Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministerijoje rugpjūčio viduryje pradės veikti Korupcijos prevencijos ir tyrimų grupė, teigia ministras Arvydas Anušauskas. Grupės tikslas, pasak ministro, organizuoti Krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių įtraukimą į korupcijai atsparios aplinkos stiprinimą.
 
„Siekiant užtikrinti, kad korupcijos prevencijos priemonės Krašto apsaugos sistemoje būtų įgyvendintos dar veiksmingiau rugpjūčio 16 d. veiklą pradės Krašto apsaugos ministerijoje Korupcijos prevencijos ir tyrimų grupė. Tai nauja ir pirmą kartą šiam tikslui sukurta struktūra“, – feisbuke rašė ministras.
 
Ministro teigimu, šios grupės pirmųjų darbų veiklos kryptys – organizuoti Krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių įtraukimą į korupcijai atsparios aplinkos stiprinimą bei didinti visų sistemos darbuotojų ir karių antikorupcinį sąmoningumą.
 
„Labai svarbu efektyviai stiprinti korupcijai atsparią aplinką ir įgyvendinti skaidrumo aplinką krašto apsaugos sistemoje, kurią sudaro įvairios specifinės institucijos, tarnauja daugiau kaip 11 tūkst. profesinės karo tarnybos karių ir dirba daugiau kaip 3 tūkst. civilių darbuotojų. Neabejoju karių ir civilių motyvacija bei atsidavimu savo darbui, bet antikorupcines žinias reikia nuolat atnaujinti ir stiprinti“, – nurodė ministras.
 
Ministras primena, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiame naujame Korupcijos prevencijos įstatyme numatyta atsakomybė ministerijoms rūpintis savo ir sau pavaldžių subjektų korupcijos prevencija, išplėstos korupcijos prevencijos priemonės.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.07.23; 07:00

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašydama įvertinti Seimo nario Antano Matulo elgesį. Pareiškime prašoma įvertinti parlamentaro viešojoje erdvėje skleidžiamus kaltinimus SAM dėl neva neskaidrios veiklos.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja korupcijos prevencijos ir kontrolės klausimais Nendrė Černiauskienė aiškino, kad ministerijai skiriant didelį dėmesį korupcijos prevencijai ir skaidrumo siekimui neliko nepastebėti ir A. Matulo teiginiai apie neskaidrius procesus tiek ministerijoje, tiek organizuojant ir vykdant konkursą į Valstybinių ligonių kasų (VLK) direktoriaus ir kitų įstaigų pareigas. „Tai yra šmeižtas, kuris, manome, galimai turi konkrečių tikslų“, – pabrėžė N. Černiauskienė.

Jos teigimu, yra išsaugoti visi vykusio konkurso į VLK vaizdo ir garso įrašai, taip pat ir komisijos pasitarimas vertinant kandidatus. Konkurse dalyvavo ir nepriklausomi stebėtojai, todėl sprendimas paskirti Jūratę Sabalienę į VLK vadovo pareigas buvo pagrįstas visos komisijos bendra nuomone ir vertinimu.

„Manome, kad toks Seimo nario A. Matulo elgesys skleidžiant visuomenę klaidinančią informaciją, tikėtina, dėl labai asmeninių priežasčių, diskredituoja tiek ministeriją, tiek Seimą, kenkia visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba bei neatitinka politikui keliamų elgesio reikalavimų. Todėl siekdami apginti viešąjį interesą ir išsklaidyti abejones, kreipėmės į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti, ar toks elgesys dera Seimo nariui“, – sako N. Černiauskienė.

Parlamentaras A. Matulas anksčiau yra tvirtinęs, kad konkursas vyko neskaidriai. Taip pat A. Matulas kalbėjo ir apie kitus korupcinius atvejus sveikatos sistemoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.26; 03:30

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas inicijuoja tyrimą dėl galimo Migracijos departamento informacijos nutekinimo trečiosioms šalims bei prieglobsčio suteikimo asmenims, kurie įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašus. E. Misiūnas pavedė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes.

Ministras nurodė, kad tokia informacija jam būtų pateikta iki pirmadienio, kai jis grįš iš komandiruotės Kinijoje. Surinkus visą informaciją bus sprendžiama, kokį tarnybinį tyrimą pradėti. E. Misiūnas pastebi, kad tai jau ne pirmas kartas, kai Migracijos departamentui tenka viešai aiškintis dėl priimtų abejotinų sprendimų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.05; 00:01

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pavedė ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui išsiaiškinti visas aplinkybes apie galimą Migracijos departamento informacijos nutekinimą trečiosioms šalims bei prieglobsčio suteikimą asmenims, kurie įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašus.

