Marius Laurinavičius. Slaptai.lt fotografija

Ne kartą premjerą Saulių Skvernelį dėl Lietuvos nacionalinio saugumo neatitinkančios retorikos kritikavęs ekspertas vėl stebisi Vyriausybės vadovo pareiškimais.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius, komentuodamas premjero pasisakymą, kad valdančiųjų iniciatyvoje partijų finansavimo didinimą susieti su išlaidų gynybai didinimu, nėra nieko blogo, klausia – ar premjeras taip elgiasi sąmoningai, ar iš visiško nesupratimo.

Pasak jo, tikrą audrą Seime sukėlusi „valstiečių“ iniciatyva ir premjero išsakytas teigiamas valdančiųjų sumanymo vertinimas iš esmės atitinka Kremliaus interesus – diskredituoti Lietuvos išlaidų didinimą gynybai.

„Pirmiausia mes turime suprasti, su kuo mes susiduriame. Mes susiduriame su priešiška Rusijos veikla ir viena iš pagrindinių krypčių, nekalbant apie visas karines grėsmes, į kurias nukreipta Kremliaus veikla, yra Lietuvos gynybos finansavimas. Tą gynybos finansavimą yra norima diskredituoti kaip tokį, kad jo visiškai nereikia, norima diskredituoti jo organizavimo būdus ir visa kitą, ką įmanoma padaryti“, – Eltai aiškino Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.

Pasak jo, premjero pareikštas „valdančiųjų“ sumanymo vertinimas iš esmės atitinka Kremliaus interesus. Todėl, samprotavo M. Laurinavičius, kyla klausimas, ar premjeras taip elgiasi sąmoningai, ar iš visiško nesupratimo.

„Toks klausimas dėl premjero man yra kilęs ne pirmą kartą. Vieną kartą apie tai viešai kalbėjau. Man buvo kilęs klausimas, ar premjeras Skvernelis sąmoningai, ar iš visiško nesupratimo informacinio karo prieš Lietuvą kontekste viešai kalbėjo, kad tariama Lietuvos propaganda nė kiek nesiskiria nuo Rusijos dezinformacijos ir propagandos. Dabar kyla lygiai toks pat klausimas“, – apibendrino saugumo ekspertas.

Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo valdantieji lėšas papildomam partijų finansavimui nesėkmingai bandė slėpti po įstatymu, skirtu papildomai skolintis gynybai, kad skiriamos išlaidos atitiktų 2 proc. nuo BVP įsipareigojimus NATO.

Opozicijai nesiregistravus balsavime ir užsiregistravus tik 63 Seimo nariams pasiūlymas buvo atidėtas.

Šis valdančiųjų pasiūlymas sukėlė milžinišką opozicijos nepasitenkinimą. Opozicijoje esantys politikai valdančiųjų sumanymą vadino skandalingu ir grėsmingu nacionaliniam saugumui.

Nepatenkintas liko ir „valstiečių“ atstovas Vytautas Bakas. Politikas teigė, kad patyrę Seimo nariai rado niekšingą būdą išspręsti savo finansavimo problemas.

Tačiau premjeras S. Skvernelis nebandė atsiriboti nuo valdančiųjų bandymo partijų finansavimo didinimą susieti su išlaidų gynybai didinimu. Jis iniciatyvą įvertino teigiamai, traktuodamas jį kaip techninį dalyką.

„Tai yra techniniai dalykai ir, norint priimti bet kokį sprendimą, jei dar šiemet norima turėti papildomą finansavimą, tai tik toks būdas yra galimas. Kadangi pataisa buvo registruota Seimo narės, Vyriausybė bendru sutarimu pritarė šitai pataisai, kaip ir pataisai dėl NATO“, – ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.28; 08:04

Vokietijos kanclerei Angelai Merkel (Angela Merkel) pareiškus, kad, sprendžiant pasaulinės reikšmės klausimus, jos šaliai reikia užimti savarankiškesnę poziciją, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) vėl pažėrė kritikos Vokietijai, informuoja naujienų agentūra AP.

