje kampaniją. Savo galios viršūnėje jie valdė tūkstančius mokyklų Turkijoje ir daugiau kaip aštuonis šimtus švietimo įstaigų pasaulyje. Jų paplitimas buvo beprecedentis.

Dabar mes suprantame, kad tai buvo pirmasis infiltracijos kampanijos žingsnis, kuriame vaikai ir jų tėvai buvo įtraukti naudojant nekaltai atrodantį geresnio išsilavinimo bei gero darbo pažadą. Šie vaikai buvo išleisti į mokyklą su akademine ir finansine parama ir buvo stipriai indoktrinuoti. Jie tapo Fethullah Güleno, kuris save vadina ‘Išrinktuoju’, klausimų nekeliančiais pėstininkais. Tikslas buvo sugriauti Turkijos valstybės demokratijos pagrindus ir įkurti naują anti-demokratinę valstybę su absoliučia Güleno valdžia. Jo mokiniai buvo įtikinti, kad siekdami savo pagrindinio tikslo – perimti valstybės kontrolę, jie turėtų slėptis ir būti labai atsargūs, taip pat, kad jiems leidžiama laužyti visas etines bei religines taisykles ir principus. Savo struktūroje skirdama didelį dėmesį konfidencialumui ir vadindama tai ‘atsargos priemone’, ši organizacija, siekdama slaptumo, suteikia savo nariams ‘kodinius vardus’, atskirus nuo jų tikrųjų vardų. Dėl to tai yra unikali ir savotiška ginkluota teroristinė organizacija, kurios net žemiausio rango nariai pažįsta vienas kitą kodiniais vardais ir kuri yra sudaryta ląstelių struktūros principu.

Buvo vykdomi masiniai sukčiavimai atrankose, siekiant infiltruotis į svarbias valstybines pozicijas, pavyzdžiui, policijos departamentuose ir karo mokyklose.

Augant galiai, ši organizacija ėmėsi globalios mesijiškos misijos, vaizduodama Fethullah Güleną kaip ‘Visatos Imamą’.

Už viso to stovintis nusikalstamas sindikatas sukūrė ir valdė integruotą sistemą, kuri pasirūpindavo verbavimu per mokyklas,  finansavimas buvo užtikrinamas per holdingo įmones ir dažnai gero siekiančių verslo atstovų aukas. Grupė pasinaudojo netinkama patikrinimų ir reguliavimo sistema siekdama savo tikslų. Ši organizacija taip pat steigė žiniasklaidos priemonės, siekama paveikti visuomenės nuomonę už ar prieš bet kurį asmenį, grupę ar idėją. Su daugybe žmonių Turkijoje, kurie suprato, kokia tai organizacija, buvo psichologiškai ir socialiai susidorota per šias žiniasklaidos priemones. Per šias žiniasklaidos priemones buvo vykdomos susidorojimo kampanijos prieš žurnalistus, akademikus, biurokratus ir karininkus, kurie joms oponavo ar bandė atskleisti tiesą apie jas.

Turkijos teisminės institucijos priėmė daugybę nuosprendžių prieš šios nusikalstamos organizacijos narius dėl įvairių nusikalstamų veikų, kaip kad neteisėtas pasiklausymas, įkalčių klastojimas ir neteisėti sulaikymai tų, kurie oponavo šiai organizacijai. Tebevykstantys bei pasibaigę tyrimai, baudžiamieji persekiojimai ir teismai parodė, kad Fethullah Gülenas yra FETO ginkluotos teroristinės organizacijos administratorius ir vadeiva, ir kad jis įsakė surengti perversmą.

Kai Turkijos vyriausybė suprato, kas iš tiesų vyko, pradėti būtini teisiniai veiksmai prieš FETO. Visų pirma buvo svarbu atskleisti jų slaptas ryšių sistemas.

Liepos 15-oji buvo suplanuota tuo metu, kai Turkijos vyriausybė atskleidė ir įvardijo daugumą vadinamųjų kariškių, kurie iš tikrųjų buvo FETO nariai, ir ruošėsi juos atleisti. Kitaip tariant, tai buvo ir beviltiškas paskutinis FETO žingsnis – bandymas išlaikyti savo įtaką ir kontrolę Turkijoje.

Ginkluotas bandymas įvykdyti perversmą Liepos 15-ąją nenuginčijamai parodė, kad FETO yra vienas didžiausių pavojų demokratinei valdžiai.

Jų buvimas ir veikimo būdas yra toks pats tiek švietimo, tiek nevyriausybinių organizacijų, vietino verslo srityse visame pasaulyje. Mes manome, kad siekdami infiltruotis ir plėsti savo pasaulinę ekonominę bei politinę įtaką, jie kelia tiesioginę saugumo grėsmę bet kuriai šaliai, kurioje jie veikia per susijusius asmenis ir institucijas. Lietuva nėra išimtis. Turkija ir toliau aiškins ir įspės draugus bei sąjungininkus pasaulyje būti atsargiems dėl piktavališkų ir pragaištingų šios organizacijos veiksmų.

-Kokių žingsnių Turkija ėmėsi prieš šią organizaciją, siekdama išsaugoti savo demokratiją ir stabilumą?

-Pastaruosius šešerius metus, kova prieš FETO tiek Turkijos viduje, tiek už jos ribų buvo vienas pagrindinių mūsų vyriausybės prioritetų.  Turkijoje mūsų pastangos remiasi trimis gairėmis:

Pirmiausia, remiantis teisės viršenybės principu, Liepos 15-osios perversmo bandymo vykdytojai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Atitinkamos valdžios institucijos vis dar vykdo keletą teisminių procesų, o FETO tyrimai mūsų šalyje tęsiami.

Antra, atskleista FETO organizacinė struktūra vyriausybinėse institucijose; prieš jos narius buvo pradėtos administracinės ir teisminės procedūros, tokiu būdu „paraleli valstybės struktūra“ buvo sugriauta.

Trečia, be vyriausybinių institucijų,  FETO bandymai išplisti visose ekonomikos srityse per savo priedangos bendroves, ypač švietimo, žiniasklaidos ir bankų sektoriuose, buvo sužlugdyti.

Nuotraukos, pasakojančios apie 2016-ųjų liepos 15-osios įvykius Turkijoje. Žurnalas „July15. Coup attempt in Turkey and peoples victory”.

Tuo tarpu FETO labai pasikeitė. Turkijoje praradusi savo stuburą, ši organizacija dabar bando išgyventi naudodama savo organizacinę struktūrą užsienyje. Atsižvelgiant į šio slapto subjekto pobūdį, kovojant su FETO užsienyje reikia bent jau gerai sutelktos vidutinės trukmės perspektyvos. Taigi šis aspektas įgijo didesnę reikšmę.

Dėl šių priežasčių, kova prieš FETO struktūras užsienyje yra vienas iš mūsų šalies aukščiausių prioritetų. Mūsų pastangos gali būti apibendrintos taip:

a) Pagrindinis mūsų pastangų tikslas yra didinti kitų šalių supratimą apie šią grupuotę. Kelios tarptautinės organizacijos priėmė svarbias rezoliucijas dėl FETO. Dar daugiau, šalys, kurios tyrė ir stebėjo šią grupuotę, dažnai atskleisdavo jos dalyvavimą tokiuose nusikaltimuose kaip pinigų plovimas, bauginimas, kyšininkavimas, pasų ir vizų klastojimas.

b) Mes prašėme įšaldyti FETO narių turtą ir jų ektradicijos iš šalių, kuriose šie asmenys gyvena.

c) Turkijos Maarif (Švietimo) fondas taip pat tęsia savo veiklą visame pasaulyje, siekdamas užkirsti kelią bet kokiems nesklandumams, atsirandantiems dėl veiksmų, kurių imtasi prieš FETO, ypač švietimo srityje. Be to, kad beveik 49 šalyse FETO mokyklos yra perimtos atitinkamų švietimo įstaigų, daugiau nei 19 tokių mokyklų ir švietimo centrų yra perduotos Turkijos Maarif fondui. Taip pat Turkijos Maarif fondas įsteigė mokyklas daugiau nei 30 šalių.

