Kinijos vaikai. Youtube.com nuotr.

Pekinas, sausio 17 d. (AFP-ELTA). Pernai pirmą kartą per daugiau nei šešis dešimtmečius Kinijos gyventojų skaičius sumažėjo, antradienį parodė oficialūs duomenys. Daugiausiai gyventojų turinčiai pasaulio valstybei gresia demografinė krizė.
 
1,4 milijardo gyventojų turinčioje šalyje gimstamumas rekordiškai mažas, darbo jėga sparčiai sensta. Analitikai įspėja, kad tai gali stabdyti ekonomikos augimą ir didinti spaudimą valstybės iždui.
 
Pekino nacionalinis statistikos biuras (NBS) antradienį pranešė, kad žemyninės Kinijos gyventojų skaičius 2022 m. pabaigoje buvo maždaug 1 411 750 000, o tai 850 tūkst. mažiau nei ankstesnių metų pabaigoje. Gimimų skaičius siekė 9,56 mln., pranešė NBS, o mirčių – 10,41 milijono.
 
Pastarąjį kartą Kinijos gyventojų skaičius mažėjo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje, kai šalį buvo apėmęs didžiausias šių laikų badas, jį sukėlė pražūtinga Mao Zedongo žemės ūkio politika, vadinama Didžiuoju šuoliu.
 
2016 m. Kinija nutraukė griežtą vieno vaiko politiką, įvestą devintajame dešimtmetyje, kai buvo baiminamasi per didelio gyventojų skaičiaus, o 2021 m. leido poroms susilaukti trijų vaikų. Tačiau tai nepadėjo sustabdyti demografinio nuosmukio šalyje, kurioje ekonomikos augimą daugelį metų lėmė didžiulė darbo jėga.
 
„Gyventojų skaičius artimiausiais metais greičiausiai mažės“, – sakė Zhiwei Zhangas iš „Pinpoint Asset Management“. „Kinija negali pasikliauti demografiniais dividendais kaip struktūriniu ekonomikos augimo varikliu“, – pridūrė jis. „Ekonomikos augimas turės labiau priklausyti nuo našumo augimo, kurį lemia vyriausybės politika“.
 
Daugelis atkreipia dėmesį, kad lėtėjimą lemia sparčiai didėjančios gyvenimo išlaidos, taip pat didėjantis dirbančių ir aukštojo išsilavinimo siekiančių moterų skaičius.
 
Dėl dešimtmečius trukusios vieno vaiko politikos Kinijos žmonės taip pat „priprato prie mažos šeimos“, naujienų agentūrai AFP sakė Australijos Viktorijos universiteto mokslininkė Xiujian Peng. „Kinijos vyriausybė turi rasti veiksmingą politiką, kuri skatintų gimstamumą, kitaip jis mažės dar labiau“, – pridūrė ji.
 
Daugelis vietos valdžios institucijų jau ėmėsi priemonių, skatinančių poras susilaukti vaikų. Pavyzdžiui, pietiniame Šendženo didmiestyje dabar gimus kūdikiui siūloma priemoka ir mokamos pašalpos, kol vaikui sukaks treji metai.
 
Remiantis Šanchajaus socialinių mokslų akademijos praėjusiais metais atnaujintu ir su AFP pasidalintu tyrimu, Kinijos gyventojų skaičius kasmet gali sumažėti vidutiniškai 1,1 procento. Remiantis pesimistiškiausiomis šios demografų komandos prognozėmis, 2100 m. Kinijoje gali būti tik 587 mln. gyventojų – perpus mažiau nei dabar.
 
Jungtinių Tautų duomenimis, šiemet Indija aplenks Kiniją ir taps daugiausiai gyventojų turinčia pasaulio valstybe.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.01.17; 08:31

Kinijos vaikai. Youtube.com nuotr.

Pekinas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). Vis griežtėjant koronaviruso ribojimams, Kinijos vyriausybė paragino gyventojus sukaupti gyvybiškai svarbių produktų atsargų. Šeimos turėtų „sukaupti tam tikrą kiekį prekių kasdieniniam poreikiui ir nenumatytiems atvejams“, – sakoma Prekybos ministerijos interneto svetainėje.
 
Ministerija nepateikė konkrečių duomenų dėl galimo maisto produktų trūkumo ar tiekimo sutrikimų. Tačiau ji paragino institucijas imtis priemonių žemės ūkio produkcijai skatinti, tiekimo grandinėms palaikyti ir užtikrinti, kad būtų užtektinai vietinių maisto produktų atsargų. Kainos turėtų būti išlaikytos stabilios.
 
Kinijai tenka kovoti ne tik su pandemijos padariniais. Šalį praėjusius dvejus metus tvindė dideli potvyniai, ir tai turėjo įtakos žemės ūkio derliui, dėl to augo kainos. Būgštaujama, kad problema dėl klimato kaitos nulemtų ekstremalių orų gali dar labiau aštrėti.
 
Dėl griežtų priemonių per pandemiją kasdien registruojami COVID-19 infekcijų skaičiai Kinijoje ilgą laiką buvo žemi, tačiau pastaruoju metu vėl auga. Pirmadienį registruoti 92 nauji atvejai – tai didžiausias skaičius nuo rugsėjo vidurio.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.11.03; 04:26