Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Į bjauriai besielgiančių Europos Sąjungos politikų sąrašą šiandien norėčiau pirmiausia įtraukti Paryžiaus merę Anne Hidalgo. Kodėl būtent ją? Ką pastarosiomis dienomis iškrėtė ši politikė?

Ko siekia Paryžiaus merė Anne Hidalgo?

Rugpjūčio pabaigoje Prancūzijos politikai, įskaitant Paryžiaus merę Anne Hidalgo, prisijungė prie Prancūzijos vietos tarybų finansuojamo dešimties sunkvežimių humanitarinio konvojaus, kuriam buvo neleista įvažiuoti į Azerbaidžanui priklausantį Karabachą. A. Hidalgo socialiniame tinkle „X“ viešai parašė, kad „dėl Azerbaidžano kaltės jokia humanitarinė pagalba negali patekti į Karabachą. Ji socialiniuose tinkluose taip pat verkšleno, jog Azerbaidžanas „pažeidžia Karabache gyvenančių žmonių teises“, todėl šiame regione kilusi … pati tikriausia humanitarinė krizė“.

Pirma, į akis krenta keistas Paryžiaus merės susirūpinimas, kas dedasi kitame pasaulio krašte – tolimajame Azerbaidžane. Juk Prancūziją ir Azerbaidžaną skiria tūkstančiai kilometrų. Kaip pasielgtų lietuviai, jei, sakykim, Vilniaus meras imtų entuziastingai rūpintis Karabache gyvenančių armėnų likimu? Greičiausiai tokį merą pasmerktume kaip išsišokėlį, kuris bando šeimininkauti ne jam priklausančiame darže.

Antra, jau ne sykį minėjau: armėnai į Karabachą galintys nekliudomi patekti pasirinkę vadinamąjį Agdamo kelią. Kodėl jie veržte veržiasi būtent per Lačino koridorių, lengva paaiškinti.

Lačino koridoriaus iki Armėnijos agresijų prieš Azerbaidžaną 1992 – 1994-aisiais nebuvo. Šį kelią nutiesė tuomet, kai Armėnija buvo okupavusi visą Azerbaidžanui pagal tarptautinę teisę priklausantį Karabachą. Lačino kelias – tai šiandieninio Krymo tilto analogas. Krymo tiltas, sujungęs pusiasalį su žemynine Rusija, – tai Rusijos okupantų statinys, turėjęs palengvinti Ukrainos teritorinio vientisumo negerbiantiems asmenims keliauti pirmyn ir atgal, apeinant ukrainietiškus įstatymus.

Anne Hidalgo. EPA – ELTA nuotr.

Panaši ir Lačino kelio istorija – jį nutiesė armėnų separatistai, kad būtų lengviau susisiekti su Armėnija. Skirtumas tik toks: kai ukrainiečių kariai bombarduoja Krymo tilto atramas arba grasina jį iki pamatų sugriauti, niekas iš Vakarų, įskaitant ir Paryžiaus merę, neverkia, esą Kryme kils humanitarinė krizė. O kai azerbaidžaniečiai savo žemėje ima kontroliuoti Lačino perėjas, kyla vakarietiška nepasitenkinimo banga. Girdi, Karabache gyvenantys armėnai nebeturės nei maisto, nei geriamo vandens. Ar tikrai mirs badu? Juk, imant patį blogiausią variantą (beje, civiliams armėnams, Lačino keliu gabenantiems maisto produktus, azerbaidžaniečiai nedaro jokių trukdžių) egzistuota Agdamo kelias, kuriuo įmanoma laisviausiai patekti į Karabachą. Bet armėnai būtent šiuo keliu nenori naudotis. Jį patys ir blokuoja. Bet Paryžiaus merė specialiai neklausia armėnų, kodėl šie ignoruoja Agdamo kelią.