-Kas išgelbėjo demokratiją tą vakarą Turkijoje?

Yra du svarbūs dalykai, kurie užkirto kelią Liepos 15-osiops perversmo sėkmei. Vienas iš jų yra tai, kad FETO nariai kariuomenėje pradėjo bandymą įvykdyti perversmą dvejomis valandomis anksčiau nei planuota, įtardami, jog Nacionalinė Žvalgybos Organizacija ir Turkijos Ginkluotojų pajėgų štabas sužinojo, kad kažkas įvyks. Tačiau pagrindinis faktorius buvo Turkijos žmonių pasipriešinimas šiam anti-demokratiniam bandymui nuversti išrinktą valdžią. Jie išėjo į gatves atsiliepdami į Prezidento Erdoğano kvietimą demokratiniam solidarumui.  Turkijos miestuose vyko dešimtys eisenų už demokratiją, kuriose dalyvavo milijonai mūsų piliečių, priklausančių įvairioms politinėms pakraipoms.

Po bandymo įvykdyti perversmą, Prezidentas Erdoğanas, Ministras Pirmininkas Binali Yıldırımas bei opozicinių partijų lyderiai 2016 m. rugpjūčio 7 d. susirinko į masinį mitingą Stambule. Šis didžiulis mitingas buvo istorinė tautinio ryžto išraiška ir pirmas kartas, kai visos partijos susirinko į politinį mitingą dėl vienos priežasties. Jame dalyvavo daugiau nei trys milijonai Turkijos piliečių ir tai buvo vienas didžiausių mitingų modernios Turkijos politikos istorijoje.

Turkijos visų tikėjimų religiniai lyderiai, musulmonai, krikščionys ir žydai susivienijo pasmerkdami FETO bandymą įvykdyti perversmą ir išleido bendrą pareiškimą. Apibendrinant, Turkijos žmonių valia ir ryžtas išgelbėjo Turkijos demokratiją ir konstitucinę tvarką.

– Lietuva ir Turkija yra NATO narės. Su kokiais iššūkiais abi mūsų šalys, kaip vieno Aljanso narės, susiduria šiandien?

Nuo tada, kai Lietuva tapo NATO nare, Aljanso supratimas apie grėsmes pasikeitė. Pavyzdžiui, mes vis daugiau kalbame apie grėsmes demokratijai ir stabilumui, hibridines grėsmes ir kibernetinį saugumą. Įdomu pastebėti, kad FETO organizacija buvo gana įgali kelti grėsmes demokratijai, taip pat ir per savo kibernetinio saugumo pajėgumus. Šie naujo tipo iššūkiai neturi jokių sienų. Turime didinti sąmoningumą ir pajėgumus tinkamai kovoti su jais.

Per pastaruosius kelerius metus NATO ir Europoje apskritai atsiranda vis daugiau supratimo apie hibridines grėsmes ir jų komponentus. Nors technologiniai pranašumai padeda įveikti hibridines grėsmes, būtinas didesnis demokratinių institucijų bendras informuotumas ir atsparumas. Dezinformacija, netikros naujienos ir propaganda tapo manipuliavimo įrankiais ekstremistams ir daugeliui kitų marginalinių grupių. Norint įveikti šiuos iššūkius reikalingas didesnis žiniasklaidos priemonių išprusimas.

Turkijos kariai

Geresnis supratimas apie regionines grėsmes taip pat neabejotinai pagerins saugumo kokybę. Kalbant apie Turkiją, mes pripažįstame regioninio saugumo reikšmę Baltijos šalims. Taigi, prisidedame prie Baltijos oro policijos misijos keturiais F-16 lėktuvais, finansiškai remiame ir skiriame karininką NATO energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje, šalia kitų bendradarbiavimo formų NATO.

Kalbant apie bendrą nacionalinio saugumo koncepciją, taisyklėmis paremta ir nuspėjama tarptautinė tvarka yra pageidaujama aplinka abiem mūsų valstybėms, siekiant sustiprinti demokratiją ir mūsų žmonių gerovę.

-Koks yra mūsų šalių bendradarbiavimo potencialas kitose srityse?

-Kaip minėta anksčiau, mes esame ne tik NATO Aljanso nariai, bet ir sąjungininkai, išpažįstantys demokratijos, sekuliarios įstatymo viršenybės, žodžio laisvės, laisvos rinkos ekonomikos bei tikėjimą gerbiančio gyvenimo būdo vertybes.

Kol jūs tapote ES nariais, ilgas Turkijos stojimo procesas vis dar tęsiasi. Nors derybų procesas yra užstrigęs jau keletą metų, mes siekiame ilgainiui tapti pilnateisiais ES nariais. Esame Europos peizažo ir istorijos dalis, turint omenyje, kad Europa yra daugialypė. Norint peržengti kai kurias kliūtis, reikalinga politinė išmintis ir strateginė perspektyva. Vis dėlto mes bendradarbiaujame plačiai, remdamiesi keliais oficialiais susitarimais, įskaitant Muitų sąjungą su ES. Turkijoje labai vertina Lietuvos paramą, paremtą jos unikalia patirtimi, Turkijai siekiant narystės ES. Mes norėtume, kad ji būtų garsesnė ir pastebimesnė. Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra priminimas mums visiems, kad nestabilumas yra jautrus klausimas Juodosios jūros regione. Taika ir stabilumas neturėtų būti priimama kaip savaime suprantamas dalykas. Sveika ir perspektyvi euroatlantinė integracija yra raktas į platesnę regioninę taiką ir gerovę.

Mes palaikėme Lietuvos siekį įstoti į praktiškai kiekvieną regioninę ir pasaulinę organizaciją per pastaruosius 30 metų. Mūsų parama jūsų narystės NATO procese buvo bene svarbiausia iš jų persitvarkant į demokratiją po sovietinio periodo.

Ekonominiuose santykiuose mūsų dvišalis potencialas yra neišnaudotas. Nepaisant Covid-19 pandemijos sąlygų, mūsų dvišalė prekyba pasiekė 992 milijonų dolerių. Turkija yra septinta didžiausia ekonomika Europoje ir 19-ta pasaulyje. Ji siūlo puikias galimybes Lietuvos verslui. Taip pat reikia daugiau informacijos apie galimybes, kurias Lietuva siūlo Turkijos verslininkams. Galima sakyti, kad mūsų ekonomikos papildo viena kitą daugeliu aspektų. Pavyzdžiui, logistikos ir transporto srityje abi šalys gali veikti kaip regioniniai centrai viena kitai.

Turkijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt fotografija

Bendradarbiavimas gynybos pramonėje taip pat turi didelį potencialą. Platus Turkijos gynybos pramonės gaminių asortimentas, ypač moderniausi Turkijos civiliniai ir kariniai dronai, gali būti įdomūs Lietuvos kariuomenei ir saugumo institucijoms. Šį potencialą rodo naujausia bepiločio „Bayraktar“ akcija, kurį Lietuvai padovanojo Turkijos gamintoja bendrovė „Baykar“, o Lietuva dovanoja jį Ukrainai.

Kitose sferose, daugiau turkų studentų atranda pasaulinio švietimo galimybes per įvairias programas, pvz., „Erasmus“. Lietuvos universitetų programos anglų kalba yra labai populiarios tarp Turkijos „Erasmus“ studentų.

Mes turime istorinius žmogiškuosius ryšius per Lietuvos totorių ir karaimų bendruomenes. Turkijoje taip pat turime nemažą totorių bendruomenę iš Krymo.

