Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) prokurorai teismui pateikė ieškinį dėl penkių žemės sklypų Druskininkų savivaldybėje pirkimo-pardavimo sandorių panaikinimo. Surinktais duomenimis, žemę galimai neteisėtai įgijo Rusijos piliečiai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teise įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Tiek pagal šiuo metu galiojančią, tiek pagal nagrinėtų sandorių metu galiojusią įstatymo redakcijas, Rusijos Federacijos piliečiai į nurodytų subjektų sąrašą nepatenka, pabrėžiama Generalinės prokuratūros pranešime.
Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorai, gindami viešąjį interesą, ieškinyje teismo prašė pripažinti negaliojančiomis sutartis, kuriomis Rusijos piliečiai įgijo penkis žemės sklypus Druskininkų savivaldybėje. Nors oficialus žemės sklypų pirkėjas buvo Lietuvoje įsteigta žemės ūkio bendrovė, tačiau prokurorų surinkti duomenys leidžia įtarti, jog ši bendrovė buvo sukurta išimtinai tam, kad jos steigėjai, kurie yra Rusijos piliečiai, turėtų galimybę Lietuvoje įsigyti šiuos žemės sklypus.
Generalinė prokuratūra pranešime atkreipia dėmesį, kad nors bendrovė oficialiai nurodo, jog pagrindinis jos veiklos objektas yra bitynas, bičių auginimas, bičių produktų gavyba bei realizavimas, surinkti duomenys rodo, kad bendrovė deklaruojamos veiklos nevykdo, o pajamų nėra gavusi. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patikrinimo metu taip pat nenustatyta, kad ši bendrovė vykdytų deklaruojamą ar kitą veiklą, kuriai reikalingi nuosavybės teise įsigyti žemės sklypai.
Visi tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorų surinkti duomenys leido daryti išvadą, kad galimai nuosavybės teisės į žemę faktiniai savininkai yra Rusijos piliečiai, kurie negali turėti žemės Lietuvoje. Prokurorų įsitikinimu, minėti asmenys, sudarydami žemės pirkimo-pardavimo sutartis, elgėsi nesąžiningai, nes žinodami apie jiems galiojančius draudimus įsigyti žemės sklypus, juos įsigijo Lietuvoje registruoto juridinio asmens vardu.
Kauno apygardos teismas, pradėjęs nagrinėti šią bylą, patenkino prokuratūros prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo sprendimu visiems penkiems sklypams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašai Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
2022.08.19; 07:00