Taigi Karabache negali būti jokios humanitarinės krizės. Ten likusiems armėnams užtenka ir maisto, ir vandens, ir vaistų, ir drabužių. Ten gyvenantys armėnai gyvena kaip gyvenę: kelia vestuves, švenčia gimtadienius. Maistas iš lentynų parduotuvėse prapuola tik tuomet, kai atvažiuoja į regioną susirūpinę Vakarų žurnalistai. Kai pamatę tuščias lentynas šie išskrenda namo taukšti nesąmones apie „humanitarinę krizę“, parduotuvės vėl lūžta nuo maisto gausos. Viską, ko reikia pilnaverčiui gyvenimui, lengva atsivežti vadinamuoju Agdamo keliu. Tiesiog Armėnija, niekaip nenorinti pasitraukti iš Karabacho, vis dar rengia tiek informacines, tiek karines provokacijas. Paryžiaus merė – viena iš tų politikų, kurie talkina ne tiesai ir teisingumui, o būtent armėnų separatistams, nenorintiems pasitraukti iš svetimų teritorijų.

Todėl Azerbaidžanas teisingai pasielgė pasmerkdamas Prancūziją už „tiesioginį kišimąsi į azerbaidžanietiškojo Karabacho reikalus“.

Azerbaidžanas privalėjo Baku reziduojančiam Prancūzijos ambasadoriui įeikti protesto notą dėl akivaizdžios paramos „armėnų separatistams“.

Ko siekia pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika?

Viena iš labiausiai į akis šiandien krentančių kvailiotojų – vėl Švedija. AFP agentūra informavo, kad rugsėjo 3 dieną Malmės mieste dar sykį deginta musulmonams šventa knyga – Koranas. Šio barbariško renginio organizatorius – liūdnai pagarsėjęs pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika.

Protestuotojas Salwanas Momika su Koranu rankoje. EPA-ELTA nuotr.

Nežinia kodėl į Švediją atsibastęs šis vyras jau nebe pirmą sykį degina Koraną ir tuo pačiu piktina milijonus musulmonų visame pasaulyje. O Švedijos valdžia, keistai traktuodama Konstitucijos saugomas teises į žodžio laisvę ir susibūrimus, atvykėliui ne tik netrukdo niekinti musulmonams šventą rankraštį, bet įtartinąjį svečią akylai saugo nuo išpuolių, neišveja jo lauk .

Štai švedų Visuomeninis transliuotojas SVT teigė, kad į S. Momikos akciją rugsėjo 3-iąją susirinko apie 200 stebėtojų. Ne visi iš susirinkusiųjų palaikė įtartinąjį S. Momiką. Švedijos policijos teigimu, keletas iš atvykusiųjų pažiūrėti, kas dedasi, demonstravo akivaizdų nepasitenkinimą, kai organizatorius niekino Koraną. „Atmosfera kartkartėmis buvo įtempta“, „atsirado raginančių smurtauti“, „bandyta prasiveržti pro užtvaras“, „stabdytas policijos automobilis, kuriame pareigūnai globojo Korano degintoją“, – tai citatos iš švedų policininkų ataskaitų. Be kita ko, dar pridurta, kad tądien vis tik kilo „smurtinės riaušės“. Už viešosios tvarkos trikdymą neva sulaikyta apie dešimt asmenų, o dar du smurtauti raginę žmonės buvo suimti.

Bet ar Švedijos policija nieko nesupainiojo? Idiotiškiau nesugalvosi. Užuot už atlapų griebusi provokaciją nebe pirmą sykį rengiantį S. Momiką, ji ėmė persekioti tuos, kurie … piktinosi agresyviai besielgiančiu provokatoriumi. Oficialusis Stokholmas pamiršo, kad demokratinėse, civilizuotose valstybėse viešai nedeginamos jokios knygos. Ypač religinės. Padori visuomenė knygas saugo bibliotekose, knygynuose, muziejuose, privačiose kolekcijose. Knygas viešai degina tik niekšai ir cinikai, turintys kažin kokių negražių tikslų. O tie, kurie leidžia barbarams viešai tyčiotis iš knygų, – taip pat nusipelnė kritikos. Korano deginimas – jokia teisė į žodžio laisvę ir susibūrimus. Jei Švedijos Karalystė nesuvokia šios elementariausios tiesos, tai ji neverta pagarbos. Jei Švedijos valdžia būtų protinga, būtent Korano degintoją teistų už neapykantos kurstymą ir viešosios tvarkos pažeidimus. Teistų pačia griežčiausia, kokia tik įmanoma, bausme. Arba deportuotų įtartinąjį Korano niekintoją iš šalies paskelbdama jį „persona non grata“ amžiams. Į nepageidaujamų asmenų sąrašą šį neapykantos kurstytoją turėtų įtraukti ne tik Švedija, bet ir visos kitos Europos Sąjungos šalys. S. Momikai turėtų būti užkirsti visi įvažiavimai į ES teritoriją, taip pat – ir į Lietuvą.

