Katalonijos nepriklausomybė

Trumposios naujienos

Barselonoje kilo susirėmimų tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų ir policijos. EPA-ELTA nuotr.

Ispanijos policija šeštadienį panaudojo jėgą prieš regiono nepriklausomybės šalininkus, surengusius manifestaciją Barselonoje. Tai pranešė naujienų agentūra „Europa Press“.

Barselonoje – susirėmimai tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų ir policijos. EPA-ELTA nuotr.

Katalonijos nepriklausomybės šalininkai rytą susirinko į Šv. Jokūbo aikštę, kad sutrukdytų policininkams, reikalaujantiems padidinti darbo užmokestį, surengti ten demonstraciją. Spalio 1 d. sukaks metai, kai įvyko referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės. Tada Ispanijos policijos ir civilinės gvardijos darbuotojai atiminėjo balsadėžes ir balsalapius, parengtus referendumui, ėmėsi kitų griežtų priemonių.

Į Šv. Jokūbo aikštę atėję Katalonijos nepriklausomybės šalininkai skandavo: „Nepriklausomybė“, „Fašistai, lauk iš mūsų rajonų“. Tarp jų ir policijos kilo susirėmimų. Konflikto kadrus parodė televizijos kanalas „24 Horas“. Pranešama apie sulaikytus žmones.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 08:20

Trumposios naujienos

Remiantis daliniais ketvirtadienį Katalonijoje vykusių rinkimų rezultatais, už regiono nepriklausomybę pasisakančios partijos parlamente gali išsaugoti absoliučią daugumą, praneša „Reuters“.

Panašu, kad premilinarūs rezultatai, paskelbti suskaičiavus apie 40 proc. rinkėjų balsų, patvirtino anksčiau pasirodžiusios balsavusiųjų apklausos rezultatus. Galutinių rezultatų tikimasi sulaukti naktį į penktadienį, apie 1 val. Lietuvos laiku.

Skelbiamais duomenimis, separatistinių pažiūrų partijos turėtų gauti 71 iš 135 vietų asamblėjoje. Junionistų blokas gali tikėtis 56 vietų, o vietinė prieš griežtą taupymo politiką pasisakančios partijos „Podemos“ atšaka – 8 vietų.

Ketvirtadienį vykusiuose rinkimuose dalyvavo rekordinis skaičius rinkėjų – daugiau kaip 83 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.22; 00:30

Trumposios naujienos

Trečiadienį Katalonijoje rengiamo streiko metu, kurį sušaukė už nepriklausomybę pasisakanti profesinė sąjunga, protestuotojai blokavo kelius, greitkelius ir traukinių bėgius.

Remiantis pranešimais, žmonės kelius blokavo daugiau kaip 50 regiono vietų, įskaitant didžiules autostradas, tarp jų AP-7, kuri jungia Prancūziją su Katalonija ir likusia Ispanijos dalimi, ir nuo Barselonos iki Madrido besitęsiančioje autostradoje A-2.

Ispanijos įstatymai draudžia streikuoti dėl politinių priežasčių, todėl už nepriklausomybę pasisakanti profesinė sąjunga CSC paragino streikuoti dėl darbo vietų nepastovumo ir dėl su kompanijų būstinių perkėlimu susijusio centrinės vyriausybės dekreto.

Tačiau tvyrant įtampai Katalonijos regione, kuriame regiono parlamentui paskelbus nepriklausomybę Madridas įvedė tiesioginį valdymą, streikas įgavo politinį atspalvį.

Protestuotojai ėjo nešini separatistų vėliavomis ir plakatais, raginančiais paleisti nušalintus Katalonijos vyriausybės narius ir pilietinius lyderius, kurie buvo įkalinti atliekant tyrimą dėl jų vaidmens regiono nepriklausomybės siekyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.09; 00:10

Trumposios naujienos

Situacija Katalonijoje yra Ispanijos vidaus reikalas ir turi būti sureguliuota pagal šalies konstituciją. Tai, kaip praneša „Reuters“, penktadienį pareiškė NATO atstovas.

„Ispanija yra ištikima sąjungininkė, svarbiu indėliu prisidedanti prie mūsų bendro saugumo. Situacija Katalonijoje yra vidaus klausimas, kuris turi būti išspręstas vadovaujantis Ispanijos konstitucija“, – sakė jis.

