Operatorius Algimantas Mockus. Lietuvos kinematografininkų sąjungos nuotr.
Lietuvos kino operatorius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys Algimantas Mockus liepos 31 d. švenčia ypatingą jubiliejų – iškiliam kino kūrėjui sukanka 90 metų.
Sveikindami jubiliatą kolegos prisimena filmus, padarius įtaką Lietuvos kino raidai, neslepia susižavėjimo kino operatoriaus energija ir šiandien, dalyvaujant kino vakaruose, kur pristatomi restauruoti ir skaitmenizuoti Lietuvos aukso fondo filmai, kurių daug nufilmavo pats A. Mockus.
Režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis, linkėdamas A. Mockui ilgų metų ir sveikatos, sako, kad su operatoriumi yra „pažįstamas“ iš vaikystės.
“Būdamas beveik dešimtmetis berniukas pamačiau filmą „Gražuolė“ (rež. Arūnas Žebriūnas). Nesupratau visų savo jausmų, bet į atmintį įsirėžė vaizdai, šokis, mergaitė, kurią buvo galima bemat įsimylėti. Netrukus supratau: juk yra žmogus, kuris visa tai filmuoja, ir jis yra Operatorius. Algimantui duota didžiulė talento dovana, kuria jis nuoširdžiai visuomet dalinosi su žiūrovais ir kolegomis. Garbė sutikti šį kino kūrėją Lietuvoje, džiaugiamės, kad Lietuvos kinematografininkų sąjungos narių gretose yra šis menininkas“, – Lietuvos kinematografininkų sąjungos pranešime cituojamas A. Matelis.
Kino operatoriaus A. Mockaus kūrybinės biografijos pradžia sutapo su pirmaisiais Lietuvos kino žingsniais: pirmas didelis savarankiškas jo darbas buvo Vytauto Mikalausko filmo „Žydrasis horizontas“ filmavimai. 1957 m. sukurtas „Žydrasis horizontas“ Lietuvos kino studijoje tapo pirmuoju filmu, nufilmuotu vien tik lietuvių kūrėjų (iki tol visi ilgametražiai vaidybiniai filmai buvo kuriami, režisuojant ir kontroliuojant maskviečiams).
Netrukus A. Mockus nufilmavo ir garsiausią 6-ojo dešimtmečio filmą – režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus 1959-ųjų metų juostą „Adomas nori būti žmogumi“; 1960 m. filmas apdovanotas premija už operatoriaus A. Mockaus darbą sąjunginiame kino festivalyje Minske. Prieš kelerius metus, pristatydamas Lietuvos žiūrovams restauruotą ir skaitmenizuotą filmą „Adomas nori būti žmogumi“, A. Mockus prisiminė, kad operatorystės amato mokėsi savarankiškai, iš Vokietijos operatorių parašytų vadovėlių. Operatorius Algimantas Mockus. Lietuvos kinematografininkų sąjungos nuotr.
Šios pamokos A. Mockui pravertė filmuojant garsius, publikos mėgstamus ir profesionalų įvairiais prizais įvertintus filmus, tarp kurių – ir 1970 m. premija už operatoriaus darbą sąjunginiame kino festivalyje Minske apdovanotas vienas geriausių 7-ojo deš. Lietuvos kino studijoje sukurtų filmų režisieriaus Arūno Žebriūno „Gražuolė“. A. Mockus yra daugelio A. Žebriūno filmų operatorius – kelios žiūrovų kartos prisimena meistriškai operatoriaus nufilmuotas vaidybines ilgametražes juostas „Naktibalda“ (1973), „Velnio nuotaka“ (1974), „Riešutų duona“ (1977), 4 serijų TV filmą „Turtuolis, vargšas“ (1982/1983). Įsimintini operatoriaus darbai su režisieriumi Gyčiu Lukšu – A. Mockus nufilmavo įvairiuose festivaliuose įvertintus ilgametražius vaidybinius šio režisieriaus filmus „Virto ąžuolai“ (1976), „Žalčio žvilgsnis“(1990), „Žemės keleiviai“ (1992, 1993 m. filmas apdovanotas prizu „Sidabrinė vynuogių kekė“ Vidurio ir Rytų Europos kino festivalyje „Lubuskie Lato Filmowe“ Lenkijoje).
Operatorius A. Mockus itin daug filmavo iki 1992 metų – ir eksperimentines juostas (tarp jų režisieriaus Jono Vaitkaus filmas „Zodiakas. MKČ“, 1985), ir vaidybinius, dokumentinius, mokslo populiarinimo filmus, pats režisavo ir nufilmavo filmą – baletą „Eglė žalčių karalienė“ (1965, režisavo kartu su Vytautu Grivicku).
Jubiliejų švenčiantis A. Mockus yra ir žinomas fotografas, visą gyvenimą fiksavęs Lietuvos kino žmones, filmavimų ir gyvenimo akimirkas, sakoma Lietuvos kinematografininkų sąjungos pranešime.
Premjerė I. Šimonytė įteikė nominaciją „Už gyvenimo nuopelnus“ kino operatoriui A. Mikutėnui. Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Šeštadienio vakarą paaiškėjo pirmųjų Nacionalinių Lietuvos kino apdovanojimų laureatai. Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyko Valdovų rūmų kieme, buvo išdalinta net 20 prizų. Šalies kino meno kūrėjai buvo įvertinti už 2019 ir 2020 metų nuopelnus bei kūrybą.