Regis, Danijos Karalystė jau pradeda suvokti, kas iš tikrųjų rūpi Korano degintojams. Deja, Švedija vis dar apsimeta, jog tiki pasakėlėmis apie „žodžio ir saviraiškos laisves.“

2023.09.05; 00:30

Švedija. Protestuotojas Salwanas Momika. EPA-ELTA nuotr.

Malmė, rugsėjo 3 d. (AFP-ELTA). Švedijoje per Korano deginimo akciją pratrūkus smurtinėms riaušėms policija sekmadienį suėmė du žmones ir sulaikė dar apie dešimt, pranešė pareigūnai.
 
Musulmonų šventosios knygos deginimo akcijos organizatorius – pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika, kuris praeityje jau yra surengęs panašių protestų. Jie vis sukelia didžiulį pasipiktinimą Viduriniuosiuose Rytuose.
 
Naujausia akcija vyko vienoje aikštėje pietiniame Malmės mieste, kuriame gyvena nemažai imigrantų. Visuomeninio transliuotojo SVT duomenimis, buvo susirinkę apie 200 stebėtojų.
 
Remiantis policijos pranešimu, kai kurie stebėtojai rodė nepasitenkinimą, kai organizatorius ėmėsi deginti raštus. „Atmosfera kartkartėmis buvo įtempta“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad 13 val. 45 min. (vietos, 14 val. 45 min. Lietuvos laiku) kilo „smurtinės riaušės“. Pasak policininkų, akcija buvo pasibaigusi, išvykus jos organizatoriui, tačiau vietoje dar liko grupė žmonių. Už viešosios tvarkos trikdymą buvo sulaikyta apie dešimt asmenų, o dar du smurtinių riaušių kurstymu įtariami žmonės buvo suimti.
 
Koranas. Slaptai.lt foto

Vietos žiniasklaida skelbė, kad kai kurie stebėtojai apmėtė S. Momiką akmenimis, o įvykio vietoje užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip kai kurie jų bando prasiveržti pro užtvarą, tačiau yra sustabdomi policijos. Kitame vaizdo įraše vienas vyras bandė sustabdyti policijos automobilį, kuriuo iš protesto buvo vežamas S. Momika.
 
S. Momika savo akcijomis sukėlė prieš Švediją nukreiptą pykčio bangą ir diplomatinę įtampą tarp Švedijos ir keleto Viduriniųjų Rytų šalių. Nors Švedijos vyriausybė yra pasmerkusi Korano išniekinimo atvejus, Stokholmas savo ruožtu akcentuoja Konstitucijos saugomas teises į žodžio laisvę ir susibūrimus.
 
Liepą buvo dukart šturmuota Švedijos ambasada Irake, o daugybė Viduriniųjų Rytų šalių yra išsikvietusios Švedijos ambasadorius.
Rugpjūčio viduryje Švedijos žvalgybos agentūra padidino terorizmo pavojaus lygį šalyje, motyvuodama tuo, kad Švedija laikoma nebe „legitimiu“, o „prioritetiniu“ teroristinių atakų taikiniu.
 
Stokholmas yra pažadėjęs ieškoti teisinių priemonių, kurios leistų tam tikromis aplinkybėmis užkirsti kelią šventųjų tekstų deginimo protestams.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.09.04; 05:00

Danija. EPA – ELTA nuotr.