Anksčiau penktadienį Katalonijos parlamentas balsų dauguma pritarė rezoliucijai, skelbiančiai nepriklausomą nuo Ispanijos Katalonijos Respubliką. Balsavimo rezultatus paskelbė parlamento pirmininkė Karmė Forkadel (Carme Forcadell).

Už Katalonijos nepriklausomybę balsavo 70 regiono parlamento narių, prieš – 10, du deputatai susilaikė.

Kaip pranešė naujienų agentūra „Europa Press“, Madridas pareiškė apskųsiąs šį sprendimą Konstituciniame teisme.

Spalio 1 d. Katalonijoje įvyko referendumas dėl regiono nepriklausomybės. Jame dalyvavo 2,28 milijono iš 5,31 milijono katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.28; 00:01

Trumposios naujienos

Ispanijos premjeras išdėstė vyriausybės planus nušalinti Katalonijos lyderius ir perimti šio separatistinio regiono valdymą, praneša BBC.

Kalbėdamas po šeštadienį vykusio neeilinio ministrų kabineto posėdžio, premjeras Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) susilaikė nuo regiono parlamento paleidimo, tačiau paskelbė apie planus Katalonijoje surengti naujus rinkimus.

Šias priemones artimiausiomis dienomis turės patvirtinti Ispanijos Senatas.

Apie tokius Ispanijos vyriausybės planus paskelbta praėjus trims savaitėms po ginčijamo referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės.

Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) ignoravo centrinės Ispanijos valdžios prašymus atsisakyti siekio paskelbti regiono nepriklausomybę. M. Rachojus šeštadienį tikino, kad jo vyriausybė neturi kito pasirinkimo, kaip tik siekti Katalonijoje įvesti tiesioginį valdymą, nes regiono valdžios veiksmai „buvo vienašališki, prieštaraujantys įstatymams ir keliantys konfrontaciją“.

Tiesioginis valdymas bus įvestas remiantis 155-uoju Ispanijos konstitucijos straipsniu, suteikiančiu Madridui įgaliojimus krizės metu perimti bet kurio pusiau autonominio šalies regiono valdymą. M. Rachojus spaudos konferencijoje sakė, kad Senatas dėl vyriausybės siūlomų priemonių balsuos ateinančią savaitę. Premjeras pridūrė, kad taikyti šio straipsnio vyriausybė nenorėjo, tačiau buvo priversta.

Pagal Ispanijos teisę, rinkimai turi būti surengti per pusmetį nuo 155-ojo straipsnio aktyvavimo. Tačiau M. Rachojus sako, kad juos būtina surengti gerokai anksčiau.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.22; 00:05

 

Trumposios naujienos

Ispanijos teisėjas nurodė sulaikyti du Katalonijos nepriklausomybės judėjimo narius, informuoja BBC.

Katalonijos nacionalinės asamblėjos (ANC) pirmininkas Žordis Sančesas (Jordi Sanchez) ir organizacijos „Omnium Cultural“ vadovas Žordis Kušartas (Jordi Cuixart) suimti dėl įtarimų antivyriausybine veikla. Kol jų atžvilgiu vyksta tyrimas, jie neturi galimybės būti paleisti už užstatą. 

Šie du vyrai laikomi vienais pagrindinių spalio 1-osios referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės organizatorių. Ispanijos teismai plebiscito rengimą buvo atidėję, o centrinė šalies valdžia jį laikė neteisėtu.

Po referendumo Katalonijos regiono lyderis Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, bet atidėjo jos įgyvendinimą, kad galėtų vykti derybos su centrine Ispanijos valdžia.

Jis norėtų, kad derybos vyktų ateinančius du mėnesius.

Tačiau Ispanijos valdžia įspėjo, kad Katalonija privalo atšaukti deklaraciją, o jei to nepadarys, didelę autonomiją turinčiame regione bus įvestas tiesioginis valdymas.

K. Pučdemonas taip pat supykdė Madridą atsisakydamas patikslinti, ar praėjusią savaitę vis dėlto paskelbė regiono nepriklausomybę.

Katalonijos lyderis, kurį Ispanijos valdžia įpareigojo paaiškinti savo poziciją iki ketvirtadienio, sužinojęs apie Ž. Sančeso ir Ž. Kušarto sulaikymą tviteryje kritikavo šalies vyriausybę.