Taip pat džiaugiamės matydami, kad Turkija tradiciškai yra viena iš labiausiai Lietuvos turistų mėgstamų vietų. Šimtai tūkstančių lietuvių kasmet apsilanko Turkijoje. Mes sveikiname žmonių kontaktus, tikimės toliau plėtoti mūsų abipusį potencialą.

2022.07.15; 12:25

Ankara, birželio 22 d. (AFP-ELTA). Turkijos teismas panaikino apkaltinamuosius nuosprendžius ir paleido 71 kadetą, kurie buvo įkalinti iki gyvos galvos dėl kaltinimų dalyvavus 2016 metais nepavykusiame bandyme įvykdyti perversmą, trečiadienį pranešė bylą stebintis advokatas.
 
Iš viso 355 kadetams buvo skirtos bausmės iki gyvos galvos už įtariamą mėginimą nuversti tuometinio ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybę.
 
Po nepavykusio perversmo įvyko plataus masto valymai, per kuriuos dešimtys tūkstančių žmonių neteko darbo vyriausybės institucijose. Buvo nuteista beveik 5 000 žmonių, iš jų beveik 3 000 – įkalinti iki gyvos galvos.
 
Tačiau žmogaus teisių advokatai ir kadetų motinos jau seniai tvirtino, kad valymai baigėsi tuo, jog buvo įkalinti žmonės, neturėję jokio vaidmens bandyme įvykdyti perversmą, nusinešusį apie 250 gyvybių.
 
Antradienį Turkijos kasacinis teismas panaikino nuosprendžius 116 kadetų, 71 iš jų paleido į laisvę, o likusias bylas sustabdė, kol bus išnagrinėtos apeliacijos, sakė žmogaus teisių advokatas Cemilas Cicekas.
 
„Jų nekaltumas pagaliau buvo įrodytas, bet tik praėjus šešeriems metams, kurie buvo išbraukti iš jų gyvenimo“, – pridūrė už žmogaus teises kovojantis opozicijos įstatymų leidėjas Omeras Farukas Gergerlioglu.
 
Turkija kaltina JAV gyvenantį musulmonų pamokslininką Fethullah Guleną organizavus nepavykusį perversmą, tačiau jis tai griežtai neigia.
Po bandymo įvykdyti perversmą pasikeitė visi šiuolaikinės Turkijos politikos aspektai: R. T. Erdoganas uždraudė opozicines partijas, o jo vyriausybė uždarė nepriklausomą žiniasklaidą.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.06.23; 09:33

Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs

CŽV mano, kad V. Putinas gali netekti prezidento krėslo dėl nesėkmingo karo Ukrainoje. CŽV neatmeta, kad perversmas Rusijoje – vienas iš galimų variantų karui užbaigti. Tai praneša CNN.

CŽV operacijų buvusioje Sovietų Sąjungoje vadovas Stephenas Hallas žurnalistams teigė, kad „Putino kėdė greitai susvyruos“.

Jis neįvardijo galimo perversmo laiko, tačiau teigė, kad dėl didelio masto karinio puolimo Ukrainoje, dėl kurio Rusijai buvo pritaikytos
niokojančios sankcijos, Vladimiras Putinas gali netekti prezidento posto.

Ar jis bus tik nušalintas, ar nužudytas, – komentarų nebuvo.

Parengta remiantis CNN ir zaxid.net

2022.04.12; 09:07

Slaptieji agentai

Kijevas, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė paskelbė, kad Rusija rengia sąmokslą, kurio tikslas – pakeisti dabartinę Ukrainos valdžią prorusiškais politikais. Paaiškėjus tokiai informacijai Ukraina žada priešintis prorusiškiems asmenims ir organizacijoms, norintiems destabilizuoti šalį, informuoja AFP.
 
„Mūsų valstybė tęs politiką, kuria siekiama išardyti bet kokias oligarchines ar politines struktūras, bandančias destabilizuoti Ukrainą ar padėti okupantams“, – sako prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mykhailo Podoliakas.
 
„Mūsų sąjungininkų vyriausybės neseniai ėmė daiktus vadinti jų tikraisiais vardais ir atskleidė tam tikrus Rusijos „draugus“. Britų informacija akivaizdžiai atitinką šią loginę grandinę“, – sakė prezidento patarėjas.
 
Anot M. Podoliako, jau kurį laiką pagrindinė Rusijos strategija Ukrainoje buvo tam tikrų asmenų iš oligarchų ar politikų rato parinkimas siekiant jų rankomis įgyvendinti Rusijos tikslus.
 
Jungtinė Karalystė paskelbė, kad Rusija siekia pakeisti valdžią Ukrainoje ir nori, kad į ją ateitų buvęs parlamentaras Jevgenijus Murajevas, buvęs premjeras Mykola Azarovas, buvę vicepremjerai Serhijus Arbuzovas ir Andrijus Kliujevas bei buvęs Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotojas Volodymyras Sivkovičius.
 
J. Murajevas sekmadienį feisbuke rašė, kad Ukrainai reikia naujų politinių lyderių.
 
JAV teigia, kad tokie Rusijos planai kelia didelį nerimą. Tuo metu Kremlius vadina tai „dezinformacija“ ir paragino Jungtinę Karalystę „nustoti skleidus nesąmones“.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2022.01.23; 19:00

Rusijos šnipas

Kijevas, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė (JK) paskelbė, kad Rusija siekia pakeisti Ukrainos valdžią, o nauju vadovu numatytas buvęs parlamentaras Jevgenijus Murajevas.
 
Sekmadienį jis pareiškė, kad Ukrainai reikia naujų lyderių, informuoja AFP.
 
„Ukrainos žmonėms reikia teisės viršenybės, taikos, geros ir pragmatiškos ekonominės bei socialinės politikos ir naujų politinių lyderių“, – rašė J. Murajevas feisbuke.
 
Anot JK užsienio reikalų ministerijos, tai vienas iš kelių asmenų, kuriuos Kremlius norėtų matyti vadovaujant Ukrainai. JK paskelbė turinti duomenų, kad keli buvę Ukrainos politikai palaikė ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis, o J. Murajevas svarstomas kaip galimas naujas Ukrainos vadovas.
 
„Provakarietiškų ir prorusiškų politikų laikai Ukrainoje baigėsi negrįžtamai. (…) Ukrainai reikalingi nauji politikai, kurių politika remsis vien nacionaliniais Ukrainos ir ukrainiečių interesais. (…) Visus, kam svarbus Ukrainos likimas, raginu nustoti skirstyti mus į kategorijas – į prorusiškus ir provakarietiškus. Nustokite mus kiršinti ir mes patys pasieksime taiką savo šalyje“, – teigiama J. Murajevo žinutėje feisbuke.
 
Rusiškas žvilgsnis

Jis prarado vietą Ukrainos parlamente po to, kai partija „Opozicinis blokas“ neperkopė 5 proc. balsų barjero 2019 m. rinkimuose. Jis laikomas TV kanalo „Naš“ savininku, kuris kaltinamas prorusiškos propagandos skleidimu.
 
JAV teigia, kad Rusijos sąmokslas pakeisti Ukrainos valdžią kelia didelį nerimą. Tuo metu Kremlius apkaltino Jungtinę Karalyste „dezinformacija“ ir paragino „nustoti skleidus nesąmones“.
 
Įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono paaštrėjo po to, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė 100 000 karių. JAV ir Europa mano, kad Rusija rengiasi invazijai į Ukrainą.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2022.01.23; 18:30

Persona non grata
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Redžepas Taipas Erdoganas pareiškė davęs specialų nurodymą šalies užsienio reikalų ministerijai. Tas nurodymas – išvyti iš Turkijos net dešimt užsienio valstybių diplomatų, paskelbiant juos „personomis non gratomis“. Tarp tų, kurie artimiausiu metu privalo palikti Turkiją – JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Kanados, Suomijos, Danijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Norvegijos ir Švedijos ambasadoriai.