Kopenhaga, rugpjūčio 25 d. (AFP-ELTA). Danijos vyriausybė planuoja uždrausti Korano deginimą, penktadienį pareiškė teisingumo ministras po to, kai eilė islamo šventosios knygos išniekinimo atvejų Skandinavijos šalyje sukėlė musulmonų šalių pyktį.
 
Vyriausybė pateiks įstatymo projektą, kuriuo bus „uždrausta netinkamai elgtis su religinei bendruomenei svarbiais religiniais objektais“, žurnalistams sakė teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas, pridurdamas, kad teisės aktas nukreiptas ypač prieš Korano deginimą ir išniekinimą viešose vietose.
 
Ministro teigimu, Korano deginimas yra „iš pagrindų paniekinantis ir nepagarbus veiksmas“, kuris „kenkia Danijai ir jos interesams“. Naujasis teisės aktas bus įtrauktas į Danijos baudžiamojo kodekso 12 skyrių, kuris apima nacionalinį saugumą.
 
P. Hummelgaardas teigė, kad pagrindinis draudimo „motyvas“ – nacionalinis saugumas. „Negalime toliau sėdėti rankas sudėję, kai keli asmenys daro viską, ką gali, kad išprovokuotų smurtines reakcijas“, – sakė jis.
 
Įstatymas bus taikomas ir Biblijos, Toros ar, pavyzdžiui, Nukryžiuotojo išniekinimui. Jį pažeidusiems asmenims gresia bauda ir dveji metai kalėjimo.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.08.26; 07:00

Sprogimo spalvos. Slaptai.lt nuotr.

Kairas, rugpjūčio 14 d. (dpa-ELTA). Teroristinė organizacija „Al Qaeda“ po Korano sudeginimo akcijų Švedijoje ir Danijoje paragino vykdyti išpuolius. Visi susiję asmenys turi būti nubausti „griežčiausiomis bausmėmis“, o abiejų šalių ambasados turi būti sprogdinamos visame pasaulyje, sakoma pareiškime, kuris naktį į pirmadienį paskelbtas ‚Al Qaeda“ artimame tinklapyje. Pareiškimo autentiškumo kol kas nepriklausomai patikrinti nepavyko. Pareiškimas datuotas liepos mėnesio data.
 
Švedijoje ir Danijoje nedidelės aktyvistų grupės pastaruoju metu kelis kartus degino ar kitaip niekino Koraną. Daugelyje musulmoniškų šalių tai sukėlė audringus protestus. Abi Skandinavijos šalys būgštauja, kad islamo ekstremistai Korano sudeginimu gali pasinaudoti kaip dingstimi rengti išpuolius. Todėl jos sustiprino sienų apsaugą.
 
„Europa po „Charlie Hebdo“ nesuprato mūsų žinutės. Atrodo, kad ji tą dieną nebuvo pakankamai nubausta“, – toliau sakoma „Al Qaeda“ pareiškime. 2015 m. sausį islamistai įsiveržė į Prancūzijos satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakciją ir nušovė 12 žmonių. Šis žurnalas prieš tai paskelbė pranašo Mahometo karikatūras. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Al Qaeda“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.15; 07:12

Švedijos vidaus žvalgybos užrašas

Stokholmas, liepos 26 d. (dpa-ELTA). Koranų deginimai Švedijoje padidino pavojų šalies saugumui, trečiadienį perspėjo Švedijos vidaus žvalgybos tarnyba „Säkerhetspolisen“.
 
„Mūsų vertinimu, tokia įvykių eiga pablogino saugumo padėtį“, – sakoma agentūros pranešime.
 
Nedidelių grupių Švedijoje ir Danijoje vykdomi islamofobiniai veiksmai, kai deginami koranai, pastaruoju metu sukėlė piktus protestus keliose musulmoniškose šalyse. Ypač stipri reakcija buvo Irake, vyriausybė išsiuntė iš šalies Švedijos ambasadorių. Prieš tai protestuotojai įsiveržė į Švedijos ambasadą Bagdade ir ją padegė.
Koranas. EPA – ELTA foto
 
Pirmadienį Švedijos radijo stotis SVT pranešė, kad atsakingas asmuo atšaukė šeštadienį planuotą korano deginimą, tačiau kiti panašūs veiksmai toliau planuojami.
 