Antradienį socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje D. Trampas rašė: „Turime didžiulį prekybos deficitą su Vokietija, be to, jie NATO ir kariuomenei skiria daug mažiau lėšų nei privalo. Labai blogai Jungtinėms Valstijoms, bet tai pasikeis“.

Vokietijos kanclerė A. Merkel antradienį teigė, kad santykiai su Jungtinėmis Valstijomis labai svarbūs, tačiau Vokietija privalo ateityje bendradarbiauti ir su kitomis pagrindinėmis šalimis. Kanclerė po D. Trampo vizito taip pat tvirtino, kad Europos santykiai su Vašingtonu visiškai pasikeitė, ir dar kartą pakartojo savo poziciją: „Mes Europoje turime paimti savo likimą į savo rankas“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.30; 18:50

Kadaise iš Amerikos sugrįžęs žymus oratorius Vilius Bražėnas tvirtino, esą profesionaliam politikui privalu kalbėti visur, kur tik jį kviečia, ir skelbti komentarus visur, kur tik juos publikuoja. Jei tavo teksto paprašė nekenčiamas komunistų partijos leidinys „Pravda“, beje, pažadėdamas nieko neiškraipyti, kodėl gi straipsnio nepaskelbti komunistinėje „Tiesoje“?

Jungtinėse Valstijose paskaitas apie komunizmo ir globalizmo pavojus bei jų panašumus skaitęs, po to ir Lietuvoje šiomis temomis įsimintinas diskusijas rengęs V.Bražėnas ragino nesibodėti viešų ginčų net ir nemėgstamiausių oponentų laidose.

Continue reading „Kas suras priešnuodžių Rūtos Janutienės propagandai?”

Gruzija, Ukraina ir Lietuva – tai valstybės, ribojančios imperines Rusijos ambicijas ir galimybes domintuoti Europoje.

Todėl Rusija visada sieks susigrąžinti įtaką šioms šalims – ne tik darys įtaką jų geopolitinei aplinkai ir vidaus politikai, bet ir kels pavojų jų saugumui.

Tokios mintys buvo išdėstytos solidžiame JAV žurnale „Foreign Affairs“ ir keliuose analitiniuose darbuose, kuriuos JAV analitikai paskelbė beveik prieš 20 metų.

Todėl nereikia stebėtis, kodėl šiandien, kai dalis Gruzijos ir Ukrainos jau okupuota, nemažai NATO generolų ir Vakarų politikų susirūpino Baltijos šalių, visų pirma Lietuvos, saugumu.

Continue reading „Pirmi Vladimiro Putino taikinių sąraše”

jukneviciene_rasa11

Nau­jo­je Šve­di­jos ka­ro eks­per­tų Bo Ljun­go, To­mas’o Malm­lo­fo, Kar­lio Ne­ret­nie­ko ir Mi­ke’o Win­ners­ti­go pa­reng­to­je stu­di­jo­je tei­gia­ma, kad ne­pai­sant to, jog Lie­tu­va iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių tu­ri dau­giau­siai am­bi­ci­jų, su­si­ju­sių su gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų vys­ty­mu, ji vis dėl­to at­si­lie­ka nuo ge­riau­siai ka­riuo­me­nę fi­nan­suo­jan­čios Es­ti­jos.

Jų pa­reng­to­je stu­di­jo­je „Bal­ti­jos ša­lių sau­gu­mas ir ap­gi­na­mu­mas“ iš­sa­miai ana­li­zuo­ja­mos NATO ga­li­my­bės veik­ti re­a­guo­jant į jė­gos pa­nau­do­ji­mą prieš Bal­ti­jos ša­lis iš Ru­si­jos pu­sės. Dau­giau­siai rū­pes­čių, pa­sak stu­di­jos au­to­rių, NATO su­kel­tų mo­der­ni Ru­si­jos oro gy­ny­bos sis­te­ma. Vie­nas iš jos ele­men­tų – „Že­mė-oras“ ti­po ra­ke­tų sis­te­ma „S-400“ – ne­se­niai bu­vo pri­im­ta į ko­vi­nę ri­kiuo­tę Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je.

Continue reading „Švedijos ekspertai negiria Lietuvos kariuomenės”