Vašingtonas, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). JAV gynybos departamentas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina iš sąjungininkių gavo dalių savo orlaiviams, bet ne karo lėktuvų, ir taip pakoregavo savo ankstesnį pareiškimą, kad buvo pristatyta lėktuvų.
 
Nors neskelbiama šalis pasiūlė stacionarius lėktuvus, kad sustiprintų Kyjivo kovą su Rusija, „jie negavo viso lėktuvo iš kitos valstybės“, sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.04.21; 07:09

V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas

Kyjivas, kovo 8 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasmerkė, pasak jo, neištesėtus Vakarų „pažadus“ apsaugoti jo šalį nuo Rusijos atakų.
 
„Jau 13 dienų girdime pažadus. 13 dienų mums sakoma, kad sulauksime pagalbos ore, kad bus lėktuvų, kad jie bus mums pristatyti“, – V. Zelenskis sakė vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas programėlėje „Telegram“.
 
„Atsakomybė dėl to taip pat tenka tiems, kurie Vakaruose 13 dienų nesugebėjo priimti sprendimų, – pridūrė V. Zelenskis. – Tiems, kurie neapsaugojo Ukrainos padangių nuo Rusijos žudikų.“
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.03.08; 19:36

Islamabadas, sausio 11 d. (dpa-ELTA). Talibano gynybos ministras antradienį pareikalavo, kad Tadžikistanas ir Uzbekistanas grąžintų kovotojams karo lėktuvus, kurie buvo perkelti į šias šalis per chaotišką Afganistano žlugimą rugpjūtį.
 
Mohammadas Yaqoobas Mujahidas sakė, kad Talibano režimas neleis tiems lėktuvams ir sraigtasparniams, kuriuos naudojo ankstesnė tarptautiniu mastu remiama vyriausybė, pasilikti kaimyninėse šalyse.
 
„Nebandykite mūsų kantrybės ir neverskite mūsų keršyti (…)“, – perspėjo aukščiausio rango Talibano kariuomenės vadovas Kabule pasakytoje kalboje. „Daug toleravome, ilgai laukėme“, – sakė jis ir taip pat paragino pilotus, anksčiau tarnavusius Afganistano armijoje, sugrįžti ir tarnauti naujiems Talibano valdytojams.
 
Tame pačiame renginyje Talibano oro pajėgų vadas Amanuddinas Mansouras sakė, kad režimas šiuo metu turi 50 veikiančių karinių orlaivių ir mėgina suremontuoti kitus. Žlugus ankstesnei Afganistano vyriausybei, JAV parengti afganų pilotai nuskraidino į Tadžikistaną ir Uzbekistaną dešimtis Afganistano oro pajėgų (AAF) orlaivių. Neseniai Talibano atstovas Inamullah Samangani vietiniam transliuotojui „Tolonews“ sakė, kad derasi su šių šalių valdžia dėl sraigtasparnių grąžinimo.
 
JAV išleido milijardus dolerių Afganistano oro pajėgoms apmokyti ir aprūpinti. Remiantis JAV specialiuoju generaliniu inspektoriumi Afganistano atkūrimo reikalams, prieš Afganistano žlugimą AAF turėjo 131 tinkamą orlaivį iš visų turėtų 162 orlaivių. JAV priežiūros tarnyba spalį pranešė, kad maždaug 25 proc. orlaivių buvo nuskraidinti į Uzbekistaną ir Tadžikistaną. Dar 80 lėktuvų Kabulo tarptautiniame oro uoste buvo netinkami naudoti dar prieš galutinį JAV pasitraukimą.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.01.12; 04:00

Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“. EPA – ELTA nuotr.

Taipėjus. (AFP-ELTA). Kinijos karinės oro pajėgos, Taivano duomenimis, pasiuntė 25 kovinius lėktuvus į Taivano oro gynybos zoną. Pasak Gynybos ministerijos Taipėjuje, 22 naikintuvai, du branduolinį ginklą galintys nešti bombonešiai ir vienas priešlaivinis lėktuvas įsiveržė į zoną, kurią kertantys orlaiviai prieš tai turi užsiregistruoti.
 
Šis manevras surengtas Kinijai švenčiant nacionalinę šventę. Tarp Kinijos ir Taivano jau kurį laiką didėja įtampa.
 
Kinija reiškia pretenzijas į Taivaną kaip į savo teritoriją. Taivanas 1949 metais pilietinio karo pabaigoje atsiskyrė nuo Kinijos. Tačiau Pekinas demokratiškai valdomą salą iki šiol laiko separatistine provincija, kuri vėl turi būti suvienyta su žemynine dalimi.
 
Pastaraisiais metais Kinija smarkiai padidino ekonominį, karinį ir diplomatinį spaudimą Taivanui. Praėjusiais mėnesiais Kinijos kariniai lėktuvai ne kartą įsiveržė į Taivano oro erdvę.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.10.02; 00:30

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Ankara, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį sakė, kad šią savaitę per derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė bendradarbiavimo su Rusija gynybos pramonės srityje stiprinimą.
 