Slaptosios tarnybos teigimu, Švedijos reputacija nukentėjo dėl veiksmų, susijusių su jau kurį laiką vykusiomis dezinformacijos kampanijomis. Ilgai laikyta itin tolerantiška šalimi, dabar Švedija vertinama kaip priešiška islamui ir musulmonams, sakoma pranešime. Tai apima suvokimą, kad išpuoliai prieš musulmonus Švedijoje yra toleruojami, o socialinės tarnybos „grobia“ musulmonų vaikus.
 
 „Apskritai tai gali padidinti asmenų keliamą grėsmę smurtinėje islamistų aplinkoje“, – sakoma pranešime. Jame priduriama, kad Švedijos saugumo tarnybos nuolat susiduria su grasinimais ir išpuoliais prieš Švedijos piliečius ir Švedijos interesus užsienyje. Vis dėlto perspėjimo apie terorizmą lygis išlieka trečias didžiausias iš penkių galimų, jis nuolat peržiūrimas, nurodė agentūra.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.07.27; 07:00

Švedijos ambasada. Rezervuota. Slaptai.lt foto

Kairas, liepos 25 d. (AFP-ELTA). Egipto užsienio reikalų ministerija iškvietė Švedijos pasiuntinį dėl koraną išniekinusių protestų Stokholme, antradienį pranešė Kairas, didindamas diplomatinių pasmerkimų bangą musulmonų pasaulyje.
 
Švedijos ambasados Kaire reikalų patikėtiniui pranešta, kad „Egipto vyriausybė ir žmonės visiškai atmeta apgailėtinus pasikartojančius šventosios korano knygos deginimo ar išniekinimo atvejus Švedijoje“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
Egiptas viešai pasmerkė neseniai įvykusius incidentus Švedijos sostinėje, kai buvo sudegintos arba trempiamos musulmonams švento teksto kopijos, ir perspėjo dėl „didėjančios islamofobijos ir neapykantos nusikaltimų“.
 
Praėjusį mėnesį Švedijoje gyvenantis pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika degino koraną prie pagrindinės Stokholmo mečetės. Praėjusią savaitę per protestą prie Irako ambasados jis trempė koraną, nors jo nesudegino. Abu protestai sukėlė platų pasmerkimą musulmonų pasaulyje ir toliau.
 
Švedijos valdžia leido surengti demonstracijas remdamasi žodžio laisve, tačiau teigė, kad leidimas jas surengti nereiškia pritarimo tokiems veiksmams.
 
Praėjusią savaitę paskelbtame interviu S. Momika, teigiantis esąs ateistas, gynė savo veiksmus ir sakė, kad jais siekia pabrėžti mažumų grupių diskriminaciją Irake. „Aš toliau deginsiu koranus, kol teisiškai man tai bus leista“, – sakė jis prancūzų žurnalui „Marianne“.
 
Didžiausio pasaulyje prestižo musulmonų sunitų švietimo institucija „Al-Azhar“ paragino boikotuoti švediškus produktus. Naujausiame pareiškime penktadienį ji pasmerkė „pasikartojančias provokacijas“ ir kaltino Švedijos valdžią davus leidimą protestams „vadovaujantis klaidinančiu žodžio laisvės šūkiu“, bet tuo pačiu remiant ekstremizmą ir islamofobiją.
 
Šie įvykiai padidino diplomatinę įtampą visame regione, Švedijos pasiuntiniai taip pat buvo iškviesti Alžyre, Saudo Arabijoje, Jordanijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Švedijos ambasadorius buvo išprašytas iš Irako, o Iranas pareiškė, kad neįsileis naujo Švedijos ambasadoriaus.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.07.26; 03:00

Turkijos vėliava

Ankara, liepos 4 d. (AFP-ELTA). Antradienį Turkija perspėjo nepasiduosianti spaudimui priimti Švediją į NATO ir sakė vis dar vertinanti, ar Šiaurės šalies narystė būtų naudinga, ar pakenktų blokui.
 
Užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas išsakė šiuos teiginius likus dviem dienoms iki susitikimo su Švedijos kolega Briuselyje aptarti Stokholmo pastangas, kad Švedija taptų 32-ąja JAV vadovaujamo gynybos Aljanso nare.
 
NATO tikisi pasveikinti Švediją dar prieš Lietuvoje liepos 11-12 dienomis vyksiantį Aljanso lyderių viršūnių susitikimą. Tačiau Turkija ir kita NATO narė Vengrija atidėlioja ratifikavimą dėl įvairių nesutarimų tiek su Stokholmu, tiek su Briuseliu. Šalims siekiant tapti NATO narėmis būtinas visų galingiausios pasaulyje gynybos organizacijos narių pritarimas.
 
Per televizijos transliuotą spaudos konferenciją H. Fidanas sakė, kad Turkija niekada nesutiks „su laiko spaudimu kaip metodu“.
 
Ankarą nuvylė Stokholmo policijos sprendimais išduoti leidimus protestams, per kuriuos prieš islamą nusistatę veikėjai prie Turkijos ambasados ir mečečių degino koraną. Pastarasis toks protestas surengtas pirmąją musulmonų religinės šventės „Eid al-Adha“ dieną praėjusią savaitę ir sulaukė musulmonų pasmerkimo. H. Fidanas pasitelkė šį incidentą kaip pavyzdį, kad Švedija nevykdo įsipareigojimų, prisiimtų prieš metus Madride gavus pirminį Turkijos palaikymą.
Švedijos ambasada. Rezervuota. Slaptai.lt foto
 
„Švedijos saugumo sistema nepajėgi sustabdyti provokacijų. Tai atneša į NATO ne daugiau jėgos, o daugiau problemų“, – sakė jis ir pridūrė, jog kalbant apie strategiją ir saugumą, kai aptariama Švedijos narystė NATO, svarbu tai, ar ji „duos naudos, ar bus našta“.
 
Švedijos vyriausybė sekmadienį kaip „islamofobišką“ pasmerkė korano deginimą praėjusią savaitę. Tačiau užsienio reikalų ministerijos pareiškime pabrėžiama Švedijos Konstitucijos saugoma teisė į susirinkimų, žodžio ir demonstracijų laisvę. Stokholmo policija prieš protestą nusprendė, kad su korano deginimu susijusi rizika „nebuvo tokio pobūdžio, kad pagal galiojančius įstatymus būtų galima pateisinti sprendimą atmesti prašymą“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.05; 07:02

Švedijos ambasada. Rezervuota. Slaptai.lt foto

Stokholmas, liepos 2 d. (AFP-ELTA). Švedijos vyriausybė sekmadienį pasmerkė anksčiau šią savaitę prie pagrindinės Stokholmo mečetės įvykdytą Korano sudeginimo akciją, informuoja AFP.
 
„Švedijos vyriausybė visiškai supranta, kad islamofobiški veiksmai, kuriuos asmenys įvykdo per demonstracijas Švedijoje, gali įžeisti musulmonus. Mes griežtai smerkiame šiuos veiksmus, kurie niekaip neatspindi Švedijos vyriausybės požiūrio“, – paskelbė šalies Užsienio reikalų ministerija.
 
Korano sudeginimas pasmerktas po to, kai Saudo Arabijoje įsikūrusi „Islamo bendradarbiavimo organizacija“ paragino musulmonų valstybes imtis „bendrų veiksmų“, kad ateityje musulmonų šventoji knyga nebūtų deginama.
 
