Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Teismų įstatymu bei atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo leido Kauno apygardos teismo teisėją Ramūną Antanavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Taip pat Prezidentė sustabdė teisėjo R. Antanavičiaus įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.
Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia manyti, kad Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius šių metų birželio 4 dieną papirko Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją, perduodamas jam 600 eurų dydžio kyšį. Tokiu būdu buvo siekiama, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas nagrinėjamoje byloje sušvelnintų asmeniui policijos paskirtą administracinę nuobaudą.
Pasak Prezidentės, įtarimai teisėjui kompromituoja visą šalies teisingumo sistemą, pakerta žmonių pasitikėjimą teismais. Kiekvieno teisėjo padaryti nusižengimai ir nusikaltimai negali būti toleruojami ir turi būti kaip galima greičiau išaiškinti.
Pagal Konstituciją, teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
2017.07.28; 05:28
Ilgametėje byloje, kurioje du Kauno menininkai buvo apkaltinti pareigūnų įžeidinėjimu, pralaimėjęs Linas Hermanas, kurį Kauno miesto apylinkės teismas nuteisė 3,9 tūkst. litų bauda, tikisi laimėti.
L. Hermano skundą priėmė nagrinėti Kauno apygardos teismas. Praėjusią savaitę turėjęs vykti teismo posėdis buvo atidėtas, nes L. Hermanas paprašė nušalinti valstybės jam paskirtą advokatą. Jis nori, kad jį toliau gintų ankstesnė gynėja, kuri dalyvavo žemesnės instancijos teisme.
Continue reading „Policininkų įžeidimu apkaltintas menininkas kovoja toliau”
Kauno apygardos teismas pagaliau paskelbė nuosprendį garsiojoje Kauno “auksinio” tualeto istorijoje.
Teismas nagrinėjo devyniolikos tomų bylą, kurioje įtarimai pareikšti dvylikai asmenų: devyniems savivaldybės tarnautojams ir trims tualetą stačiusios bendrovės “TK sprendimai” darbuotojams.
Keturiems teisiamiesiems buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, vienam – lygtinė, o septyni – išteisinti. Savivaldybės valdininkams buvo inkriminuojamas jiems patikėto turto išvaistymas ir dokumentų klastojimas.
Po 2008 metų rudenį baigtos tualeto statybos kilo skandalas, nes netoli Kauno pilies turėjo iškilti prie senamiesčio architektūros derantis pastatas, tačiau vietoj jo buvo pastatytas konteinerinis tualetas.
Šių metų liepos 4-ąją portale Slaptai.lt buvo paskelbtas žurnalisto Gintaro Visocko straipsnis “Kauno apygardos prokuratūra siekia kur kas griežtesnės bausmės”.
Publikacijoje, be kita ko, rašoma, jog Kauno Apygardos teismo teisėja Regina Cemnolonskienė neleido žurnalistui G.Visockui susitikti su kaltinamaisiais čečėnų jaunuoliais – Muradu Utsajevu, Ali Latajevu ir Halidu Temiralijevu.
Teisėjos motyvas lyg ir suprantamas – kad nebūtų pakenkta objektyviam bylos tyrimui. Mat šios teisėjos nuosprendį Kauno apygardos prokuratūra apskundė apeliacinėms instancijoms.
Tačiau šiandien portalas Slaptai.lt sulaukė informacijos, kad ši teisėja nebe pirmą kartą neleidžia žurnalistams susitikti su kaltinamaisiais. Štai keli paskutiniai faktai. 2010-11-08 Kaune lankėsi žymūs užsienio žurnalistai: Arkadijus Babčenko (Novaya gazeta), Dmitrijus Florinas ( Rusijos interneto portalas «Caucasian Knot») ir Oksana Čelyševa (Suomijos interneto portalas www.voima.fi).
Kauno apygardos teisme nagrinėjama čečėnų Murado Utsajevo, Ali Latajevo ir Chalido Temiralijevo byla. Buvę kudo kovotojai kaltinami Karmėlavos gyventojo Sauliaus Saladžiaus turto prievartavimu.
Įvertinus daugkartinių ringo kovų dalyvių fizinį pasirengimą, stebina, kad čečėnai sumanė reketuoti sudegusio namo, kuriame veikia visoje Karmėlavoje žinoma landynė, savininką. Kaimynų žodžiais tariant, nėra nei dienos, kad išgertuvių ar tarpusavio muštynių garsai netrikdytų ramios Piliakalnio gatvės gyventojų ramybės.
Vieno dienraščio žurnalisto teigimu, Kauno rajono kriminalistams kilo įtarimų, kad landynės šeimininką čečėnai reketavo siekdami gauti lėšų globėjų Gatajevų gynybai. A.Latajevas augo pastarųjų įsteigtuose vaikų namuose „Gimtoji šeima“.
Pastarųjų dienų įvykiai verčia į Jus prabilti atviru laišku. Įvairių minčių ir pastebėjimų kyla ne tik skaitant Jūsų interviu ir viešus pasisakymus (“Laisvas Laikraštis, 2010-11-20-26) bei kaip į juos reaguoja jūsų profesinė bendruomenė, bet ir stebint reakciją, kuri ištiko vadinamuosius jūsų mergytės gynėjus ir jūsų rėmėjus, kai spaudoje pasirodė keletas straipsnių, susijusių su vaiko teisių apsaugos tragedija Lietuvoje, bet parašytų labai jau “ne-savo” žmogaus.
Tada ir susimąsčiau – kokio atvirumo ir kokio demokratiškumo bus kuriamoji partija, jeigu jai kaip ir dabar negražiai valdžios vadinamiems “violetiniams” tebus vienintelė “teisinga” žurnalistė (kiti yra blogi), vienintelis laikraštis (kiti yra blogi), kurie privalės tikėti, jog “Stankūnaitė bloga, o teta – gera”.
Continue reading „Atviras laiškas teisėjai Neringai Venckienei”
Kauno apygardos prokuratūra apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje dėl padėjimo vykdyti Lietuvos gyventojų genocidą (Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 99 str.) kaltinamas Lietuvos pilietis P. A. P. „Pokario laikotarpio nusikaltimai žmoniškumui yra sudėtingi tiek žmogiškąja, tiek teisine prasme. Perduodami genocido bylas teismui prokurorai privalo atskirti teisinius argumentus nuo emocinių išgyvenimų. Visgi, atkaklus prokurorų darbas šios kategorijos bylose rodo, kad valstybės prioritetas istoriniam teisingumui įgyvendinamas sėkmingai“, – pavaldinių darbą vertina generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