Kodėl kilo šis diplomatinis skandalas? Dešimties šalių ambasadoriai pakliuvo nemalonės todėl, kad kišosi į Turkijos vidaus reikalus. Tiksliau tariant – socialiniuose tinkluose jie piktinosi, kodėl Turkijos teisėsauga teisia Osmaną Kavalą. Esą šis vyras turėtų būti paleistas į laisvę, o kaltinimai priklausius „nusikalstamai FETO organizacijai“ ir „prisidėjus Turkijoje rengus karinį perversmą 2016-aisiais“ privalo būti atšaukti. Suprask, priešingu atveju Turkija bus kaltinama antidemokratiškumu, o turkiški teismai – tendencingumu.

Parengta remiantis Anadolu agentūra

2021.10.24; 07:41

Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Po šeštadienį surengto Astros Genovaitės Astrauskaitės dar vieno mitingo prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. G. Astrauskaitės galimų raginimų organizuoti karinį perversmą ir smurtu nuversti teisėtai išrinktą valdžią.
 
Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus AVPK policijos pareigūnai, jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
 
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už viešą raginimą smurtu pažeisti šalies suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Patrankos senovinės. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad šeštadienį į įvairių protesto akcijų dalyvės ir organizatorės A. G. Astrauskaitės surengtą mitingą susirinko daugiau kaip 100 žmonių. Renginio organizatorė ragino valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
 
Dar vienas mitingas, rengtas rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės taip pat didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė.
 
Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2021.10.19; 07:17

GÖKHAN TURAN, Turkijos ambasadorius Lietuvoje. Slaptai.lt nuotr.

Su Turkijos Respublikos ambasadoriumi GÖKHAN TURAN 5-ųjų liepos 15-osios bandymo įvykdyti perversmą metinių proga kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas

Turkijos ir Lietuvos santykiai siekia dar Osmanų Imperijos ir Abiejų Tautų Respublikos laikus, kai šios valstybės dalijosi siena, turėjo prekybos susitarimus ir siekė strateginio tikslo išlaikyti galios balansą regione. Moderniais laikais mūsų pirmasis diplomatinis susitarimas buvo Draugingumo sutartis, sudaryta 1930 m. rugsėjo 17 d., po kurios sekė Turkijos niekada nepripažintos sovietų okupacijos periodas. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., Turkija buvo viena iš pirmųjų šalių, atidariusių rezidavimo ambasadą Vilniuje. Trumpai tariant, mes turime unikalią ilgos pažinties istoriją.

Apibusių mūsų santykių kontekste, būtų tinkama pripažinti, kad ši diena, liepos 15-oji, prieš penkerius metus tapo svarbia data Turkijos tautos istorijoje, kai buvo surengtas bandymas įvykdyti perversmą prieš jos demokratiją ir išrinktą to meto vyriausybę.

K: Lietuvos skaitytojų aiškumui, leiskite paklausti, kas tiksliai įvyko Turkijoje prieš penkerius metus, 2016 m. liepos 15 d.?

Išdavikiškas bandymas įvykdyti perversmą įvyko 2016 m. liepos 15 d. ir jis bus prisimenamas kaip juoda strėlė, taikyta į Turkijos demokratiją. Perversmo bandymas, surengtas grupės karininkų, kurie buvo Fethullah Teroro Organizacijos (FETO) nariai ar su ja susiję, kėsinosi nužudyti Prezidentą Erdoğaną ir pakeisti konstitucinę tvarką bei parlamentinę demokratiją į karine chuntą.

Liepos 15-osios naktį buvo aišku, kad FETO nariai surengė puolimą prieš Turkijos demokratiją. Vaizdas, kurį Turkija išvydo nubudusi liepos 16-osios rytą, buvo tragiškas. Tai, kas įvyko, buvo siaubo naktis aršiai tratant sraigtasparnių, tankų ir F-16 naikintuvų ginkluotei. Šie įvykiai nusinešė 251 gyvybę. Daugiau nei 2500 žmonių buvo suluošinti ar sužeisti. Perversmo vykdytojai, tarp kitų įvairių vietų, bombardavo Turkijos Parlamentą, užpuolė Prezidentūros kompleksą, policijos būstinę ir Nacionalinę žvalgybos organizaciją (NŽO), taikėsi į kai kurias žiniasklaidos priemones ir Turkijos palydovinių ryšių centrą (Turksat).

Karinis perversmas Turkijoje žlugo

Tačiau dešimtys tūkstančių beginklių civilių pasipylė į Turkijos miestų gatves apginti Turkijos demokratijos bei jos teisėtai išrinktos vyriausybės ir pasipriešino perversmo sąmokslininkams. Dėl pasaulio istorijoje retai matomo epiško tautos pasipriešinimo bandymas įvykdyti perversmą buvo atremtas.

Tai buvo ne tik kruviniausias Turkijos istorijoje bandymas įvykdyti perversmą, bet taip pat labiausiai organizuotas teroristinis išpuolis, su kuriuo Turkija yra susidūrusi. Tuometinis JAV Viceprezidentas Joe Bidenas, lankydamasis Turkijoje po Liepos 15-osios perversmo bandymo, pavadino jį ‘Turkijos Rugsėjo 11-ąja’.

Ar galite įsivaizduoti Lietuvos naikintuvus bombarduojant Seimą, JAV karinius lėktuvus metant bombas ant Kapitolijaus kalvos ar Vokietijos Oro pajėgas taikantis į Bundestagą, kol sraigtasparniai šaudo į minias žmonių, susirinkusių priešais Prezidentūrą? Jums gali būti sunku tai įsivaizduoti, bet Turkijoje tai įvyko. Tai buvo siaubinga tikrovė, su kuria Turkijos žmonės susidūrė tą naktį.

K: Kiek iš tiesų kariškių dalyvavo bandant įvykdyti perversmą?

Daugiau nei 10 tūkstančių kariškių ir civilių FETO organizacijos narių, 35 kariniai lėktuvai, 74 tankai, 246 šarvuoti automobiliai, 3 kariniai laivai, 3992 ginklai ir 37 kariniai sraigtasparniai dalyvavo ir suvaidino vaidmenį perversmo bandyme.

K: Kas stovėjo už Liepos 15-osios bandymo atlikti perversmą?

Net kai mūsų Parlamentas, Prezidentūra ir policijos būstinė buvo apšaudomi – ir turkams susirinkus gatvėse bei stovint prieš tankus – Turkijos prokurorai pradėjo dirbti bandydami suprasti, kas yra perversmo sumanytojai. Greitai iškilo nepaneigiami įrodymai, vedantys link Fethullah Teroro Organizacijos (FETO) – pavojingos slaptos grupės Turkijoje, JAV ir kitose šalyse, kurią pastaruosius 40 metų augino Fethullah Gülenas. Šiandien Gülenas gyvena Saylorsburge, Pensilvanijoje.

Teismų metu gauti nepaneigiami įrodymai atskleidė, kad už šio išdavikiško bandymo įvykdyti perversmą stovėjo FETO organizacija. Šie svarbūs įrodymai apima audio ir video įrašus iš pervesmo bandymo nakties, susirašinėjimą tarp sąmokslininkų, kitą informaciją bei dokumentus, sulaikytų perversmo sąmokslininkų prisipažinimus ir liudijimus.

K: Kas yra FETO ir kokia yra šios organizacijos esmė, kurią pašaliniam žmogui gali būti sunku suprasti?

Spręsti apie FETO veiksmus vien iš to, kas įvyko Liepos 15-ąją, būtų nepakankama. Liepos 15-osios naktį įvykdyti nusikaltimai tebuvo ledkalnio viršūnė.