Džedoje įsikūrusi ir 57 narius turinti organizacija tokį pareiškimą išplatino po to, kai Švedijoje gyvenantis Irako pilietis, 37 metų Salwanas Momika, trečiadienį trypė Koraną ir padegė keletą jo puslapių.
Švedijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt foto
 
Švedijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Korano ar kitų šventų tekstų deginimas yra užgaulus, nepagarbus ir akivaizdžiai provokacinis veiksmas. Pasak ministerijos, Švedijoje ir Europoje nėra vietos rasizmui, ksenofobijai ir netolerancijai. Nepaisant to, ministerija taip pat pabrėžė, kad Švedijos konstitucija gina susirinkimų ir saviraiškos laisvę.
 
Po Korano sudeginimo, Švedijos ambasadoriai buvo iškviesti pasiaiškinti Irake, Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Maroke.
 
Švedijos policija S. Momikai leido protestuoti remiantis saugoma teise laisvai reikšti mintis, tačiau vėliau teisėsauga paskelbė pradėjusi tyrimą dėl smurto skatinimo prieš etninę grupę, nes Koranas buvo deginamas labai arti mečetės.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.07.03; 05:27

Švedijos žemėlapis

Informacinės agentūros AFP ir ELTA pranešė, kad vasario 8-ąją Švedijos policija nesuteikė leidimo rengti protestus, kurių metu ketinta viešai deginti Koraną – musulmonams šventą knygą.

Tai – džiugi žinia. Civilizuota, demokratinė Švedija jau seniai turėjo suvokti, jog demonstratyvus, viešas knygų metimas į laužą nėra priimtinas. Ypač nepriimtinas viešas naikinimas knygų, kurios brangios religinėms bendruomenėms. Nejaugi civilizuotoms, išsilavinusioms, demokratinėms valstybėms sunku suprasti, jog viešas Korano pleškinimas liepsnose – tai bjaurus, barbariškas, niekšiškas žingsnis?

Tačiau Korano deginimas miestų aikštėse ir gatvėse turi daugiau nei vieną – padorumo – aspektą. Tai – dar ir gyvybiškai svarbi saugumo tema. Degindami musulmonams šventas knygas mes juos tarsi specialiai erziname, kiršiname, audriname? Kam visa tai? Norime musulmonams parodyti, kad jų nebijome, kad mes – pranašesni, kad giliau suprantame šį pasaulį? Šių eilučių autoriui atrodo priešingai – aikštėse prie ambasadų degindami musulmoniškus šventraščius mes demonstruojame, kad nesame tokie išsilavinę ir civilizuoti, kaip dedamės. Pleškindami Koraną mes tarsi rodome, kokie esame primityvūs, kvaili, barbariški. Išlepinti gero gyvenimo, vaikydamiesi dirbtino originalumo, ieškodami stiprių dirgiklių, jau nebežinome, kaip dar begalėtume kvailioti.

Taigi šiandien džiaugiuosi: švedai prisipažino, jog Korano deginimas galįs išprovokuoti teroro išpuolius Švedijoje arba išpuolius prieš Švedijos interesus. Galų gale švedai viešai praregėjo: „Korano deginimas prie Turkijos ambasados 2023 m. sausio mėnesį padidino grėsmes ne tik Švedijos visuomenei, bet ir pačiai Švedijai, jos interesams užsienyje ir švedams užsienyje. Švedija tapo prioritetiniu išpuolių taikiniu.“

Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Teisinga švediška išvada. Seniai derėjo Stokholmui susigaudyti, kuo teisė protestuoti skiriasi nuo sąmoningo bendruomenių kiršinimo. Kažkoks absurdas: ankstesniais kartais Rasmusas Paludanas degindamas Koraną puikavosi prieš kameras, o jį saugojo policijos pareigūnai, kad, gink Dieve, jam niekas nesutrukdytų pleškinti musulmonams šventos knygos, kad niekas jo neužpultų, nesuturėtų jo už degtuką laikančios rankos.

Taigi nutiko tai, kas privalėjo nutikti. Įsižeidė musulmoniškoji Turkija. Prisiminkime: Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prašė, kad Švedija nustotų remti „kurdų teroristus“. Oficialusis Stokhomas iš pradžių atkirto – čia ne jūsų reikalas. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prašė, kad švedai niekam neleistų savo šalyje viešai deginti Korano. Oficialusis Stokholmas vėl atkirto: „tokie štai švediški įstatymai, todėl nesikiškite į mūsų vidaus reikalus“.

