Martyno Mažvydo „Katekizmas”. VU bibliotekos nuotr.

Nevyriausybinės asociacijos Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo iniciatyva susibūrė neformali Martyno Mažvydo biografijos tyrimo iniciatyvinė grupė, siekianti aktualizuoti ir suteikti impulsą naujiems M. Mažvydo biografijos tyrimams.
 
Iniciatyvinės grupės nariai pažymėjo, kad XX–XXI a. lietuvių mokslininkai ir visuomenininkai daug nuveikė kaupdami ir tirdami pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo asmenybę bei kūrybinį palikimą, tačiau pasigendama planingos pirmųjų lietuvių raštijos kūrėjų archyvinių dokumentų paieškos. Iki šiol nėra išleista nė viena M. Mažvydui skirta mokslo monografija, todėl būtina imtis nuoseklesnių ir intensyvesnių tyrimų.
 
Iniciatyvos organizatoriai tikina, kad M. Mažvydo palikimo ir jo gyvenimo aplinkos pažinimas turi būti ne tik proginis – 2027 m. sukaks 480 m. M. Mažvydo „Katekizmui“, bet ir nuolatinis procesas, telkiantis patyrusius ir ugdantis jaunus mokslininkus, įtraukiantis visuomenę. Jis turėtų būti susietas su strateginiais Lietuvos valstybės mokslo ir lituanistikos plėtros tikslais ir skatinti jaunų mokslininkų – senosios daugiakalbės raštijos specialistų, istorikų, kultūros istorikų – susidomėjimą.
 
Žinomi tik apytiksliai M. Mažvydo gimimo metai (tarp 1510–1520 m.) ir tikslesnė mirties data (1563 m. gegužės 21 d.), tačiau jokiais tiesioginiais dokumentais šie faktai nepatvirtinti. M. Mažvydo gyvenimas buvo padalintas tarp Lietuvos, iš kur, manoma, jis buvo kilęs, ir Prūsijos (Mažosios Lietuvos), kur jis emigravo dėl religinių įsitikinimų Reformacijos metais. Ne visa istorinė Lietuvos ir Prūsijos archyvų medžiaga dabar išlikusi, didžioji jos dalis po Antrojo pasaulinio karo buvo išblaškyta po įvairias šalis – Vokietiją, Lenkiją, Rusiją. Tai apsunkina tyrimus, bet kartu ir skatina ieškoti naujų galimybių tolesnėms dokumentų paieškoms, rastų dokumentų sisteminimui bei skelbimui.
 
Grupės nariai tikisi, kad duomenų apie pirmosios lietuviškos knygos autorių paieška ir mokslinis sisteminimas pasitarnaus kultūros sklaidai Lietuvoje ir pasaulyje, kad nauji atradimai, tyrimai ir įžvalgos užtikrins intelektinės Lietuvos brandos tęstinumą ir suteiks peno visuomenės kūrybinei plėtrai.
 
Į iniciatyvinę grupę savo atstovus delegavo Vilniaus universitetas – Filologijos fakulteto profesorę dr. (HP) Dainorą Pociūtę-Abukevičienę, Lietuvių kalbos institutas – Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiąją mokslo darbuotoją dr. (HP) Oną Aleknavičienę, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovą dr. Dainių Vaitiekūną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – Senosios literatūros skyriaus vyriausiąją mokslo darbuotoją, Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos tyrėją dr. Liuciją Citavičiūtę, Mažosios Lietuvos reikalų taryba – Mažosios Lietuvos istoriką, enciklopedistą dr. Algirdą Matulevičių, Lietuvos valstybės istorijos archyvas – Informacijos ir sklaidos skyriaus vyriausiąjį archyvistą Virginijų Jocį. Grupei taip pat talkins nepriklausomi ekspertai, mokslininkai bei visuomenininkai: dr. (HP) Ingė Lukšaitė, dr. (HP) Rowell Stephen Christopher, Vytautas Šilas, doc. dr. (HP) Vaidas Šeferis, dr. Sigitas Narbutas, doc. dr. Vacys Vaivada, dr. Martynas Purvinas, Valentinas Juraitis ir kiti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.23; 00:05

Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Savaitgalį Vilniui sukanka 697-eri. Ta proga penktadienio vidudienį aikštėje prie miesto rotušės bus iškeltos trys Vilniaus vėliavos, pagarsintas laiškas Vilniui ir sudainuotos gražiausias Vilniui dedikuotos dainos: „Prie pasakų miesto“ ir „Senieji Vilniaus stogai“.
 
Jau trečius metus kuriama tradicija miesto gimtadienį pradėti iškeliant Vilniaus vėliavas. Miesto meras rotušės menėje pasirašo laišką – sveikinimą Vilniui ir drauge su įvairių profesijų ir kartų atstovais iš Vilniaus bendruomenių paskelbia jį susirinkusiems Rotušės aikštėje.
Susirinkusius linksmins „Jazz Island“ ir trimitininkų kvartetas iš orkestro „Trimitas“, renginį ves Jokūbas Bareikis.
 
Sausio 25-ąją gimusiems mažyliams bus padovanoti smėlinukai su Vilniaus gimtadienio atributika ir užrašu „Vilnius myli tave“. Tądien besituokiančios poros taip pat neliks be staigmenos.
 
Vilniaus Arkikatedra ir Valdovų rūmai – iš paukščių skrydžio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sausio 24-26 dienomis gimtadienio proga sostinę nušvies antrasis Vilniaus šviesų festivalis, kuriame bus galima išvysti užsienio ir Lietuvos menininkų sukurtas 27 šviesų instaliacijas.
 
Valdovų rūmuose Vilniaus dienai paruošta didelė renginių programa: paskaitos, edukaciniai užsiėmimai, dirbtuvės, ekskursijos. Lietuvos dailės muziejus kviečia į Vilniaus paveikslų galerijos parodą „Pirmą kartą lietuviškai: Vilniaus vardas Mikalojaus Daukšos Katekizme“.
 
Gedimino pilies bokšte lankytojai bus kviečiami pasveikinti Vilnių, palinkėti miestui arba pasižadėti kažką sau, visa tai bus įtvirtinta Geležinio Vilko ar Gedimino pilies bokšto antspaudu. Sausio 26-ąją, nemokamo muziejų lankymo dieną, lankytojai išrinks pačius originaliausius sveikinimus, kurių autoriai bus apdovanoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.24; 04:00
zelvaras_gediminas

Prieš rašydamas tokį sudėtingą tekstą apie lietuvybės problemą, straipsnio autorius jaučia bei supranta pareigą supažindinti būsimąjį skaitytoją su savo asmeniniu žiūros kampu, kuris įtakoja rašomo teksto turinį bei stilių. Straipsnio autoriaus supratimu bei giliu įsitikinimu, nėra tokio dalyko kaip grynai moksliškai objektyvus darbas ar vertybiškai neutralus žurnalistinio pobūdžio tekstas. Po kiekvienu kūriniu visuomet glūdi jo kūrėjo moralinė orientacija bei intelektualinis pasaulio bei savęs suvokimas.

Continue reading „Lietuvybės problema”