Keliautojas

Aktualijos

Aurimo Valujavičiaus sutiktuvės Vilniaus oro uoste. ELTA / Tomas Vinickas

Sekmadienį popiet į Lietuvą grįžo keliautojas Aurimas Valujavičius, irkline valtimi perplaukęs Atlanto vandenyną. Žurnalistams jis teigė vis dar besijaučiantis keistai, tačiau emocijos – geros. A. Valujavičius neslėpė, kad būtų galėjęs plaukti ir toliau, nes susidraugavo ne tik su savimi, bet ir su Atlanto vandenynu.
 
„Smagios, smagios emocijos. Truputį pavargęs nuo ilgos kelionės. Nežinau, nuo Atlanto ar nuo skrydžio. Bet smagu, smagu. Labai smagūs susitikimai buvo Amerikoje ir matau čia ne ką nenusileidžia“, – sekmadienį Vilniaus oro uoste sakė keliautojas.
 
„Labai buvo keista, nes irklavau 120 dienų, o skrydis truko daugiau nei 8 valandas. Tai labai toks didelis skirtumas, ir kartais net smegenys nesuvokia, kad virš ko tu dabar skrendi – įveikei per keturis mėnesius. Labai keista“, – pridūrė A. Valujavičius.
 
A. Valujavičius neslėpė, kad vis dar jaučiasi keistai. Keliautojas konkrečių ateities planų kol kas nepanoro atskleisti.
 
„Dar vis keistai. Dabar skridau, pamačiau Kauno marias pro langelį, ir sakau viskas – namai, namai“, – sakė jis.
 
„Dabar tikrai iki Naujųjų metų būsiu Lietuvoje, reikia ir pailsėti, daug visokių smulkmenų, ir plius reikia dirbti prie filmo, nes filmas numatomas sausio mėnesį, tai iki to laiko turime pasidaryti viską ir po filmo jau bus galima kelti sparnus“, – paaiškino jis.
 
Keliautojas žurnalistams sakė, kad dar būtų galėjęs irkluoti 2–3 mėnesius, nes susidraugavo tiek su savimi, tiek su Atlanto vandenynu. Anot jo, plaukiant reikėjo „sugalvoti, apie ką galvoti“, nes laiko buvo daug.
 
„Dar drąsiai būčiau 2–3 mėnesius irklavęs. Susidraugavau su pačiu savimi ir su pačiu Atlantu. Pamačiau kas kaip yra, nes faktas, kad tai buvo tokia gamtos terpė, kur retas žmogus turi galimybę išbandyti save patį“, – teigė A. Valujavičius.
 
„Po pirmųjų savaičių aš supratau, kad man čia viskas gerai, patinka. Aišku, būdavo momentų, kada reikėdavo galvoti apie ką galvoti. Turėdavai sugalvoti, apie ką galvoti, nes turėjai tiek daug laiko ir tiek daug irklavimo valandų, tai tiesiog stengdavausi tą laiką užmušti“, – pridūrė jis.
 
„Šiandien labai ramiai, pietūs, mamos diena, kažką kepsime ir ramus laikas prie stalo“, – sakė žurnalistams jis.
 
A. Valujavičių Vilniuje pasitiko gerbėjai, taip pat buvo paruošti specialūs vaizdo įrašai, matomi oro uosto ekranuose prie bagažo atsiėmimo.
ELTA primena, kad keliautojas 120 dienų praleido vienviete valtimi irkluojant Atlanto vandenyne.
 
A. Valujavičius šia kelione siekė perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno ir taip paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines.
 
A. Valujavičius tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
 
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
 
2023.05.08; 07:00
Trumposios naujienos

Kristupas Kolumbas – Amerikos atradėjas

Šeštadienį, JAV minint Nepriklausomybės dieną, protestuotojai Baltimorės mieste nuvertė paminklą, skirtą keliautojui Kristupui Kolumbui, nutempė jį iki uosto ir įmetė į vandenį, informuoja dpa.
 
„Šalyje ir pasaulyje iš naujo įvertinama kai kurių paminklų ir statulų prasmė, kuri daugumai žmonių reiškia skirtingus dalykus“, – Baltimorės žiniasklaidai sakė Lester‘is Davis‘as, demokratų mero Bernard‘o Young‘o atstovas spaudai.
 