FETO yra ginkluota kulto organizacija, sudaryta žmonių, vykdančių vedlio Fethullah Güleno nurodymus. Jis yra šios slaptos, nusikalstamos ir teroristinės organizacijos vadinamasis ‘mesijas’ lyderis. FETO globalus išsikerojimas, ambicijos ir metodai neturi precedento. Lyderis Gülenas yra Vidaus reikalų ministerijos labiausiai ieškomų asmenų sąrašo raudonojoje kategorijoje.

Viskas prasidėjo po labdaringo švietimo priedanga 1970-aisiais. Fethullah Gülenas ir jo sekėjai prisistatydavo kaip nekaltas švietimo judėjimas, kai jie pradėjo mokyklų steigimo Turkijoje ir vėliau kitur pasaulyje kampaniją. Savo galios viršūnėje jie valdė tūkstančius mokyklų Turkijoje ir daugiau kaip aštuonis šimtus švietimo įstaigų pasaulyje. Jų paplitimas buvo beprecedentis.

Turkija. EPA – ELTA nuotr.

Dabar mes suprantame, kad tai buvo pirmasis infiltracijos kampanijos žingsnis, kuriame vaikai ir jų tėvai buvo įtraukti naudojant nekaltai atrodantį geresnio išsilavinimo bei gero darbo pažadą. Šie vaikai buvo išleisti į mokyklą su akademine ir finansine parama ir buvo stipriai indoktrinuoti. Jie tapo Fethullah Güleno, kuris save vadina ‘Išrinktuoju’, klausimų nekelenčiais pėstininkais. Tikslas buvo sugriauti Turkijos valstybės demokratijos pagrindus ir įkurti naują anti-demokratinę valstybę su absoliučia Güleno valdžia. Jo mokiniai buvo įtikinti, kad siekdami savo pagrindinio tikslo – perimti valstybės kontrolę, jie turėtų slėptis ir būti labai atsargūs, taip pat, kad jiems leidžiama laužyti visas etines bei religines taisykles ir principus. Savo struktūroje skirdama didelį dėmesį konfidencialumui ir vadindama tai ‘atsargos priemone’, ši organizacija, siekdama slaptumo, suteikia savo nariams ‘kodinius vardus’, atskirus nuo jų tikrųjų vardų. Dėl to tai yra unikali ir savotiška ginkluota teroristinė organizacija, kurios net žemiausio rango nariai pažįsta vienas kitą kodiniais vardais ir kuri yra sudaryta ląstelių struktūros principu.

Vyko ir masiniai sukčiavimai atrankose, siekiant infiltruotis į svarbias valstybines pozicijas, pavyzdžiui: policijos departamentuose ir karo mokyklose.

Augant galiai, ši organizacija ėmėsi globalios mesijiškos misijos, vaizduodama Fethullah Güleną kaip ‘Visatos Imamą’.

Už viso to stovintis nusikalstamas sindikatas sukūrė ir valdė integruotą sistemą, kuri pasirūpindavo verbavimu per mokyklas, finansavimas buvo užtikrinamas per holdingo įmones ir verslo atstovų aukas. Ši organizacija taip pat steigė žiniasklaidos priemones, siekama paveikti visuomenės nuomonę už ar prieš bet kurį asmenį, grupę ar idėją. Su daugybe žmonių Turkijoje, kurie suprato, kokia tai organizacija, buvo psichologiškai ir socialiai susidorota per šias žiniasklaidos priemones. Per šias žiniasklaidos priemones buvo vykdomos susidorojimo kampanijos prieš žurnalistus, akademikus, biurokratus ir karininkus, kurie joms oponavo ar bandė atskleisti tiesą apie jas.

Turkijos teisminės institucijos priėmė daugybę nuosprendžių prieš šios nusikalstamos organizacijos nariusdėl įvairių nusikalstamų veikų, kaip kad neteisėtas pasiklausymas, įkalčių klastojimas ir neteisėti sulaikymai tų, kurie oponavo šiai organizacijai. Tebevykstantys bei pasibaigę tyrimai, baudžiamieji persekiojimai ir teismai parodė, kad Fethullah Gülenas yra FETO ginkluotos teroristinės organizacijos administratorius ir vadeiva, ir kad jis įsakė surengti perversmą.

Kai Turkijos vyriausybė suprato, kas iš tiesų vyko, pradėti būtini teisiniai veiksmai prieš FETO. Visų pirma buvo svarbu atskleisti jų slaptas ryšių sistemas.

Liepos 15-oji buvo suplanuota tuo metu, kai Turkijos vyriausybė atskleidė ir išvardijo daugumą vadinamųjų kariškių, kurie iš tikrųjų buvo FETO nariai, ir ruošėsi juos atleisti. Kitaip tariant, tai buvo ir beviltiškas paskutinis FETO žingsnis – bandymas išlaikyti savo įtaką ir kontrolę Turkijoje.

Ginkluotas bandymas įvykdyti perversmą Liepos 15-ąją parodė, kad FETO nebijo panaudoti terorizmo taktikos net prieš civilius, greta kitų nusikaltimų, ir aiškiai parodė pasauliui, kad ji yra viena pavojingiausių grupių prieš demokratinį valdymą.

Jų buvimas ir veikimo būdas toks pats tiek švietimo, nevyriausybinių organizacijų, tiek vietino verslo srityse visame pasaulyje. Mes manome, kad siekdami infiltruotis ir plėsti savo pasaulinę ekonominę bei politinę įtaką, jie kelia tiesioginę saugumo grėsmę bet kuriai šaliai, kurioje jie veikia per susijusius asmenis ir institucijas. Lietuva nėra išimtis. Turkija ir toliau aiškins ir įspės draugus bei sąjungininkus pasaulyje būti atsargiems dėl piktavališkų ir pragaištingų šios organizacijos veiksmų.

K: Kokių žingsnių Turkija ėmėsi prieš šią organizaciją, siekdama išsaugoti savo demokratiją ir stabilumą?

Pastaruosius penkerius metus, kova prieš FETO tiek Turkijos viduje, tiek už jos ribų buvo vienas pagrindinių mūsų vyriausybės prioritetų.  Turkijoje mūsų pastangos remiasi trimis gairėmis.

Pirmiausia, remiantis teisės viršenybės principu, Liepos 15-osios perversmo bandymo vykdytojai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Atitinkamos valdžios institucijos vis dar vykdo keletą teisminių procesų, o FETO tyrimai mūsų šalyje tęsiami.

Antra, atskleista FETO organizacinė struktūra vyriausybinėse institucijose; prieš jos narius buvo pradėtos administracinės ir teisminės procedūros, tokiu būdu „paraleli valstybės struktūra“ buvo sugriauta.

Trečia, be vyriausybinių institucijų, FETO bandymai išplisti visose ekonomikos srityse per savo priedangos bendrovės, ypač švietimo, žiniasklaidos ir bankų sektoriuose, buvo sužlugdyti mūsų šalyje.

Tuo tarpu FETO labai pasikeitė. Turkijoje praradusi savo stuburą, ši organizacija dabar bando išgyventi naudodama savo organizacinę struktūrą užsienyje. Taigi kova prieš FETO užsienyje tapo dar svarbesnė.

Turkijos kariuomenė

Kova prieš FETO struktūras užsienyje yra vienas iš mūsų šalies aukščiausių prioritetų. Mūsų pastangos gali būti apibendrintos taip:

a) Pagrindinis mūsų pastangų tikslas yra didinti kitų šalių supratimą apie šią grupuotę. Kelios tarptautinės organizacijos priėmė svarbias rezoliucijas dėl FETO. Dar daugiau, šalys, kurios tyrė ir stebėjo šią grupuotę, dažnai atskleisdavo jos dalyvavimą tokiuose nusikaltimuose kaip pinigų plovimas, bauginimas, kyšininkavimas, pasų ir vizų klastojimas.

b) Mes prašėme įšaldyti FETO narių turtą ir jų ekstradicijos iš šalių, kuriose yra šie asmenys gyvena.

c) Turkijos Maarif (Švietimo) fondas taip pat tęsia savo veiklą visame pasaulyje, siekdamas užkirsti kelią bet kokiems nesklandumams, atsirandantiems dėl veiksmų, kurių imtasi prieš FETO, ypač švietimo srityje. Be to, kad beveik 40-yje šalių FETO mokyklos yra perimtos atitinkamų švietimo įstaigų, daugiau nei 20 tokių mokyklų ir švietimo centrų yra perduotos Turkijos Maarif fondui. Taip pat Turkijos Maarif fondas įsteigė mokyklas daugiau nei 20 šalių.

