Režisierius Jonas Jurašas. Vytauto Visocko nuotr.

Kaunas, gruodžio 16 d. (ELTA). Legendinio spektaklio „Barbora Radvilaitė“ 50-mečio išvakarėse pristatyta paroda apie režisierių Joną Jurašą. Tarp vertingų eksponatų – nuotraukų, laiškų, rankraščių – Barboros Radvilaitės suknelė su karūna, kuria spektaklyje puošėsi aktorė Rūta Staliliūnaitė, Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija. Tai galima pamatyti Nacionalinio Kauno dramos teatro fojė, kur Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kitoje aplinkoje įkurdino neeilinę parodą „Jonas Jurašas. Būties kaina“. Parodos architektai – Saulius Valius ir Ona Vėliūtė, dizainerės – Ona Vėliūtė ir Jūratė Šatūnė. 
 
Anot teatro atstovės Jolantos Garnytės-Jadkauskienės, paroda skirta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, teatro režisieriui J. Jurašui, šiais metais mininčiam garbingą 85-erių metų jubiliejų, ir kitų metų sukakčiai – J. Jurašo pastatytos Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ (1972), lėmusios režisieriaus likimą, 50-mečiui. Paroda teatre atidaryta vieną gruodžio vakarą prieš režisieriaus J. Jurašo spektaklį „Balta drobulė“ pagal A. Škėmos to paties pavadinimo romaną, dalyvaujant pilnutėlei salei jaunimo, – šis kūrinys traukia abiturientus pamatyti spektaklį, o nuo šiol jie daugiau sužinos ir apie jo kūrėjo asmenybę.
 
Įkurdinti parodą ne muziejuje, o teatre, pasak Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejaus direktorės Nidetos Jarockienės, buvo kartu iššūkis ir svajonė, kuri išsipildė. Parodos kuratorė Liucija Armonaitė teigė: „Ir šiandien J. Jurašas kai kam nepatogus, nes vadovaujasi nekintančiomis pamatinėmis vertybėmis: visur ir visada, gyvenime ir kūryboje, elgtis pagal savo sąžinę. Laisvo žmogaus sąžinę. Dėl to verti dėmesio J. Jurašo gyvenimas ir darbai, skatinantys mąstyti apie menininko kūrybą, jo vietą visuomenėje. Džiugu matyti tiek daug jaunų ir šviesių veidų, kurie, manau, žiūrėdami parodą, pajaus ir asmenybę, ir laikmetį.“
 
Ekspozicijoje pirmą kartą taip išsamiai pristatomas J. Jurašo gyvenimas ir kūryba. Apžvelgiant daugiau kaip penkiasdešimt J. Jurašo spektaklių, pastatytų sovietmečio cenzūros laikais Lietuvoje ir Rusijoje, Vakarų pasaulio scenose (JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Belgijoje, Japonijoje), nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, skleidžiasi ryški kūrėjo asmenybė, jo darbų išskirtinumas ir svarba.
 
„Simboliška, kad per Lietuvą dvejus metus keliausianti paroda visų pirma atidaryta Nacionaliniame Kauno dramos teatre – išskirtinėje erdvėje, kur J. Jurašas patyrė svaiginamų kūrybos aukštumų, didžiulį tautos pripažinimą ir meilę, kur išgyveno tragiškų likimo momentų.
 
Tada, kai 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre J. Jurašas pastatė J. Grušo „Barborą Radvilaitę“ (dail. Janina Malinauskaitė), jis tapo Lietuvos kultūros legenda. Valdžia, susidorodama su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi, griežtai nurodė spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo. Režisierius, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkiusią cenzūrą, parašė atvirą laišką tuometiniam LTSR kultūros ministrui. Tai buvo pirmas toks protesto laiškas sovietinio režimo metais Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, 1974 m. jį kartu su šeima KGB išprašė iš Tėvynės“, – pasakojo Nacionalinio Kauno dramos teatro atstovė.
 
Šiame teatre įkurdinta ekspozicija – lankytojams atvira prieš spektaklius, atėjus su bilietu arba teatro tinklalapyje užsiregistravus į ekskursiją su gidu. Paroda nemokama, veiks iki teatrinio sezono pabaigos, kitų metų gegužės 22-osios.
 
Birutė Mačienė (ELTA)
 
2021.12.16; 00:30

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Šarūno ir Žaibo būrių partizanai žygyje.

Sekmadienį Kaune buvo minimos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 71-osios žūties metinės.

Minėjimą rengė J. Vitkaus atminimo draugija ir Lietuvos kariuomenės J. Vitkaus inžinerijos batalionas.

Sekmadienio vidudienį Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje buvo laikomos šv. Mišios, kuriose giedojo Gailestingumo šventovės ansamblis, su kovine vėliava dalyvavo J. Vitkaus inžinerijos bataliono kariai. Mišias laikė J. Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis jėzuitas Gintaras Vitkus, kiti kunigai. Po Mišių bažnyčios prieigose nuaidėjo trys pagarbos salvės: už J. Vitkų, už Lietuvos kariuomenės J. Vitkaus inžinerijos batalioną ir už Lietuvą.

Vėliau Nacionaliniame Kauno dramos teatre – filmo „Nepaprasta auka“ premjera.

J. Vitkus buvo aukščiausio rango Lietuvos kariuomenės karininkas, kuris ne tik kūrė Lietuvos išlaisvinimo planus nacių okupacijos metais, bet 1945-aisiais pats pasitraukė į mišką ir partizanavo. 1946 m. balandį jam pavyko suvienyti visus Dainavos apygardos partizanus ir suformuoti „A“ apygardą.

Pasak istoriko Seimo nario Arvydo Anušausko, J. Vitkaus ruoštuose ir pasirašytuose dokumentuose galima matyti jo karišką, profesionalų požiūrį.

„Jis, tikėdamas, kad tarptautinė situacija keisis, parengė mobilizacinius dokumentus, kaip Lietuva turi atkurti savo karines pajėgas, kai pasikeis tarptautinė situacija. Jo indėlis į partizanų organizacinę struktūrą, ko gero, buvo pats didžiausias“, – sako A. Anušauskas.

„Aš tikiuosi, kad sukurtas istorinis-dokumentinis filmas padės geriau suprasti Kazimieraičio indėlį Lietuvos laisvės kovoje, o moksleiviai ir jaunimas senelio asmenyje atpažins autoritetą ir pavyzdį“, – sakė J. Vitkaus-Kazimieraičio atminimo draugijos vadovas Kastytis Vitkus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.03; 00:01