Egiptiečiai, be daugybės kitų dalykų, mums paliko ir piramides, kad jomis žavėtumėmės ir nesiliautume ginčytis, kaip vis dėlto jiems pavyko jas pastatyti. Ką paliksime mes? Dėl ko praėjus 2 tūkst. metų nuo šiandien mokslininkai suks galvas ir sakys, kad štai tų kilometrinių bokštų mes patys tai tikrai niekaip negalėjome pasistatyti… Ateiviai pastatė.

Architektūra dažnai matuojama per epochų prizmę: viduramžių, gotikos, postmodernizmo ir t. t. Tai mums padeda ne tik suvokti savo aplinką, bet ir susieti ją su laikotarpiu. Koks tas mūsiškis? Juk kartais pasigirsta leptelėjimų, kad architektūriniu požiūriu žmonija ima degraduoti ir vietoj didingų šventovių temoka kepti vienas nuo kito sunkiai besiskiriančius dangų raižančius stiklo ir plieno monstrus.

Continue reading „XXI a. architektūrosi ir inžinerijos stebuklai”

Lietuvoje gausu nestandartiškai mąstančių, verslių žmonių, norinčių bei sugebančių imtis naujų ir rizikingų veiklų, rodančių kelią kitiems, ir uždirbančių iš informacinių technologijų (IT) teikiamų galimybių. Kas jie? Kodėl jie reti svečiai viešojoje erdvėje ir kokių problemų bei galimybių jie mato Lietuvoje?

Neturėtų kilti abejonių, kad būtent inovacijų, technologijų plėtros skatinimas ir išsilavinę žmonės buvo valstybės ekonominio konkurencingumo, visuomenės socialinės gerovės ir politinės galios pagrindas. Šiandien dėl labai sparčios IT plėtros tai dar aktualiau. 

Continue reading „Daugiausia iš interneto uždirbantys lietuviai per kuklūs”

Veikiausiai ir po šimtmečio istorikai sutiks, kad XXI a. svarbiausia pasaulinė revoliucija buvo ne politinė, bet informacinių technologijų. Sparti technologijų kaita tapo visiška politinių pokyčių stokos priešingybe: vyriausybės ir valdymo metodai daugelyje šalių pastaruosius du dešimtmečius nesikeitė, o šalių piliečių laisvės ir galimybės pasikeitė kardinaliai.

Pasaulinio tinklo gimimas atvedė prie išmaniųjų įrenginių, dėvimųjų technologijų, bepiločių robotų ir naujų bendravimo formų. Greitai atves ir prie virtualiosios realybės, skaitmeninio ir fizinio pasaulių susiliejimo ar net dirbtinio intelekto užuomazgų.

Continue reading „O juk internetas žadėjo išgelbėti pasaulį…”

„Apple“ išmanusis laikrodis siekia papildyti jūsų nešiojamų ir vakarais įkraunamų įrenginių skaičių, o „Samsung“ laikrodis – pakeisti telefoną. Kuri strategija geresnė?

Pasaulis nustojo nešioti laikrodžius. Jie perkami ir segimi tik kaip aksesuarai, derinami prie drabužių, nuotaikos, automobilio, rankinės ar bent jau šukuosenos. Puikus to pavyzdys – laikrodis „Romain Jerome Day & Night“, nerodantis valandų, tik paros metą ir kainuojantis 0,5 mln. litų. Skaitmeninį laikrodį žmonės taip pat laiko aksesuaru, tik jau derinamu ne prie švarko ar suknelės, bet prie išmaniojo telefono.

Continue reading „„Apple Watch“ – naujovė ar dar vienas žaisliukas turintiesiems per daug pinigų?”