K: Kas išgelbėjo demokratiją tą vakarą Turkijoje?

Nors Liepos 15-osios perversmas buvo suplanuotas iki smulkiausių detalių, yra du svarbūs dalykai, kurie užkirto kelią jo sėkmei. Vienas iš jų yra tai, kad FETO nariai kariuomenėje pradėjo bandymą įvykdyti perversmą dvejomis valandomis anksčiau nei planuota, įtardami, jog Nacionalinė Žvalgybos Organizacija ir Turkijos Ginkluotojų pajėgų štabas sužinojo, kad kažkas įvyks. Tačiau pagrindinis faktorius buvo Turkijos žmonės, kurie išėjo į gatves pakvietus Prezidentui Erdoğanui.

Turkijos miestuose vyko dešimtys eisenų už demokratiją, kuriose dalyvavo milijonai mūsų piliečių, priklausančių įvairioms politinėms pakraipoms.

Po bandymo įvykdyti perversmą, Prezidentas Erdoğanas ir Ministras Pirmininkas Binali Yıldırım bei opozicinių partijų lyderiai 2016 m. rugpjūčio 8 d. susirinko į masinį mitingą Stambule. Šis didžiulis mitingas buvo istorinė tautinio ryžto išraiška ir pirmas kartas, kai visos partijos susirinko į politinį mitingą dėl vienos priežasties. Jame dalyvavo daugiau nei trys milijonai Turkijos piliečių ir tai buvo vienas didžiausių mitingų modernios Turkijos politikos istorijoje.

Mečete paverstame Šv. Sofijos sobore Turkijoje surengtos pirmosios pamaldos. EPA-ELTA nuotr.

Turkijos visų tikėjimų religiniai lyderiai, musulmonai, krikščionys ir žydai susivienijo pasmerkdami FETO bandymą įvykdyti perversmą ir išleido bendrą pareiškimą. Apibendrinant, Turkijos žmonių valia ir ryžtas išgelbėjo Turkijos demokratiją ir konstitucinę tvarką.

K: Lietuva ir Turkija yra NATO narės. Su kokiais iššūkiais abi mūsų šalys, kaip vieno Alijanso narės, susiduria šiandien?

 Nuo tada, kai Lietuva tapo NATO nare, Alijanso supratimas apie grėsmes pasikeitė. Pavyzdžiui, mes vis daugiau kalbame apie grėsmes demokratijai ir stabilumui, hibridines grėsmes ir kibernetinį saugumą. Įdomu pastebėti, kad FETO organizacija buvo gana įgali kelti grėsmes demokratijai, taip pat ir per savo kibernetinio saugumo pajėgumus. Šie naujo tipo iššūkiai neturi jokių sienų. Turime didinti sąmoningumą ir pajėgumus kovoti su jais.

Per pastaruosius kelerius metus NATO ir Europoje apskritai vis daugiau suprantama apie hibridines grėsmes ir jų komponentus. Nors technologiniai pranašumai padeda įveikti hibridines grėsmes, būtinas didesnis informuotumas. Dezinformacija, netikros naujienos ir propaganda tapo manipuliavimo įrankiais ekstremistams ir daugeliui kitų marginalinių grupių. Norint įveikti šiuos iššūkius reikalingas didesnis žiniasklaidos priemonių išprusimas ir demokratinės visuomenės atsparumas.

Geresnis supratimas apie regionines grėsmes taip pat neabejotinai pagerins saugumo kokybę. Kalbant apie Turkiją, mes pripažįstame regioninio saugumo reikšmę Baltijos šalims.Taigi, prisidedame prie Baltijos oro policijos misijos keturiais F-16 lėktuvais, finansiškai remiame ir skiriame karininką NATO energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje, šalia kitų bendradarbiavimo formų NATO.

Kalbant apie bendrą nacionalinio saugumo koncepciją, taisyklėmis paremta ir nuspėjama tarptautinė tvarka yra pageidaujama aplinka abiem mūsų valstybėms, siekiant sustiprinti demokratiją ir mūsų žmonių gerovę.

K: Koks yra mūsų šalių bendradarbiavimo potencialas kitose srityse?

Kaip minėta anksčiau, mes esame ne tik NATO Alijanso nariai, bet ir sąjungininkai, išpažįstantys demokratijos, žodžio laisvės, laisvos rinkos ekonomikos bei tikėjimą gerbiančio gyvenimo būdo vertybes.

Kol jūs tapote ES nariais, ilgas Turkijos stojimo procesas vis dar tęsiasi. Nors derybų procesas yra užstrigęs jau keletą metų, mes siekiame ilgainiui tapti pilnateisiais ES nariais. Esame Europos peizažo ir istorijos dalis, turint omenyje, kad Europa yra daugialypė. Norint peržengti kai kurias kliūtis, reikalinga politinė išmintis ir strateginė perspektyva. Vis dėlto mes bendradarbiaujame plačiai, remdamiesi keliais oficialiais susitarimais, įskaitant Muitų sąjungą su ES. Turkija labai vertina Lietuvos paramą, paremtą jos unikalia patirtimi, Turkijai siekiant narystės ES. Mes norėtume, kad ji būtų garsesnė ir pastebimesnė.

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.

Mes palaikėme Lietuvos siekį įstoti į praktiškai kiekvieną regioninę ir pasaulinę organizaciją per pastaruosius 30 metų. Mūsų parama jūsų narystės NATO procese buvo bene svarbiausia iš jų.

Ekonominiuose santykiuose mūsų dvišalis potencialas yra neišnaudotas. Pernai, nepaisant Covid-19 pandemijos sąlygų, mūsų dvišalė prekyba pasiekė 765 milijonų dolerių. Turkija yra septinta didžiausia ekonomika Europoje ir 18-ta pasaulyje. Ji siūlo puikias galimybes Lietuvos verslui. Taip pat reikia daugiau informacijos apie galimybes, kurias Lietuva siūlo Turkijos verslininkams. Galima sakyti, kad mūsų ekonomikos papildo viena kitą daugeliu aspektų. Pavyzdžiui, logistikos ir transporto srityje abi šalys gali veikti kaip regioniniai centrai viena kitai.

Bendradarbiavimas gynybos pramonėje turi didelį potencialą. Platus Turkijos gynybos pramonės gaminių asortimentas, ypač moderniausi Turkijos civiliniai ir kariniai dronai, gali būti įdomūs Lietuvos kariuomenei ir saugumo institucijoms.

Daugiau turkų studentų atranda pasaulinio švietimo galimybes per įvairias programas, pvz., „Erasmus“. Lietuvos universitetų programos anglų kalba yra labai populiarios tarp Turkijos „Erasmus“ studentų.

Mes turime istorinius žmogiškuosius ryšius per Lietuvos totorių ir karaimų bendruomenes. Turkijoje taip pat turime nemažą totorių bendruomenę iš Krymo.

Taip pat džiaugiamės matydami, kad Turkija tradiciškai yra viena iš labiausiai Lietuvos turistų mėgstamų vietų. 2019 m., paskutiniais metais prieš pandemiją, Turkijoje lankėsi 230 000 lietuvių. Tai buvo rekordas, kurį norime pagerinti per ateinančius metus. Mes sveikiname žmonių kontaktus, tikimės toliau plėtoti mūsų abipusį potencialą.

