Kelias į laisvę. Slaptai.lt foto

Rusijai tebetęsiant karinę invaziją į Ukrainą, jos pačios viduje kyla separatistinės nuotaikos.
 
Šių metų liepos mėnesį aktyvią veiklą pradėjo naujai įkurta Laisvų tautų lyga, vienijanti aktyvistus prieš Rusijos imperializmą, socialines, politines ir pilietines organizacijas, kurios pasisako už tikrą Rusijos Federacijos nelaisvų tautų ir teritorijų suverenitetą.
 
Savo tikslais organizacija įvardina siekį suburti antiimperialistinius aktyvistus Rusijos Federacijoje, apmokyti žmones administraciniais tikslais, ieškoti sąjungininkų tarptautiniu mastu bei reikalauti realaus suvereniteto nelaisvų tautų teritorijoms Rusijos Federacijoje ir kovoti už jų apsisprendimo teisę.
 
Kol kas, ši socialinė ir politinė platforma vienija baškirų, buriatų, ingrų, kazokų, kalmukų, totorių ir erzų tautinius judėjimus, tačiau, anot Laisvų tautos lygos atstovų, prie jų prisijungti turėtų ir daugiau Rusijos etninių mažumų.
 
Vienas iš Laisvų tautų lygos lyderių, Kalmukijos Respublikos visuomenės ir politikos veikėjas Vladimiras Dovdanovas aiškina, kad į judėjimą įsitraukia vis daugiau Rusijos Federacijoje esančių tautų.
 
„Mes pašnekėjome su baškirais, Kaukazo tautomis, jie kol kas neprisijungė, bet prisijungs. Po to kalbėjome su totorių tauta ir kitomis tautomis. Mes nusprendėme sukurti Laisvų tautų lygą, nes visos mūsų tautos, visos 22 respublikos bei daugiau nei 200 mažų etninių tautų, jos miršta, asimiliuojasi ir nyksta jų kultūros“, – Eltai teigė V. Dovdanovas.
 
Dėl persekiojimo turėjo emigruoti į Lietuvą
 
Oirat–Kalmukų žmonių kongreso pirmininko pavaduotojas aiškina, kad kalmukų tauta, prasidėjus karui Ukrainoje rengė protestą prieš karą. Dėl šios priežasties prasidėjo kalmukų persekiojimas ir V. Dovdanovui teko emigruoti.
 
„Turėjau emigruoti į Lietuvą po to, kai mūsų kongresas po karo pradžios suorganizavo retą protestą prieš karą ir ragino mūsų respublikos ir visos Rusijos jaunimą neiti į tą karą, nedalyvauti nusikaltimuose, kuriuos daro Rusijos armija. Nors tuo metu paviešintų nusikaltimų nebuvo, bet mes jau žinojome, kad Rusijos armija tai darys“, – sakė Laisvų tautų lygos atstovas.
 
Jis tikino, kad kalmukų tauta buvo du kartus istorijoje deportuota, prieš juos Rusijoje buvo vykdomas genocidas Rusijos pilietinio karo metu XX a. pradžioje ir 1943 m., žmonės tremiami į Sibirą, o pilietinio karo metu buvo nužudyta 120 tūkst. kalmukų, kas sudarė daugiau negu pusę tautos.
 
„Dėl to žinojome, kas yra rusai ir ką jie darys Ukrainoje. Dėl to parašėme pareiškimą, du kartus, ir mus pradėjo persekioti, vieną iš mūsų pasodino į kalėjimą, jis tiesiog nespėjo išvykti iš Rusijos, mūsų pirmininkas išvyko į JAV. Aš per Turkiją atvykau pas jus į Vakarus“, – teigė V. Dovdanovas.
 
Organizuoja protesto akcijas visame pasaulyje, siekdami išsilaisvinimo iš Rusijos priespaudos
 
Liepos 23 dieną Laisvų tautų lyga surengs taikias gatvės akcijas skirtinguose pasaulio miestuose, tarp jų ir Vilniuje. Tautinių judėjimų aktyvistai eis į mitingus siekdami konsoliduoti antiimperines jėgas.
 
Pasak V. Dovdanovo, tokia data mitingams buvo pasirinkta, nes kiekvienais metais trečią liepos savaitę JAV skelbia nelaisvėje esančių tautų savaitę, taip siekdamos parodyti solidarumą su nelaisvomis tautomis, kurias kontroliuoja autoritarinės vyriausybės.
 
„1959 metais, JAV prezidentas Eizenhaueris pasirašė rezoliuciją „Dėl nelaisvėje esančių tautų savaitės“. Dėl to mes kreipėmės ir į prezidentą Bideną, kad jis prisidėtų prie mūsų tautų išlaisvinimo iš kolonijinės Rusijos Federacijos priespaudos. Po visą pasaulį vyks mūsų mitingai, piketai ir Vilniuje jis taip pat bus“, – sakė Laisvų tautų lygos atstovas.
 