„Ispanija įkalino Katalonijos pilietinės visuomenės lyderius, nes šie organizavo taikias demonstracijas. Liūdna, bet vėl turime politinių kalinių“, – rašė K. Pučdemonas.

EPA – ELTA nuotr. Ispanijos teisėjas nurodė sulaikyti du Katalonijos nepriklausomybės judėjimo narius. Suimtieji – Katalonijos nacionalinės asamblėjos (ANC) pirmininkas Žordis Sančesas (dešinėje) ir organizacijos „Omnium Cultural” vadovas Žordis Kušartas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.18; 02:10

Trumposios naujienos

Katalonijos valdžia turi per penkias dienas paaiškinti, ką reiškia nepriklausomybės deklaracija, kurią antradienio vakarą pasirašė regiono vadovybė. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra EFE.

Jos duomenimis, autonomijos vadovybė turi iki spalio 16 d. atsakyti į centrinės vyriausybės paklausimą, „ar buvo paskelbta nepriklausomybė“. Jeigu atsakymas bus teigiamas, Katalonijai bus duota laiko iki spalio 19 d. padėčiai ištaisyti.

Anksčiau Ispanijos vyriausybės pirmininkas Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) pareikalavo, kad regiono vadovybė paaiškintų situaciją, susijusią su nepriklausomybės deklaracija. Kaip sakė premjeras, šis paklausimas būtinas taikant Ispanijos konstitucijos 155-ąjį straipsnį, kuris leidžia pristabdyti Katalonijos savivaldą.

Spalio 1 d. Katalonijoje įvyko referendumas dėl regiono nepriklausomybės. Jame dalyvavo 2,28 milijono iš 5,31 milijono katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus.

Antradienį Katalonijos vyriausybės vadovas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) regiono parlamente susumavo referendumo rezultatus. Iki pat vakaro nebuvo aišku, ar politikas paskelbs, kad Katalonija traukiasi iš Ispanijos sudėties, ar ne. Galiausiai Katalonijos vyriausybės vadovas ir kiti regiono vadovybės nariai pasirašė dokumentą dėl regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos, bet kol kas pristabdė jo galiojimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.12; 00:01

Trumposios naujienos

Katalonijos vadovybė ilgai planavo dabartinę konfrontaciją su centrine vyriausybe Madride. Ispanų laikraštis „El Pais“ antradienį cituoja tariamai policijos konfiskuotą dokumentą, kuriame Katalonijos premjero Karleso Pučdemono (Carles Puigdemont) aljansas numatė kryptį nuo paskutiniųjų rinkimų regione 2015 metais iki dabar. Dokumente, be kita ko, kalbama apie „politinį ir ekonominį destabilizavimą“.

Dokumentas rastas rugsėjo 20-ąją per kratą Katalonijos ūkio ministerijos generalinio sekretoriaus Chosepo Marijos Chovės Liado (Josep Maria Jove Llado) bute, rašo laikraštis. Šis pareigūnas buvo vienas politikų, suimtų prieš uždraustą spalio 1-osios referendumą dėl nepriklausomybės.

Dokumente, be kita ko, buvo nuspėjama audringa centrinės vyriausybės reakcija bei teisėsaugos ir policijos įsikišimas – panašiai kaip ir nutiko. Tai turėjo „sukelti demokratinį konfliktą, kurį remtų didelė dalis piliečių, ir kuriuo būtų siekiama politinės ir ekonominės destabilizacijos, kuris (konfliktas) galiausiai priverstų valstybę pritarti deryboms dėl atsiskyrimo arba referendumui“.

Katalonijos premjeras K. Pučdemonas antradienio vakarą sakys kalbą regiono parlamente Barselonoje. Oficialiai jis kalbės apie dabartinę politinę situaciją. Ar jis iš tikrųjų skelbs nepriklausomybę, šiuo metu neaišku.

Referendumą daugiau kaip 90 proc. jo dalyvių pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Tiesa, rinkėjų aktyvumas tesiekė 43 proc. Stebėtojai Ispanijoje mano, kad Madridas imsis griežtų veiksmų prieš regioną, jei šis paskelbs nepriklausomybę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.11; 05:16