2021.07.15; 06:00

Haičio nacionalinė policija paskelbė suėmusi spėjamą prezidento Jovanelio Moisės nužudymo organizatorių. Tai haitietis gydytojas, gyvenantis JAV Floridos valstijoje, sekmadienį spaudos konferencijoje pranešė policijos vadas Léonas Charlesas.
 
Samdiniai, kurie įtariami įvykdę nusikaltimą, esą po išpuolio skambino jam. Vyras turėjo politinių ketinimų.
 
Gydytojas, anot duomenų, yra trečias JAV gyvenantis haitietis ir 21-as įtariamasis, kurie buvo sulaikyti. Ir kiti du gyveno Floridoje, kuri yra tik už 1 000 km nuo Haičio. Likę 18 suimtųjų yra kolumbiečiai. Iš viso pasikėsinime dalyvavo 26 Kolumbijos samdiniai, apsimetę JAV kovos su narkotikais valdybos (DEA) agentais. Trys jų buvo nukauti, dar penkių ieškoma.
 
53-ejų J. Moisė buvo užpultas ir nušautas savo rezidencijoje. Jo žmona Martinė buvo sunkiai sužeista ir išskraidinta gydyti į Floridą.
 
Nusikaltimo motyvai lieka neaiškūs. Skurdžioje Karibų šalyje kilo kova dėl valdžios. Du asmenys pasiskelbė laikinaisiais premjerais. Senatas savo vadovą išrinko laikinuoju šalies prezidentu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.12; 10:00

Mianmare pirmadienį per dar vieną neramumų ir protestų prieš chuntą dieną žuvo mažiausiai 20 žmonių, skelbia vietos stebėsenos grupė.
 
Mianmaro kariuomenei prieš šešias savaites įvykdžius perversmą, nuvertus ir suėmus lyderę Aung San Suu Kyi, protestai šalyje rengiami beveik kasdien. Mianmaro saugumo pajėgos protestuotojams išvaikyti naudoja ašarines dujas, gumines kulkas, taip pat šaudo kovinėmis kulkomis.
 
Pagalbos politiniams kaliniams asociacija Mianmare – sulaikytus žmones ir aukas skaičiuojanti grupė – paskelbė, kad pirmadienį dėl smurto žuvo mažiausiai 20 žmonių.
 
„Aukų skaičius drastiškai auga“, – teigiama antradienį organizacijos paskelbtame pranešime. Grupė pranešė, kad nuo vasario 1 d. įvykdyto perversmo dėl smurto Mianmare jau žuvo daugiau nei 180 žmonių.
 
Didžioji dalis pirmadienį žuvusių asmenų buvo prieš perversmą nusiteikę protestuotojai, nors žuvo ir civilių, „net nedalyvavusių protestuose“, teigiama pranešime.
 
Didžioji dalis aukų užregistruota centrinėje Mianmaro dalyje, dar trys asmenys žuvo Jangone. Tarp trijų aukų Jangone buvo dvi moterys, kurios žuvo savo namuose, saugumo pajėgoms pradėjus šaudyti gatvėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.16; 14:00

Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.

JAV ketvirtadienį įspėjo sąjungininkės Armėnijos ginkluotąsias pajėgas nesikišti į politiką, kai išrinktasis šalies premjeras apkaltino jas bandymu įvykdyti karinį perversmą.
Nikolas Pašinianas ragina Armėnijos kariuomenę „tarnauti šalies žmonėms“. EPA – ELTA nuotr.
 
„Raginame visas puses elgtis santūriai ir vengti bet kokių eskalacinių ar smurtinių veiksmų“, – teigė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.
 
„Primename visoms pusėms pagrindinį demokratijos principą, kad valstybės ginkluotosios pajėgos neturėtų kištis į vidaus politiką“, – pridūrė jis.
 
Ketvirtadienį Armėnijos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė pareiškimą, kuriame pareikalavo, kad šalies ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir vyriausybė atsistatydintų.
 
N. Pašinianas kariuomenės pareiškimą pavadino bandymu įvykdyti karinį perversmą ir paragino savo šalininkus eiti protestuoti į gatves.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.26; 12:42

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu ketvirtadienį pareiškė, kad Ankara smerkia mėginimą įvykdyti perversmą Armėnijoje.
 
„Turkija yra prieš mėginimus jėga užgrobti valdžią bet kurioje pasaulio šalyje, taip pat ir Armėnijoje“, – sakė jis per spaudos konferenciją Budapešte po derybų su Vengrijos URM vadovu Péteriu Szijjártó.
 
Anot M. Çavuşoğlu, Turkija „neturėjo kontaktų su Armėnijos valdžia“, bet Ankara „laikosi principinės pozicijos perversmų atžvilgiu“. Turkijos diplomatijos vadovas pridūrė, kad „regione yra galimybių langas, kuriuo visi turi pasinaudoti“.
 
Anksčiau ketvirtadienį Armėnijos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė pareiškimą, kuriame pareikalavo, kad šalies ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir vyriausybė atsistatydintų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.25; 18:00

Nikolas Pašinianas ragina kariuomenę „tarnauti šalies žmonėms“. EPA – ELTA nuotr.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ketvirtadienį paragino kariuomenę vykdyti savo pareigą ir tarnauti šalies žmonėms bei išrinktiems pareigūnams, po to, kai kariuomenė skatino jį atsistatydinti.
 
„Kaip išrinktas premjeras, įsakau visiems generolams, pareigūnams ir kariškiams – vykdykite savo pareigas saugodami šalies sienas ir teritorinį vientisumą“, – per mitingą, į kurį susirinko premjero rėmėjai, sakė jis.
 
N. Pašinianas tikino, kad kariuomenė „turi paklusti žmonėms ir išrinktai valdžiai“.
 
Ketvirtadienį premjeras kreipėsi į tūkstančius rėmėjų, atsiliepusių į jo raginimą ir susirinkusių į mitingą Jerevane.
 
Naujienų agentūros AFP žurnalistai apskaičiavo, kad į centrinę sostinės aikštę susirinko maždaug 20 tūkst. žmonių. Mitingas vyko maždaug kilometro atstumu nuo opozicijos protesto, kur apie 10 tūkst. demonstrantų ragino N. Pašinianą atsistatydinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.25; 15:00

„Facebook“ pašalino Mianmaro ginkluotųjų pajėgų puslapį. EPA-ELTA nuotr.

Praėjus kelioms valandoms po kelių protestuotojų prieš karinį perversmą Mianmare žūties, „Facebook“ pašalino šalies ginkluotųjų pajėgų administruojamą puslapį.
 
„Šį rytą, atsižvelgdami į savo pasaulinę politiką, dėl pakartotinai pažeistų bendruomenės standartų, kuriais draudžiama kurstyti smurtą ir organizuoti žalos sukėlimą, iš „Facebook“ pašalinome „Tatmadaw True News Information Team Page“ puslapį“, – sakoma socialinio tinklo atstovų pranešime.
 
Mianmaro ginkluotosios pajėgos šalyje vietine kalba vadinamos „Tatmadaw“.
 
Anot vietinės žiniasklaidos, prieš karinį perversmą surengtame proteste Mandalėjaus mieste šeštadienį žuvo mažiausiai du žmonės, dar šeši dalyviai buvo sužeisti.
„Facebook“ pašalino Mianmaro ginkluotųjų pajėgų puslapį. EPA-ELTA nuotr.
 
Saugumo pajėgos į antrame pagal dydį mieste susibūrusius protestuotojus paleido tikras kulkas. Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose iš įvykio vietos matyti neštuvais nešami kraujuojantys žmonės.
 