Mitingas Vilniuje, Katedros aikštėje, planuojamas liepos 23 d. 14 val.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.07.23; 07:06

Kadras iš meninio filmo apie Azerbaidžaną „Ali ir Nino”. Režisierius – Asif Kapadia. Slaptai.lt nuotr.

Irma Ąžuolė

Susiklosčius ypatingoms istorinėms aplinkybėms – visais laikais ir visose tautose – kiekvienai kartai naujai iškyla tas pats klausimas. Atsakymą turi rasti pats, pasikliaudamas sąžine ir širdies balsu. „Kas tau svarbiau – tavo žmona, tavo vaikas? Ar tavo šalis?“ – žvelgdama į akis savo vyrui, uždavė jam tą esminį, amžiną klausimą gražuolė Nino su kūdikiu ant rankų.

Britų režisierių sudomino Azerbaidžano istorija

Londone gimęs indų kilmės britų režisierius Asif Kapadia (g. 1972) garsėja vizualiai ryškiais filmais, kuriuose žiūrovą jaudina įspūdingi kraštovaizdžiai ir įsimintini personažai, gyvenantys negailestingame pasaulyje. Kinofilmai „Avies vagis“, „Karys“ sulaukė tarptautinių apdovanojimų, o aukščiausią įvertinimą – Oskarą – kūrėjui atnešė dokumentinis pasakojimas apie dainininkę Amy Winehouse „Amy“ (2015). Lietuvos žiūrovui jis buvo pristatytas Vilniaus dokumentinių filmų festivalio metu.

Azerbaižano Respublikos ambasada sostinės plačiajai visuomenei padovanojo kino studijoje „IM Global“ šio režisieriaus 2016 m. sukurtos juostos „Ali ir Nino“, prie kurios dirbo tarptautinė kino žvaigždžių komanda, peržiūrą, dedikuotą svarbiai datai. Kaip ir Lietuva, Azerbaidžanas šiemet mini nepriklausomos demokratinės valstybės paskelbimo šimtmetį.

„Ali ir Nino“ veiksmas vyksta Azerbaidžane 1917–1920 m. Jaunuolių meilės istorija persipina su istoriniais įvykiais: Pirmuoju pasauliniu karu, Azerbaidžano Demokratinės Respublikos paskelbimu (1918 m. gegužės 28 d.), kovomis su Raudonąja armija…

Palestiniečių aktoriaus Adam Bakri kuriamas pagrindinis veikėjas kunigaikštis Ali Chan Širvanšir įsitraukia į politinę veiklą, artimai bendrauja su istorine asmenybe – politiku, pirmuoju nepriklausomos valstybės Ministru Pirmininku Fatali Chan Choysky (turkų akt. Helit Ergenҫ), kuris Tblisyje buvo nužudytas Armėnijos revoliucinės federacijos aktyvisto vos po kelių mėnesių, kai sovietai 1920 m. pavasarį okupavo Azerbaidžaną.

Nepriklausomybę ši šalis atkūrė praėjus 71 metams.

Legendinis kūrinys ir autoriaus paslaptis

„Ali ir Nini“ yra ekranizacija to paties pavadinimo Kurban Said romano, kuris yra azerbaidžaniečių literatūros klasika (scenarijaus autorius – Oskaro prizą pelnęs Christopher Hampton).

Romanas „Ali ir Nino“ pirmą kartą buvo išleistas 1937 m. vokiečių kalba Vienoje ir iškart tapo perkamiausia knyga. Jau po metų pasirodė vertimai lenkų, olandų ir švedų kalbomis, 1939 m. – čekų, 1944 m. – italų kalba. Antroji populiarumo banga prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo praslinkus tam tikram laikui, kai 1969 m. vienas leidėjas pas bukinistą naujai atrado primirštą romaną.

Britų režisieriaus Asif Kapadia sukurtas meninis filmas „Ali ir Nino“ – apie Azerbaidžano praeitį. Slaptai.lt nuotr.

Azerbaidžaniečių istorija jaudino skaitytojus Jungtinėse Amerikos Valstijose, kitur laisvajame pasaulyje. Tačiau po „geležine uždanga“ buvusiame Azerbaidžane kūrinys ilgai buvo nepasiekiamas. Azerbaidžaniečių kalba romanas pirmą kartą buvo ublikuotas 1990 m. literatūriniame žurnale.

„Ali ir Nino“, viena gražiausių dvidešimtojo amžiaus meilės istorijų, išversta į 33 pasaulio kalbas, taip pat ir lietuvių, romanas išleistas daugiau kaip 100 kartų.

