kontrolierius

Žvalgyba

Kontrolė

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antradienį ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriame siūloma įsteigti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigą.
 
Tokį sprendimą Seimui siūloma priimti vadovaujantis Žvalgybos kontrolieriaus įstatymu.
 
Seimas pernai gruodžio 9 d. priėmė Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą, kuriuo nusprendė įsteigti žvalgybos kontrolieriaus pareigybę ir Žvalgybos kontrolierių įstaigą.
 
Seimas skirs du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui teiks Seimo pirmininkas.
 
Žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turintis ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Jis taip pat turės atitikti nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
 
Žvalgybos kontrolieriumi bus skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku. Tas pats asmuo žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
 
Žvalgybos kontrolierius pradės eiti pareigas tik po to, kai Seimo posėdyje prisieks Lietuvos Respublikai.
 
Įstatymas numato, kad asmuo, paskirtas žvalgybos kontrolieriumi, prieš prisiekdamas, turi sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą visuomeniniuose rinkimų komitetuose.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko L. Kasčiūno inicijuotame įstatyme apibrėžtos žvalgybos kontrolieriaus teisės, pareigos, jam taikomi draudimai. Taip pat detaliai reglamentuota jo veikla, t. y. kokia tvarka atliekami tyrimai, kaip nagrinėjami gauti pareiškėjų ir žvalgybos pareigūnų skundai ir pranešimai.
 
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą ir jį lydinčius dokumentus vetavo prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau pernai gruodžio 23 d. Seimas atmetė jo veto.
 
Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Seimui pristatydamas šalies vadovo veto, pažymėjo, kad vertinant projekto turinį ir numatomą pokytį tiek žvalgybos, tiek žmogaus teisių apsaugos srityje kyla pagrįstų abejonių dėl siūlomų pokyčių atitikties Konstitucijai, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.
 
Už tai, kad pagrindinis įstatymas būtų priimtas iš naujo, balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 7 parlamentarai.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.01.11; 06:00
Aktualijos

Po skubiai įvykdytos nuteistųjų perkėlimo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į kitas įkalinimo įstaigas procedūros sulaukęs itin daug nuteistųjų skundų, informacijos apie galimai pažeidžiamas perkeltų nuteistųjų teises, tyrimą atlikęs Seimo kontrolierius Augustinas Normantas pateikė rekomendacijas Kalėjimų departamentui ir sveikatos apsaugos ministrui.
 
Kalėjimų departamentas įpareigotas imtis priemonių, kad nuteistiesiems būtų užtikrinamos tinkamos laikymo, higienos, materialinio ir buitinio aprūpinimo sąlygos. Taip pat rekomendavo užtikrinti, kad visiems perkeltiems nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos tęsti mokymąsi bei būtų sudarytos sąlygos dirbti, garantuojant tinkamą nuteistųjų socialinę reabilitaciją.
 
Atskirą ir itin svarbią rekomendaciją ataskaitoje Seimo kontrolierius A. Normantas pateikė ir sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, kuria nurodė būtinybę užtikrinti, kad ministro patvirtinta higienos norma dėl sveikatos saugos reikalavimų laisvės atėmimo vietose būtų papildyta numatytu reikalavimu užtikrinti natūralų apšvietimą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
 
„Perkeliant nuteistuosius į kitas įkalinimo įstaigas, dauguma jų buvo įspėti likus mažiau nei vienai dienai iki perkėlimo procedūros. Pasitaikė atvejų, kai nuteistieji apskritai nebuvo informuoti apie perkėlimą ir pasiruošti tam turėjo tik vieną valandą. Todėl atitinkamai nuteistiesiems nebuvo sudaromos galimybės nei apskųsti tokių priimtų nutarimų, nei apie pasikeičiančią bausmės atlikimo vietą informuoti savo artimuosius“ , – rašoma Seimo kontrolieriaus A. Normanto žmogaus teisių stebėsenos ataskaitoje.
 
Seimo kontrolieriaus ataskaitoje pažymima, kad skirstant perkeliamus nuteistuosius į naujas įkalinimo vietas, į jų pačių ar jų artimųjų gyvenamąją vietovę nebuvo atsižvelgta. Tyrimo metu nuteistieji Seimo kontrolieriui paaiškino, kad į lūkesčius bei prašymus bausmės atlikimą tęsti pataisos įstaigose, parinktose pagal jų artimųjų gyvenamąją vietą, Kalėjimų departamentas formaliai atsakė pateikdamas nuomonę, kad jokie teisės aktai neįpareigoja skirstant nuteistuosius atsižvelgti į artimųjų galimybę lankyti juos bei atstumą iki namų ar kitus pageidavimus. 
 
„Nuteistuosius perkėlus į toli nuo namų esančias įkalinimo įstaigas, artimiesiems, norintiems atvykti į pasimatymus, kyla itin daug nepatogumų. Padidėję atvykimo kaštai bei laiko sąnaudos lemia tai, kad nuteistuosius artimieji lanko rečiau, todėl natūraliai kyla kliūčių palaikyti ryšius su artimaisiais. Silpnos sveikatos ar specialių poreikių turintiems artimiesiems pasimatymai su nuteistaisiais tapo itin sudėtingi ar net nebeįmanomi, nes ilgesni atstumai šiems asmenims yra sunkiai įveikiami“, – pažymi Seimo kontrolierius ataskaitoje.
 
Seimo kontrolieriaus ataskaitoje pastebima, kad perkeltus nuteistuosius priėmusios įkalinimo įstaigos nebuvo pasirengusios užtikrinti nuteistiesiems galimybes tęsti jau pradėtą mokymąsi arba sudaryti sąlygas dirbti, o kai kurios įkalinimo įstaigos Seimo kontrolieriui paaiškino, kad jos neturi galimybės taikyti perkeltiems nuteistiesiems užimtumo programas dėl skirtingų jų laikymo režimų.
 
Paaiškėjusios aplinkybės Seimo kontrolierių skatino priimti išvadą, kad perkelti nuteistieji praranda teisę atlikti bausmę tokiomis sąlygomis, kurios būtų orientuotos į nusikaltimą padariusio asmens perauklėjimą.
 
„Konkrečiu atveju, keturi į Alytaus pataisos namus perkelti nuteistieji prieš perkėlimą mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje. Tačiau tyrimo metu administracija mums nurodė, kad informacijos apie šių nuteistųjų mokslą iki jų perkėlimo į įstaigą lyg šiol neturėjo, todėl atitinkamai po perkėlimo šiems nuteistiesiems nebuvo sudarytos galimybės tęsti mokymąsi, o dvyliktoje klasėje mokęsi nuteistieji negalėjo dalyvauti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos laikymo egzamine“ , – pažymima ataskaitoje.
 
Ataskaitoje Seimo kontrolierius taip pat pažymėjo, kad nuteistiesiems dažnai nebuvo užtikrinamas net tinkamas minimalus aprūpinimas baldais, nes lankantis įkalinimo įstaigose pasitaikė atvejų, kai ne visiems į kamerą patalpintiems asmenims užteko sėdimų vietų.
 
Seimo kontrolierius ataskaitoje taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistieji savo asmeninius drabužius yra priversti skalbti kibiruose šaltu vandeniu ir džiovinti tose pačiose kamerose. 
 
Dėl itin blausaus apšvietimo kamerų tipo patalpose Seimo kontrolierius A. Normantas kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl natūralaus apšvietimo kontrolės. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pataisos įstaigų kamerose natūralios šviesos lygis nesiekia net mažiausios nustatytos analoginės natūralios apšvietos ribos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.06; 00:01