K. Kolumbas buvo vienas pirmųjų europiečių „Naujajame pasaulyje“, ir jis paprastai yra laikomas Amerikos atradėju. Tačiau istorikai ir žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja K. Kolumbo vaidmenį, kaltindami jį prisidėjus prie vietinių Amerikos gyventojų pavergimo.
 
Sakydamas kalbą Vašingtone, JAV prezidentas Donaldas Trumpas žadėjo apginti amerikiečių gyvenimo būdą, kuris prasidėjo K. Kolumbui atradus Ameriką.
 
„Niekada neleisime piktai miniai griauti mūsų paminklus, ištrinti mūsų istoriją, indoktrinuoti mūsų vaikus ar paminti mūsų laisves“, – sakė D. Trumpas.
 
Pastaruoju metu protestuotojai JAV nuverčia paminklus K. Kolumbui ir kitoms istorinėms asmenybėms vis garsiau skambant raginimams nustoti garbinti žmones „su rasistine praeitimi“.
 
Protestai ir riaušės JAV kilo gegužės pabaigoje, kai suėmimo metu Mineapolio mieste mirė juodaodis vyras George‘as Floyd‘as.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.06; 00:52
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Pasaulyje toliau vyksta paminklų, neva žeidžiančių tamsiaodžių jausmus, naikinimas.

Štai net tokiame nuostabiame sename europietiškos architektūros mieste Antverpene Belgijoje miesto valdžia, reaguodama į masinius gyventojų protestus, demontavo paminklą Belgijos karaliui Leopoldui II, kurį miesto tamsiaodžiai, daugiausiai išeiviai iš buvusios kolonijos Kongo, musulmonai, kaltina rasizmu. Neva jo valdymas pasižymėjo ypač žiauria kolonijine politika Belgijos teritorijose Afrikoje, nors ir be vergijos Belgijoje.

Tai ką jau kalbėti apie JAV, į kurios teritoriją vergų pirkliai atveždavo juodaodžius iš Afrikos vergauti.

Į ypatingą nemalonę pateko Kristupas Kolumbas, atvėręs Šiaurės Amerikos žemyną europiečiams. Bostone jo skulptūrai nuėmė galvą. Ričmonde paminklą jam paskandino ežere, laikydami jį čiabuvių nelaimių pradininku. Nuvertė K. Kolumbo statulą nuo postamento ir Sent Polo mieste.

Bet ne vieną kitą paminklą vandalai nugriovė. Jų daug ir jų skaičius auga. Bendras įspūdis toks, kad vandalai siautėja, versdami ar išniekindami paminklus bent jau tiems JAV kūrėjams, kurie nepasisakė už vergijos panaikinimą iki JAV pilietinio karo pabaigos.

JAV Kongresas patvirtino 13-ają Konstitucijos pataisą dėl vergijos pa­naikinimo tik 1865 m. Laisvais piliečiais tapo 4 mln. juodaodžių. 1868 m. Kongresas patvir­tino 14-ąją Konstitucijos pataisą, kuri suteikė juodaodžiams pilietines teises, o 1870 m. Kongresas patvirtino ir 15-ąją Konstitucijos pataisą, juodaodžiams suteikusią rinkimų teisę.

Tadas Kosciuška. Milvokio miestas JAV

Man sunku suprasti protestuojančių prieš JAV praeitį Jungtinėse Valstijose, o juo labiau Europoje, psichiką ir psichologiją, jų istorijos vertinimo logiką šių laikų akimis žiūrint, kai toje istorijoje nebuvo nei Jungtinių Tautų organizacijos, nei tarptautinių Žmogaus teisių teismų, nei kitų panašių institucijų, o vergovė žmonijos istorijoje vienokiomis ar kitokiomis formomis buvo žinoma dar daug anksčiau, negu JAV.

Kristupo Kolumbo skulptūra Bostone. EPA – ELTA nuotr.

Dabartinių protestų priežasčių, lydimų vandalizmo ir teroro akcijų, analizė – atskiras klausimas.

O dabar apie tai, kas svarbiausia mums šiame vandalizmo JAV laikotarpyje.

JAV laisvei ir nepriklausomybei (nuo Didžiosios Britanijos) nusipelnęs Tadas Kosciuška, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę didvyris 1775 – 1783 m.m., jo paminklas JAV, Milvokio mieste – pavojuje. 