Koranas. Slaptai.lt foto

O paskui švedai, koks paradoksas, oficialiai kreipiasi į Turkijos valdžią prašydami, kad turkai nedelsdami ratifikuotų Švedijos stojimo į NATO aljansą dokumentus. Turkija teisingai atšovė: jums nerūpi mūsų bėdos, mums nerūpi jūsų vargai. Mano supratimu, turkiškas atkirtis buvo kur kas teisingesnis, suprantamesnis nei švedų mikčiojimai, esą kurdai ir Koranas … neturi nieko bendro su kolektyvine gynybos sistema. Oficialiai – nesusiję. Bet ir Korano deginimas, pripažinkime, nė kiek nepanašus į žodžio laisvę, į saviraiškos laisvę.

Švedijos slaptoji tarnyba SAPO jau perspėjusi savo visuomenę apie padidėjusią terorizmo grėsmę tiek Švedijai, tiek Švedijos interesams. Bet ar SAPO žino,  kas toji menkai žinoma maža Švedijos asociacija „Apallarkerna“ ir su ja susidraugavęs ponas R. Paludanas, aikštėse deginantis Koraną?

Tikiuosi, kad Turkija ir Švedija ilgainiui ras „bendrąjį vardiklį“. Tačiau paskutinieji įvykiai tegul bus rimta turkiška pamoka ne tik švedams, norvegams ir suomiams, bet visam NATO aljansui: „draugystė privalo būti abipusė“. Atsikvošėkime. Liaukimės kvailioję. Juk dar nežinia, kada ir kaip baigsis Rusijos pradėta agresija prieš Ukrainą. Jei mums svarbiau laužo liepsnose supleškinti keletą musulmoniškų šventraščių nei draugystė su įtakinga musulmoniška Turkijos valstybe, mes – didžiuliame pavojuje.

2023.02.10; 06:06

Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Stokholmas, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Švedijos policija nesuteikė leidimo surengti protestą, per kurį ketinta sudeginti koraną. Toks protestas sausio mėnesį supykdė Turkiją ir dėl to įstrigo Švedijos narystė NATO.
 
Švedijos policija retai kada draudžia protestus, nes juos garantuoja teisė į susirinkimų laisvę, tačiau šįkart policija nurodė, kad protestas gali išprovokuoti teroro išpuolius arba išpuolius prieš Švedijos interesus.
 
Prašymą leisti surengti protestą prieš narystę NATO pateikė menkai žinoma maža Švedijos asociacija „Apallarkerna“. Kaip ir per ankstesnį kraštutinių dešiniųjų aktyvisto Rasmuso Paludano protestą, priešais Turkijos ambasadą Stokholme būtų sudegintas koranas.
 
„Korano deginimas prie Turkijos ambasados 2023 m. sausio mėnesį (…) padidino grėsmes ne tik Švedijos visuomenei, bet ir pačiai Švedijai, jos interesams užsienyje ir švedams užsienyje, – sakoma policijos sprendime. – Švedija tapo prioritetiniu išpuolių taikiniu.“
 
Sausio pabaigoje Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Švedija, kurią Ankara jau ir taip kaltina teikiant prieglobstį kurdų „teroristams“, nebegali tikėtis, kad Turkija ratifikuotų jos prašymą įstoti į NATO, jei leis deginti koraną.
 
Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, dar neratifikavusios Švedijos narystės NATO.
 
Korano deginimas, kurį R. Paludanas demonstravo prieš kameras saugomas policijos pareigūnų, paskatino antišvediškas demonstracijas keliose musulmoniškose šalyse. Nuo to laiko Švedijos ir Turkijos derybos dėl šios Skandinavijos šalies įstojimo į NATO nutrūko.
 
Trečiadienį Švedijos saugumo tarnyba „Sapo“ perspėjo apie padidėjusią terorizmo grėsmę Švedijai ir Švedijos interesams.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.02.09; 06:45