Kinijos diplomatinė atstovybė. Slaptai.lt foto

Jungtinė Karalystė, anot žiniasklaidos, išsiuntė iš šalies tris Kinijos šnipus. Žvalgybos darbuotojai dėjosi esą žurnalistai, rašo britų laikraštis „The Daily Telegraph“. Anot aukšto vyriausybės šaltinio, trys šnipai dirbo Kinijos valstybės saugumo ministerijai.
 
Tikrąją šnipų tapatybę atskleidė MI5 žvalgyba. Tada šie buvo išsiųsti. Visi trys tikino, „kad dirba trims skirtingoms žiniasklaidos agentūroms“.
 
JK ir Kinijos santykiai pastebimai pašlijo, kai Londonas griežtai sukritikavo Pekiną dėl ginčytino saugumo įstatymo Honkongui ir elgesio su uigūrais Kinijos Sindziango provincijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.05; 14:00

Čekijos žvalgybos BIS emblema

Čekijos žvalgybos tarnyba antradienį paskelbė savo metinę grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, kurioje Rusijos ir Kinijos šnipai įvardijami kaip keliantys didelę grėsmę šalies saugumui.
 
Saugumo informacijos tarnyba (BIS) ataskaitoje teigia, kad Rusijos ir Kinijos žvalgybos tarnybos aktyviai propaguoja savo šalių interesus užsienyje.
 
„Pagrindinis skirtumas yra tas, kad Rusija siekia destabilizuoti ir sunaikinti savo oponentus, o Kinija bando sukurti sinocentristinę (Kinijos vadovaujamą. – ELTA) pasaulio bendruomenę, kurioje kitos šalys pripažįsta Kinijos interesų legitimumą“, – teigia Čekijos žvalgybininkai.
 
Ataskaitoje sakoma, kad 2019 m. Čekijoje veikė visos be išimties Rusijos žvalgybos tarnybos, o šnipai su diplomatine priedanga propagavo Rusijos interesus ir Kremliaus poziciją bei bandė gerinti Rusijos reputaciją Čekijoje.
 
Tuo metu Kinijos šnipai, prisidengdami diplomatais, žurnalistais ir mokslininkais, „naudojosi Čekijos atvirumu ir skatino Kinijos investicijas“, tvirtino BIS.
 
Kinų šnipai taikėsi į technologijų, kariuomenės, saugumo, infrastruktūros, sveikatos, ekonomikos ir aplinkosaugos sektorius bei bandė įpiršti čekams teigiamą požiūrį į Kiniją.
 
BIS pridūrė, kad užsienio tarnybos daugiausia vykdė kibernetines atakas prieš Čekijos Užsienio reikalų ministeriją, diplomatines misijas užsienyje ir šalies antivirusinės programinės įrangos gamintojo „Avast“ infrastruktūrą.
 
Labiausiai prie šių atakų prisidėjo Rusija ir Kinija, tikino BIS.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.10; 16:00

ES de facto sostinėje Briuselyje veikia šimtai Rusijos ir Kinijos šnipų, rašo Vokietijos laikraštis „Welt am Sonntag“, remdamasis diplomatais, kuriems esą buvo pasakyta vengti tam tikrų restoranų ir kavinių Europos institucijų kvartale.

Šnipas, kuris mane apgavo. Slaptai.lt nuotr.

Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) diplomatus įspėjo apie šimtus Rusijos ir Kinijos žvalgybų agentų, veikiančių Briuselyje, rašoma leidinyje. Pasak „Welt am Sonntag“ cituojamų ES diplomatų, EIVT skaičiavimais, Briuselyje veikia apie 250 Kinijos ir apie 200 Rusijos šnipų.

Laikraščio teigimu, diplomatai ir kiti svarbūs pareigūnai buvo perspėti vengti kai kurių Briuselio Europos institucijų kvartalo vietų, kaip populiarus didkepsnių restoranas arba kavinė netoli pagrindinio Europos Komisijos pastato.

EIVT, kuriai vadovauja vyriausioji ES diplomatė Federica Mogherini, esą tikino, kad Rusijos ir Kinijos agentai daugiausia veikia po šalių ambasadų ir prekybos misijų priedanga, o Rusijos šnipų skaičius Briuselyje istoriškai yra labai didelis.

Kaip rašo „Deutsche Welle“, užsienio šalių šnipinėjimas Briuselyje yra vieša paslaptis, to net reikėtų tikėtis, juk miestas yra de facto ES sostinė ir NATO būstinė.

2003 m. kilo skandalas, kai Europos Tarybos Justus Lipsius pastato patalpose, kuriomis naudojasi Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos diplomatai, buvo aptikta pasiklausymo įranga. Nors kaltininkų nepavyko rasti, žiniasklaida tuo metu dėl šnipinėjimo kaltino Izraelį ir Jungtines Valstijas.

Pasak „Welt am Sonntag“, be Rusijos ir Kinijos agentų, Briuselyje taip pat aktyviai veikia JAV ir Maroko šnipai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.11; 05:00

2016 metų sausį buvo sučiuptas neįvardytas „Amerikos valstybės tarnautojas, kuris dirbo, bazuodamasis Amerikos konsulate“ Kinijos didmiestyje Čendu, rašo Politico apžvalgininkė Eli Votkins.