Kurban Said yra pseudonimas, o kas yra tikrasis autorius, patikimų žinių nėra. Rankraštis neišlikęs, mįslinga ir jo patekimo leidėjams istorija: esą 1935 m. jis buvo perduotas anonimiškai.

Yra bent keturios autorių versijos. Pagal vieną iš jų, tai gali būti rašytojas Yusif  Vazir Chamanzaminli (1887–1943), miręs gulago lageryje prie Nižnyj Novgorodo.

Kaukazas vienija ir skiria

Ali ir Nino istorija pasakoja apie amžinas tiesas: meilę, draugystę, išdavystę, pilietiškumą, pareigą.

Tautybių ar religijų skirtumai nėra kliūtis, ypač kai kalbama apie Kaukazą, kurio tautas vienija ne tik artima kaimynystė, bet ir kultūriniai panašumai, šimtmečius trukusi priklausomybė nuo carinės Rusijos.

Azerbaidžanietis musulmonas Ali ir gruzinų princesė krikščionė Nino Kipiani (ispanų akt. Maria Valverde) – nuostabi pora, kurios laukia bendra ateitis. Sužadėtiniai pakantūs kitokiems religiniams įsitikinimams, nereikalauja jų keisti. Kita vertus, yra pasirengę tam tikroms nuolaidoms.

Kai prie pietų stalo Kipianių namų šeimininkas pasiūlo pakelti gruziniško vyno taures, Ali mandagiai atsisako. Nino paaiškina susirinkusiems, kad sužadėtinis yra musulmonas, alkoholio visai nevartoja. Vengdamas nereikalingos diskusijos, Ali padaro išimtį ir taurę pakelia prie lūpų.

Toje draugijoje ir jų bendraamžis armėnas Malik Nakhararyan (italų akt. Riccardo Scamarcio). Vienoje scenoje jie, trijų Kaukazo tautų atstovai, sėdi draugiškai šnekučiuodamiesi. Atrodo, kad draugystė bus amžina, nesantaikai nėra pagrindo. Tačiau taip nėra. Pleištu tampa Maliko širdyje nubudę jausmai draugo sužadėtinei ir išdavikiškas sprendimas pagrobti Nino.

Galima įžvelgti, kad armėnų jaunuolio personažas turi gilesnę potekstę. Pasitikėjimą nuvylęs, išdavikiškai pasielgęs draugas įprasmina azerbaidžaniečių nuoskaudas ir nusivylimą dėl kaimyninės šalies atstovų poelgių.

Skatina atsikratyti stereotipų

„Ali ir Nino“ skatina atsikratyti stereotipų – tiek apie Kaukazo moterų ir vyrų santykius, tiek ir apie musulmonus.

Nino paneigia ganėtinai paplitusią nuomonę, jog XX amžiaus pradžioje tenykštės moterys buvo priklausomos nuo vyrų valios. Gruzinų princesė ryžtingumas ir drąsa daro įspūdį.

Pagrobdamas merginą, Malikas jai užtraukia didžiulę nešlovę. Nesvarbu, kad sužadėtinis ją sugeba išvaduoti ir sugrąžinti į tėvų namus, lieka neatimta merginos garbė. Bendruomenė negailestinga. Šeima nebepageidaujama bažnyčioje. Tėvas nusprendžia dukterį išsiųsti į Maskvą vildamasis, kad iki ten dar nebus nukeliavęs gandas apie dukteriai užtrauktą nešlovę.

Gynybinė Baku siena. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau Nino nepaklūsta tėvo valiai. Ignoruodama vietos papročius, ji iškeliauja pas Ali į kalnus. Dagestano kalnų kaimelyje, paprastoje trobelėje įsimylėjėliai susilieja meilės glėbyje. Ir susituokia, prisiekia vienas kitam amžiną meilę, nelaukdami tėvų palaiminimo.

Kūrinys „Ali ir Nino“ taip pat paneigia gajus stereotipus apie musulmonus, kaip moterų atžvilgiu itin griežtai nusiteikusius, fanatiškai religingus žmones.

Ali – išsilavinęs tyros ir narsios širdies jaunuolis, kurį supa ir daugiau panašių šviesių vyrų. Jie gerbia ir palaiko savo draugo sprendimus, nesvyruoja atėjus lemiamam pasirinkimui, kai tenka ginti jauną Demokratinę Respubliką, kuri buvo pirmoji islamo šalyse.

Į savo sutuoktinės raktinį klausimą „Kas tau svarbiau?“ Ali atsako ne iš karto. Paskutinį kartą atsisveikindamas su ja patikina: šeima jam – visas pasaulis. Tačiau taip pat jis yra atsakingas už tai, kokioje šalyje gyvens užaugusi dukra.

2018.10.22; 11:00