Trečiadienį Juodosios jūros kurorte Sočyje R. T. Erdoganas ir V. Putinas surengė pirmąsias per 18 mėnesių tiesiogines derybas, kurių darbotvarkėje vienas svarbiausių klausimų buvo Sirijos konfliktas.
 
„Turėjome progą aptarti, kokių veiksmų galėtume imtis dėl lėktuvų variklių, karinių lėktuvų“, – grįžęs į Turkiją žurnalistams sakė Turkijos vadovas.
 
„Kita sritis, kurioje galime kartu žengti keletą žingsnių, yra laivų statyba. Jei Dievas panorės, imsimės bendrų žingsnių net dėl povandeninių laivų“, – transliuotojas NTV citavo jo žodžius.
 
Jo žodžiai tikrai sukels susirūpinimą Vakaruose, ypač JAV, nes Vašingtonas praėjusiais metais Turkijai pritaikė sankcijas dėl to, kad ji už daug milijardų dolerių įsigijo Rusijoje pagamintą oro gynybos sistemą S-400.
 
JAV taip pat pašalino Turkiją iš F-35 programos, pagal kurią Vakarų sąjungininkės gamina naujos kartos naikintuvo dalis ir užsitikrina išankstinio jo pirkimo teises.
 
Ankara tikėjosi gauti net 100 šių „nematomų“ naikintuvų, o jų gamyboje turėjo dalyvauti keli Turkijos tiekėjai.
 
R. T. Erdoganas dar kartą patvirtino Turkijos įsipareigojimą įsigyti S-400 ir pažadėjo, kad Ankara „nežengs nė žingsnio atgal“, tačiau paragino JAV arba atiduoti Turkijos užsakytus lėktuvus, arba grąžinti sumokėtus 1,4 mlrd. dolerių.
 
Turkijos ir JAV santykiai yra įtempti, o R. T. Erdoganas praėjusią savaitę pripažino, kad jo asmeniniai ryšiai su JAV prezidentu Joe Bidenu „neprasidėjo gerai“.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
 
R. T. Erdoganas taip pat sakė pasiūlęs Rusijai bendradarbiauti su Turkija statant dar dvi atomines elektrines, o Rusijos pusė sutikusi.
 
Pirmąją Turkijos atominę jėgainę šalies pietinėje pakrantėje stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos įmonė „Rosatom“ ir tikimasi, kad ji pradės veikti 2023 metais, kai bus minimas Turkijos, kaip po Osmanų imperijos iširimo susikūrusios respublikos, šimtmetis.
 
Nepaisant šiltų R. T. Erdogano žodžių, Turkijos ir Rusijos santykiai yra sudėtingi, nes abi šalys stovi priešingose tokių konfliktų, kaip Libijos ir Sirijos, pusėse.
 
R. T. Erdoganas pateikė tik miglotus komentarus apie jųdviejų pokalbius dėl šiaurės vakarų Sirijos, kur pastarosiomis savaitėmis režimo pajėgos ir Maskva suintensyvino oro antskrydžius. „Daugiausia dėmesio skyrėme poreikiui kartu imtis veiksmų šiuo klausimu“, – sakė R. T. Erdoganas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.10.01; 00:30

Rusijos karinis transporto orlaivis

Gintaras Visockas

Po liepos 12-osios, kai Armėnijos ginkluotosios pajėgos surengė karinę provokaciją Azerbaidžanui priklausančiame Tovuzo rajone, apšaudydama jį iš pačių galingiausių pabūklų, – prabėgo vienas mėnuo. Azerbaidžano karinės pajėgos tuomet sėkmingai atrėmė priešiškus išpuolius. Skirtingai nuo Armėnijos, Tovuzo rajone žuvo ne tik azerbaidžaniečių kariškių, bet ir su kariuomene nieko bendro neturinčių civilių gyventojų.

Dabar ten – ramu, nors Azerbaidžanas neatmeta galimybės, jog Armėnija vėl bandys puldinėti. Būtent – Tovuzo kryptimi. Juk Tovuzas – labai svarbus rajonas ne tiek Azerbaidžanui, kiek Gruzijai, Turkijai ir net Europos Sąjungai. Per jo žemes driekiasi patys įvairiausi vamzdynai, kuriais transportuojamos dujos ir nafta ne tik turkams, gruzinams, bet ir į keletą Europos Sąjungos šalių. Tovuzo regione nutiesta ir daug svarbių geležinkelių, vedančių į kaimynines šalis. Tad jei Armėnijai pavyktų sugriauti tuos vamzdynus ar geležinkelius, kentėtų ne vien azerbaidžaniečiai. Finansinių sunkumų patirtų ir turkai su gruzinais bei keletas pietinių Europos Sąjungos šalių.

Šių aplinkybių nederėtų pamiršti. Taip pat – ir šios: Tovuzas neturi nieko bendro su Kalnų Karabachu, kurį vis dar okupavę armėnų separatistai ir aplink kurį iki šiol dažniausiai kildavę susišaudymai.  