Jis nepasisakė už vergijos panaikinimą, nes ne tai, savaime suprantama, tuo metu jam rūpėjo. Nors, 1794 m. pradžioje prasidėjus patriotų sukilimui prieš Rusiją pakviestas būti sukilimo vadu, T. Kosciuška viešu raštu (lietuvių kalba) suteikė visiems valstiečiams asmens laisvę, o dalyvaujančius sukilime atleido nuo lažo ir kitų prievolių (iš Wikipedijos).

Gal, sakau, susiorganizuotų nors ginkluoti JAV lietuviai ir apsaugotų paminklą nuo vandalų?

Žinoma, būtų gražiau, jei mūsų prezidentas Gitanas Nausėda kreiptųsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, prašydamas paminklo Tadui Kosciuškai apsaugos, primindamas pastarojo nuopelnus ir JAV, ir Lietuvai.

2020.06.12; 08:40

Atsargiai

Kristupo Kolumbo skulptūra Bostone. EPA – ELTA nuotr.

JAV kilus protestams prieš rasizmą ir skambant raginimams nuimti kolonizatorių ir vergvaldžių skulptūras, trečiadienį buvo nupjauta Kristupo Kolumbo statulos galva Bostone.
 
Šią savaitę taip pat buvo apgadinta K. Kolumbo statula Majamyje, o Ričmonde garsiojo keliautojo statulą protestuotojai nutempė į vandenį.
 
Šie incidentai JAV įvyko kylant įtampai ir pasirodžius raginimams nuimti skulptūras, siejamas su su rasizmu, prasidėjus masinėms demonstracijoms po to, kai baltaodis policijos pareigūnas Mineapolyje nužudė juodaodį George’ą Floydą.
 
Italas keliautojas K. Kolumbas, istorijos vadovėliuose dažniausiai vadinamas Amerikos atradėju, daugelio yra laikomas žmogumi, paskatinusiu ilgus metus trukusį genocidą prieš Amerikų vietos gyventojus.
 
K. Kolumbo veiksmai JAV dažnai smerkiami panašiai, kaip ir JAV pilietiniame kare vergiją rėmusioje Konfederacijos pusėje kovoję generolai.
Bostono meras Marty’is Walshas pasmerkė šį incidentą, tačiau patvirtino, kad statula bus nuimta, kol sprendžiamas jos likimas, skelbė vietos žiniasklaida.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.11; 06:00
Aktualijos

Šeštadienį anksti ryte mirė legendinis lietuvių keliautojas orientalistas ir fotografas Paulius Normantas. Pauliaus Normanto gyvybė po sunkios ligos užgęso Vengrijoje. 

Keliautojas Paulius Normantas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Paulius Romualdas Normantas gimė 1948 m. birželio 8 d. Lietuvoje, Kalniškiuose, Akmenės rajone.

Būsimasis fotografas ir keliautojas pirmiausia mokėsi Viekšnių vidurinėje mokykloje. Nuo 1965 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1971–1974 m. – Vilniaus universiteto Prekybos ekonomikos fakultete. 1982 m. vedė Vengrijos pilietę, o 1983 m. lapkričio mėn. išvyko gyventi į Vengriją. bet santuoka nebuvo sėkminga. 1986-aisiais išsiskyrė su žmona. Gyveno Vengrijos Nyredhazos miestelyje.

P.Normantas garsus to, kad dalyvavo penkiolikoje ekspedicinio – pažintinio – mokslinio pobūdžio kelionių po Tibetą, Indiją, Himalajus, Butaną, Mianmarą…  Vilniuje, Malūnų gatvėje (Užupio rajone) norėjo įrengti Tibeto sakralinio meno muziejų.

Nuo 1983 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos, nuo 1986 m. Vengrijos fotografų sąjungos bei Vengrijos kūrėjų asociacijos, nuo 1995 m. – Tarptautinės žurnalistų sąjungos narys.

Fotografas buvo apdovanotas reikšmingais ordinais ir premijomis. Pavyzdžiui, 1992 m. Pro Cultura Hungarica medalis (Vengrija), 1997 m. Rudolfo Balogho premija (Vengrija), 1999 m. DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas, 2004 m. Vengrijos kūrėjų asociacijos didysis prizas, 2006 m. Vengrijos fotografų sąjungos didysis prizas, 2006 m. Vengrijos Respublikos Riterio kryžius, 2007 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2008 m. LATGA-A Aukso žvaigždė.

2017.01.07; 04:59