Šiais metais pirmą kartą vykusiuose apdovanojimuose legendinis Lietuvos kino operatorius Algimantas Mikutėnas gavo vieną reikšmingiausių įvertinimų – prizą už viso gyvenimo nuopelnus. Garbingą apdovanojimą jam įteikė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, kad talentingų Lietuvos kino kūrėjų darbai įdomūs bei unikalūs, jie kviečia į pasaulį pažvelgti skirtingais žvilgsniais, išryškina reikšmingas detales, kurios dažnai pasimeta kasdienybėje.
„Būtent šiomis savybėmis tikrai pasižymi šios nominacijos už visus gyvenimo nuopelnus laureatas. Savo misiją jis apibūdino kaip norą kurti vizualų grožį ir sėkmingai bei nuosekliai visą savo gyvenimą ją vykdė. Šį vakarą noriu pasveikinti vieną iškiliausių Lietuvos kino operatorių, 2020 metų Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatą ir neeilinę Lietuvos kino pasaulio asmenybę, įsiliejusią ir į europinio kino istoriją, – Algimantą Mikutėną. Jo kamera prisimena tokius kino filmus kaip „Mano mažytė žmona“, „Mėnulio Lietuva“, „Elektroninė senelė“, „Dievų miškas“, „Nuodėmės užkalbėjimas“, „Kažkas atsitiko“ ir daugelio kitų nuo Lietuvos kino istorijos neatsiejamų vaidybinių ir dokumentinių filmų kadrus. Nuoširdžiai linkiu visiems kino kūrėjams kuo daugiau ryžto ir nenuilstamo kūrybiškumo“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Valdovų rūmų kieme vykusios šventės metu renginio vedėja, aktorė Aistė Diržiūtė dažnai kartojo Karolio Kaupinio filmo „Nova Lituania“ pavadinimą. Apdovanojimuose nominuotas 12-oje kategorijų, šis filmas gavo net 9 prizus. „Nova Lituania“ tapo geriausiu ilgametražiu vaidybiniu filmu, o jo režisierius Karolis Kaupinis geriausiu režisieriumi ir scenarijaus autoriumi. „Nova Lituania“ aktoriai Eglė Gabrėnaitė ir Vaidotas Martinaitis buvo pripažinti geriausiais antraplaniais aktoriais, filmo operatorius Simonas Glinskis apdovanotas už geriausią operatoriaus darbą, o geriausio dailininko apdovanojimas skirtas į Amžinybę iškeliavusiam Audriui Dumikui. Laureatų gretas papildė ir už geriausią kostiumų dailininko darbą įvertinta Monika Vėbraitė ir prizą už geriausią grimo dailininko darbą gavusi Jurgita Globytė, abi kūrėjos taip pat atstovavo filmui „Nova Lituania“.
Net trimis prizais apdovanojimuose džiaugėsi ir dokumentinio filmo „Animus Animalis (Istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ komanda. Filmas pelnė geriausio ilgametražio dokumentinio filmo apdovanojimą. Už geriausią kompozitoriaus darbą įvertintas filmo kompozitorių Gedimino Jakubkos ir Mindaugo Urbaičio duetas, o Metų geriausio montažo režisieriumi tapo Mindaugas Žukauskas.
Nacionaliniuose Lietuvos kino apdovanojimuose buvo paskelbtas ir Publikos simpatijų prizo laimėtojas – juo tapo Marijos Kavtaradzės drama „Išgyventi vasarą“. Tai – vienintelė apdovanojimų nominacija, kurios nugalėtoją lėmė tik LRT.lt portale balsavusios publikos balsai. Dėl žiūrovų simpatijų šiame balsavime varžėsi net 23 filmai.
Visus kitus nominuotus filmus apdovanojimuose rinko vertinimo komisija, kurią sudarė 8 kino srities profesionalai iš Lietuvoje veikiančių kino kūrėjus vienijančių organizacijų: asociacijos „ASIFA Lietuva“, Autorinio kino aljanso, Lietuvos aktorių gildijos, Lietuvos animacijos asociacijos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Lietuvos kino operatorių asociacijos, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos bei Lietuvos kinematografininkų sąjungos kino kritikų gildijos. Vėliau iš paskelbtų nominantų sąrašų geriausiuosius rinko balsavimo teisę turintys kino industrijos atstovai slaptu balsavimu, elektroniniu būdu, tam specialiai sukurtoje platformoje. Balsavimo sąrašus sudarė ir balsuoti teisę suteikė Lietuvoje veikiančios kino kūrėjus vienijančios organizacijos. Balsavimą prižiūrėjo tarptautinė audito, apskaitos ir verslo konsultacijų įmonė „Grant Thornton Baltic“.
Pagrindinį apdovanojimų prizą pavadinimu „Aš – Tu“ sukūrė Nacionalinio Lietuvos kino apdovanojimo meninės idėjos projekto konkursą laimėjęs grafikos dizaineris, dėstytojas Marius Žalneravičius.
Lauktą kino šventę tiesiogiai transliavo LRT televizija.
Nacionalinius Lietuvos kino apdovanojimus rengia Lietuvos kino centras kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, bendradarbiaujant su autorių teisių administravimo asociacijomis LATGA bei AGATA.