Kinijos specialiųjų tarnybų bendradarbiai civiliais drabužiais sučiupo jį Čendu  gatvėje. „Jie nuvežė belaisvį, kurį laikė CŽV bendradarbiu, į kažkokį saugumo tarnybos objektą, kur keletą valandų tardė, o tai pat, pasak vieno Amerikos valdininko, filmavo vaizdo kamera jo prisipažinimą įvykdžius kažkokius (nepatikslinama) išdavystės aktus JAV vyriausybės interesais.

Tik kitos dienos ankstyvą rytą kiti JAV valstybės tarnautojai (kolegos kinai ne iš karto juos informavo apie konsulato bendradarbio sučiupimą) atvyko jo gelbėti. Pagaliau jis buvo paleistas, perduotas jų priežiūrai, o netrukus jis buvo evakuotas iš Kinijos“, – sakoma straipsnyje.

„Ir Kinijos, ir Amerikos oficialūs asmenys tylėjo apie šį kol kas spaudoje nenušviestą incidentą, kurį aprašė ir patvirtino leidiniui Politico daugybė JAV oficialių asmenų“, – sakoma straipsnyje.

„Amerikos valstybės tarnautojų nuomone, pagrobimas tapo neįtikėtinai įžūliu žingsniu ilgai „rusenančiame“ Vašingtono ir Pekino šnipų žaidime, kurį neseniai užtemdė Rusija, pademonstravusi naują agresyvumą. Bet Amerikos valstybės tarnautojai ir sinologai (Kinijos reikalų specialistai) sako, kad dvi šalys dalyvauja, greičiausiai, tokioje pat aršioje, nors ir daug mažiau žinomoje šnipų kovoje“, – perduoda Votkins.

„Kinai niekur nedingo, – sakė neįvardytas kontržvalgybininkas, neseniai pasitraukęs iš valstybės tarnybos. – Tai, kas tiesiog dabar dedasi santykiuose su Rusija, smarkiai atitraukia mus nuo Kinijos“.

Straipsnyje minimi keli amerikiečiai (buvę CŽV bendradarbiai, Valstybės departamento bendradarbė ir buvęs studentas), apkaltinti perdavę valstybės paslapčių Kinijai arba bandę tai padaryti.

Lygindama požiūrius, straipsnio autorė rašo: „Ten, kur Maskva trypčioja, Pekinas vaikščioja pirštų galiukais – susitelkia daugiausia į ekonominių paslapčių vagystes ir, kiek žinoma, nebando paveikti elektorato politinio gyvenimo JAV“.

„Jungtinėms Valstijoms Kinija – svarbi, tegul ir nepatikima partnerė, tuo labiau, kad Donaldas Trumpas prašo Pekino padėti pažaboti Šiaurės Korėjos branduolinę programą. Be to, Amerikos korporacijos, kurios nelabai domisi nuleipusia Rusijos ekonomika, nori gerų santykių su Kinija – potencialia rinka, kur per milijardą vartotojų“, – sakoma straipsnyje.

„Tai žymiai subtilesnės pastangos, nei Rusijos“, – kalbėjo apie kinų šnipinėjimą ekspertas Danielis Blumentalis (American Enterprise Institute). – Jie stipresni, ambicingesni ir galingesni. O Amerikoje daugiau suinteresuotų asmenų, kurie nori pozityvių santykių su Kinija“.

Amerikos valstybės tarnautojai interviu leidiniui sakė, kad numanomi kinų žvalgybininkai dažnai bando užverbuoti jų kolegas, kai tie lankosi Kinijoje. 2015 metais Kinija pagrobė milijonų JAV federalinių tarnautojų asmeninius duomenis, Kinijoje amerikiečiai akylai sekami, net iškratomi jų kambariai ir daiktai.

„Jie veikė iš esmės taip pat agresyviai kaip ir rusai“, – sakė interviu vienas buvęs Amerikos diplomatas. Jis pavadino Kinijos požiūrį „miklesniu“, nei rusų, ir pridūrė: „Jie visada žinojo, ką mes darome ir kur esame“.

Informacijos šaltinis: Politico

2017.10.21; 04:45

kinijos-zvalgyba

Į Amerikos universitetus prasiskverbė užkratas, perspėja “The Daily Mail”. “Užsienio šnipai su kuklių studentų ir mokslininkų kaukėmis stengiasi pavogti valstybės paslaptis ir naujas technologijas“, – rašo neįvardijamas laikraščio žurnalistas.

Tarp tūkstančių įstatymams paklūstančių studentų iš užsienio Jungtinėse Amerikos Valstijose įsispraudė „nesuskaičiuojama daugybė užsienio agentų“. „Kinija, Rusija ir Iranas – štai tos šalys, kurios bando išpešti naudos iš atvirumo ir skaidrumo dvasios JAV aukštajame moksle“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Šnipai iš Kinijos, Rusijos ir Irano masiškai infiltruojami į Amerikos universitetus”