Dabar aiškėja naujų svarbių detalių. Pavyzdžiui, kas padėjo oficialiąjam Jerevanui surengti 2020-ųjų liepos 12-osios kruviną išpuolį prieš Azerbaidžaną Tovuzo regione.

Ogi Rusija. Nors Rusijos užsienio reikalų ministro Sergėjaus Lavrovo pavaduotojas Andrėjus Rudenko, duodamas interviu agentūrai TACC, yra dievagojęsis, esą Kremlius deda milžiniškas pastangas sureguliuoti šį incidentą ir elgiasi taip, kad nekiltų naujų susišaudymų, šio Rusijos diplomato nuoširdumu patikėti sunku. Sunku patikėti ir diplomato A.Rudenkos patikinimais, jog ir 2016-aisiais Rusija dėjo milžiniškas pastangas, kad nuramintų tarp Azerbaidžano ir Armėnijos kilusį karinį susidūrimą Kalnų Karabacho pusėje.

Kremliaus bokštai

Sunku patikėti oficialiais Kremliaus patikinimais, nes modernūs kariniai Azerbaidžano bei Turkijos radarai yra užfiksavę, kaip incidento Tovuze išvakarėse iš Rusijos miesto Rostovo į Jerevaną (Rostovas – Mineraliniai Vandenys – Aktau – Turkmenbaši – Rešt – Megri – Jerevanas) vienas po kito skrido galingi Rusijos kariniai transporto lėktuvai IL-76, pajėgūs gabenti 40 tonų svorio krovinius. Tų skrydžių į Armėnijos sostinę Tovuzo incidento išvakarėse būta net keliolika. Taigi liepos 4-ąją į Jerevaną buvo nugabentas itin solidus krovinys. Kas tai – pliušiniai meškiukai, medicininės kaukės nuo COVID-19, vaistai ar ginklai?

Viešojoje erdvėje prasprūdo pranešimų, kad 2020-ųjų liepos 4-ąją, paskui liepos 17-ąją ir net rugpjūčio 4-ąją rusų kariniai transporto orlaiviai Il-76 labai dažnai, pakilę Rostovo aerodrome, skrisdavo Jerevano kryptimi. Kai kurių NATO valstybių žvalgybos mano, jog Tovuzo karinės operacijos išvakarėse Rusija specialiai apginklavo Armėniją pačiais moderniausiais ginklais. Skatino, ragino pulti, o gal net liepė atakuoti Azerbaidžaną pažadėdama visokeriopą pagalbą nesėkmės atveju. Liepos 17-osios ir rugpjūčio 4-osios IL-76 skrydžiai Rostovas-Jerevanas maršrutu byloja, jog Rusija parengusi Armėniją naujiems kariniams išpuoliams.

Ar keista, kad Rusijos valdžia – viena šneka, o visai kitaip elgiasi? Visiems senų seniausiai aišku, kad Armėnija visiškai priklausoma nuo Rusijos.

Prisiminkime 1997-uosius metus. Tuomet Rusijos Dūmos deputatas Levas Rochlinas viešai iš Dūmos tribūnos kaltino Kremlių, kad šis į Jerevaną nugabeno ginklų už milijardą dolerių. Anuomet, beje, kaip ir dabar, Armėnija buvo labai skurdi šalis, ir tokių pinigų Rusijai sumokėti už ginklus tikrai nepajėgė. Tad Rusija greičiausiai 1997-aisiais tiesiog padovanojo Armėnijai modernios ginkluotės už milijardą tuometinių JAV dolerių. Beje, generolas L.Rochlinas netrukus žuvo keistomis aplinkybėmis (esą jį 1998 metų liepos mėnesį pamaskvės viloje nušovė žmona).

Rusiški automatai. Slaptai.lt nuotr.

Viešojoje erdvėje ne sykį buvo rašyta, kaip Rusija dovanoja Armėnijai ginklų ir 2009-ųjų sausio mėnesį. Nei daug – nei mažai: už 800 milijonų JAV dolerių. Tą mėnesį Armėnijos ginkluotosios pajėgos buvo papildytos tankais T-72, moderniais šarvuočiais, raketomis „Šilka“, „Strela“, „Grad“, „Kub“, savaeigėmis artilerijos mašinomis „Akacija“, „Gvazdika“, granatsvaidžiais, automatais „Kalašnikov“, rankinėmis granatomis.

Tad 2020-ųjų liepos mėnesį surengta Armėnijos provokacija Tovuzo regione – ne vien oficialiojo Jerevano kaltė. Atsakomybė už Tovuze pralietą kraują tenka ir Armėniją nuo galvos iki kojų kontroliuojančiam Kremliui.

Tiesa, Kremlius kategoriškai neigia šių metų liepos pradžioje į Jerevaną skraidinęs modernių, galingų ginklų. 

Slaptai.lt informacija

2020.08.09; 18:20