Daugiau nei 50 milijonų gyventojų turinčiame Mianmare feisbukas yra labai populiarus socialinis tinklas. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.21; 17:51

Mianmare tęsiasi protestai prieš karinį perversmą. EPA-ELTA nuotr.

Didžioji Britanija įvedė sankcijų trims Mianmaro generolams, įtariamiems žmogaus teisių pažeidimais po šalyje neseniai įvykusio karinio perversmo.
 
„JK smerkia karinį perversmą ir savavališką Aung San Suu Kyi ir kitų politinių veikėjų sulaikymą“, – sakoma užsienio reikalų sekretoriaus Dominico Raabo pranešime.
 
„Mes kartu su tarptautinėmis sąjungininkėmis patrauksime atsakomybėn Mianmaro kariuomenę už žmogaus teisių pažeidimus ir sieksime teisingumo Mianmaro žmonėms“, – priduriama pranešime.
 
Trys asmenys, kuriems bus taikomos sankcijos, yra gynybos ministras Mya Tun Oo, vidaus reikalų ministras Soe Htutas ir vidaus reikalų viceministras Thanas Hlaingas.
 
Didžioji Britanija taip pat paskelbė, kad imasi priemonių užkirsti kelią, jog šalies teikiama užsienio pagalba nesuteiktų netiesioginės paramos naujajai karinei vadovybei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 07:39

Mianmare – protestai prieš karinį perversmą. EPA-ELTA nuotr.

Mianmare tūkstančiai įvykdytam kariniam perversmui nepritariančių žmonių nepaisė naujo kariuomenės draudimo rengti mitingus ir antradienį – ketvirtą dieną iš eilės – išėjo į gatves.
 
Stebėdamas, kaip šimtai tūkstančių žmonių protestuoja prieš praėjusią savaitę įvykdytą perversmą, chuntos vadas generolas Minas Aungas Hlaingas pirmadienio vakarą pasakė kalbą per televiziją, siekdamas pateisinti valdžios perėmimą. Jis teigė, kad karinis valstybės perversmas yra grindžiamas „rinkėjų sukčiavimu“, tačiau pažadėjo atiduoti valdžią po naujų rinkimų.
 
Jo kalba pasirodė po to, kai kariuomenė uždraudė daugiau kaip penkių žmonių susibūrimus Jangono – šalies komercinės sostinės – dalyse ir kitose šalies vietose, kur savaitgalį ir pirmadienį vyko didžiuliai protestai. Be to, karštuosiuose protestų taškuose buvo įvesta naktinė komendanto valanda.
 
Nepaisant to, antradienio rytą įvairiose Jangono vietose, taip pat šalia Nacionalinės demokratijos lygos (NDL) partijos, vadovaujamos nuverstos lyderės Aung San Suu Kyi, būstinės kilo nauji protestai. Moteris buvo sulaikyta perversmo dieną.
 
Protestuotojai nešė plakatus su užrašais „Norime savo lyderio“, omenyje turint Aung San Suu Kyi, ir „Jokios diktatūros“.
 
San Čaungo rajone, kur buvo uždrausti dideli sambūriai, daugybė mokytojų žygiavo pagrindiniu keliu. Kamajuto rajone taip pat susirinko šimtai protestuotojų, dainuodami dainas ir mosuodami plakatais.
 
Sostinėje Neipide policija ne kartą panaudojo vandens patranką prieš nedidelę protestuotojų minią, kuri atsisakė pasitraukti. „Nutraukite karinę diktatūrą“, – šaukė jie.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 08:00

Mianmare – protestai prieš karinį perversmą. EPA-ELTA nuotr.

Mianmare šeštadienį įvyko didžiausi iki šiol protestai prieš karinį perversmą, o jauni demonstrantai išėjo į gatves pasmerkti šalies naujosios karininkų valdžios, nepaisant visoje šalyje išjungto interneto ryšio, siekiant numalšinti visuomenės nepasitenkinimą.
 
Apie 1 000 protestuotojų žygiavo netoli Jangono universiteto, iškėlę tris pirštus kaip pasipriešinimo prieš karinį perversmą simbolį.
 
„Šalin karinę diktatūrą!“ – skandavo minia. Daugelis protestuotojų buvo užsirišę raudonus raiščius. Ši spalva siejama su nuverstos šalies lyderės Aung San Suu Kyi partija.
 
Gretimas gatves blokavo daug policijos pareigūnų, o šalia protesto stovėjo du vandens patrankų sunkvežimiai.
 
Mianmare jau antrą kartą šią savaitę išjungtas internetas. Pirmą kartą internetas išjungtas pirmadienį, tuo metu, kai buvo sulaikyta Aung San Suu Kyi ir kiti aukšto rango šalies lyderiai.
 
Pirmadienį buvo nutrauktas vos 10 metų trukęs Mianmaro demokratinis valdymas, o karinis perversmas paskatino įtūžio bangą, praūžusią visur – nuo socialinių tinklų iki Mianmaro miestų gatvių.
 
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas tikino, kad JT specialusis pasiuntinys Mianmare jau susitiko su šalies kariuomenės vado pavaduotoju ir paragino karinę chuntą grąžinti valdžią civilinei vyriausybei.
 
Mianmaras apimtas protestų. EPA-ELTA nuotr.

„Darysime viską, ką galime, kad suvienytume tarptautinę bendruomenę ir užtikrintume, jog būtų sudarytos sąlygos atšaukti šį perversmą“, – penktadienį sakė A. Guterresas.
 
Savo ruožtu Mianmaro valstybinė žiniasklaida šeštadienį paskelbė, kad karinės chuntos atstovai kalbėjosi su užsienio šalių diplomatais ir prašė jų bendradarbiauti su naująja šalies valdžia.
 
„Vyriausybė supranta tarptautinės bendruomenės nerimą dėl Mianmaro demokratinio pereinamojo proceso tęstinumo“, – teigė Mianmaro karinės chuntos tarptautinio bendradarbiavimo ministras Ko Ko Hlaingas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.07; 03:00

Bojan Pancevski / The Times

„Juodkalnija pateiks kaltinimus aukšto rango Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbiui“, – praneša The Sunday Times žurnalistas Bojanas Pančevskis. Valdžia kaltina tą žmogų organizavus bandymą nuversti vyriausybę ir sužlugdyti Juodkalnijos įstojimą į NATO. 

Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”

„46-rių metų Rusijos KJP kapitonas Eduardas Šišmakovas, demaskuotas kaip GRU – karinės žvalgybos – agentas, kaltinamas tuo, kad vadovavo dimisijos karininkų ir sukarintų formuočių kovotojų iš Juodkalnijos ir kaimyninės Serbijos tinklui, susijusiam su bandymu surengti perversmą (Juodkalnijoje, – red. pas.) praėjusį spalį“, – tvirtina korespondentas.

Leidinio duomenimis, Juodkalnija paskelbė Šišmakovo ir „kito Rusijos agento“ Vladimiro Popovo tarptautinę paiešką.

„Atliekamas tyrimas dėl trečio Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbio, kuris, kaip manoma, dirbo FSB naudai, bet jo asmenybė neišsiaiškinta“, – praneša autorius. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – puikus žvalgybinių intrigų meistras.

„Sužlugdžiusi numanomą sąmokslą, Serbijos valdžia suėmė Šišmakovą ir Popovą. Juos paleido po to, kai į tą šalį skubaus vizito atvyko Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Numanoma, kad tiedu žmonės grįžo į Maskvą kartu su juo.  Nelabai tikėtina, kad Putino Rusija išduotų Šišmakovą ir jo draugą sąmokslininką, bet oficialių Maskvos sąsajų su perversmu įrodymai pastatys į nepatogią padėtį Kremlių, kuris neigia kišimosi į Juodkalnijos reikalus faktą“, – sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis: laikraštis The Times ir inopressa.ru internetinis leidinys.

2017.03.02; 06:18