Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt foto

Berlynas, vasario 6 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pirmadienį švenčia dešimtmetį nuo įkūrimo, protestuotojai planuoja demonstracijas prieš partiją, kurią laiko grėsme demokratijai.
 
Į ceremoniją Kėnigšteine netoli Frankfurto turi susirinkti maždaug 300 partijos narių pagerbti įvykį. Policija pranešė, kad prie salės kurortiniame mieste įvairios asociacijos, sąjungos ir partijos ketina rengti demonstracijas. Policija uždarė kelius ir pranešė, kad gali imtis ir daugiau priemonių.   
 
Tikimasi, kad proteste dalyvaus Žaliųjų partijos nariai. Žemės regioninio parlamento žaliųjų lyderė Miriam Dahlke apkaltino AfD trypiant demokratines vertybes ir dešimtmetį kurstant neapykantą parlamente bei kitur.
 
AfD pradėjo veikti kaip partija, prieštaraujanti silpnesnių šalių, tokių kaip Graikija, gelbėjimo politikai po 2009 m. kilusios Europos ekonomikos krizės. Tačiau ji taip pasislinko į dešinę, jog dabar yra stebima Vokietijos Federalinės Konstitucijos apsaugos tarnybos, įžvelgiančios pakankamai požymių, kad AfD veikla yra antikonstitucinė.
 
Partija ypač populiari rytinėse Vokietijos žemėse. Viena iš AfD lyderių Alice Weidel anksčiau yra sakiusi, kad praėjus 10 metų nuo partijos įkūrimo visai įmanoma, jog ji Rytų Vokietijoje taps valdančiąja partija, tai rodo rinkėjų nuotaikos.
 
Kol kas konservatyvi partija CDU, AfD laikoma hipotetine partnere, atsisako bendradarbiauti su dešiniaisiais populistais.
 
AfD nariai yra išrinkti į visų Vokietijos žemių, išskyrus Šlėzvigo ir Holšteino, parlamentus, o nuo 2017 m. ir į Vokietijos parlamentą Bundestagą.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.02.07; 07:00

Agentai slaptieji. Slaptai.lt foto

Berlynas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Vokietijos Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba (BfV) tiria įtarimus, kad du vadovaujantys Ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos pareigūnai galimai šnipinėjo Rusijai. Šie asmenys dirbo ypač jautrioje srityje, susijusioje su vyriausybės energetikos politika, rašo laikraštis „Zeit“.
 
Anot leidinio, ministerija kreipėsi į BfV, kai kilo įtarimų dėl minėtų asmenų. Į pareigūnus atkreiptas dėmesys, nes jie dujų ir energijos politikos klausimais laikėsi akivaizdžiai prorusiškos pozicijos. BfV tada patikrino pareigūnų biografijas ir pastebėjo „į akis krintančių biografinių faktų“, rašo laikraštis, remdamasis neįvardytais šaltiniais Berlyne. Vienas asmenų, pavyzdžiui, yra studijavęs Rusijoje.
 
BfV, anot pranešimo, taip pat aiškinosi dėl pareigūnų kelionių – ar jos buvo tik tarnybinės, ar galbūt buvo ir kitokių tikslų. Buvo tikrinamos ir privačios draugystės bei asmeniniai santykiai su Rusija. Kalbėta apie jų „emocinį artumą“ Rusijai. Tačiau tvirtų įrodymų, kad tai galėjo būti šnipai, esą nerasta.
 
Ministerijos atstovė pabrėžė, kad naujoji ministerijos vadovybė „visiškai pertvarkė“ iki vyriausybės pasikeitimo vykdytą Rusijai draugišką politiką.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.09.01; 07:24