Ministras nurodė, kad tokia informacija jam būtų pateikta iki pirmadienio, kai jis grįš iš komandiruotės Kinijoje.

Surinkus visą informaciją bus sprendžiama, kokį tarnybinį tyrimą pradėti.

„Situaciją reikia vertinti principingai. Tai jau ne pirmas ir ne antras kartas, kai Migracijos departamentui tenka viešai aiškintis dėl priimtų abejotinų sprendimų“, – sako vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija

2017.09.29; 05:30

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai atliko ikiteisminės įvaikinimo procedūros antikorupcinį vertinimą. Nustatyta, kad šis procesas turi teisinio reguliavimo spragų, leidžiančių užtęsti įvaikinimo procesą.

Savo iniciatyva atlikę vertinimą, STT korupcijos prevencijos specialistai nustatė, kad ikiteisminio įvaikinimo proceso etapuose neaiškūs tam tikrų tarnautojų veiksmų vykdymo terminai arba šie terminai yra per ilgi. Taip pat nėra nustatyta šio proceso greitesnė tvarka tuo atveju, kai įvaikintojo ir siūlomo vaiko poreikiai sutampa.

Procedūroje nėra aišku, kokios priežastys lemia įvaikintojų privalomų mokymų pradžią ir trukmę. Visa tai sudaro sąlygas vilkinti ir gerokai apsunkina įvaikinimo procesą ar net lemia šio proceso nesėkmę.

„Įvaikinimo procese įžvilgėme esminių trūkumų, sudarančių sąlygas korupcijos rizikų atsiradimui. Vis tik labiausiai neramina tai, kad pačioje įvaikinimo procedūroje nedetalizuojami asmens, siekiančio įvaikinti siūlomą vaiką, atrankos vykdymo principai pagal nustatytus kriterijus ir kaip pasiekiamas galutinis rezultatas, dėl to ne tik didėja nesėkmingo įvaikinimo rizika, bet ir sudaromos sąlygos sprendimą priimantiems asmenims pasielgti neskaidriai ir nesąžiningai – pavyzdžiui, vaiką įvaikinti atiduoti ne pagal visus kriterijus tinkamiausiems įvaikintojams, bet tiems, kurių tiesiog geresnė finansinė padėtis“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos vadovas Romualdas Gylys.

Pasak STT korupcijos prevencijos specialistų, įvaikinimo procedūros teisinis reguliavimas nenustato atvejų, kuriems esant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipiasi į savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) dėl pakartotinio patikrinimo, kurio metu įvaikintojams galintys būti įvaikinti vaikai nesiūlomi, todėl įvaikintojams gali būti sudaromos dirbtinės kliūtys tęsti įvaikinimo procedūrą įrašant jį į norinčių įvaikinti vaikus asmenų sąrašus ir taip ją pailginti, kartu siūlant įvaikinti vaiką kitam įvaikintojui. Tarnyba taip pat gali neatlikti pakartotinio patikrinimo, kai jis iš tikrųjų būtinas įvaikintojui, ir tęsti įvaikinimo procedūrą.

STT atkreipia dėmesį, kad įvaikintojų parinkimas tam tikram vaikui priklauso nuo vieno asmens ir yra nekontroliuojamas, nes komisiją sudaro 4 Tarnybos Įvaikinimo skyriaus tarnautojai, iš jų 3 yra tiesiogiai pavaldūs Įvaikinimo skyriaus vedėjui (komisijos pirmininkui). Taip pat nenustatyta galimybė komisijos posėdyje dalyvauti stebėtojams, kurie galėtų būti iš kitų institucijų ikiteisminio įvaikinimo procese dalyvaujantys ir išmanantys šią sritį, nedaromas ir komisijos posėdžio garso įrašas.

Šios aplinkybės leidžia abejoti ar ikiteisminio įvaikinimo procedūra atliekama skaidriai ir objektyviai.

STT antikorupcinio vertinimo išvadą dėl įvaikinimo procedūros pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Tarnybai bei paprašė per du mėnesius informuoti kaip buvo atsižvelgta į pateiktas pastabas.

STT pareigūnai 2016 m. antikorupciniu požiūriu įvertino 266 aktualius teisės aktus ar jų projektus. Iš viso teisės aktų projektų rengėjams pateikta daugiau nei 600 antikorupcinio pobūdžio pastabų. Daugiau nei 70 proc. teisės aktų STT specialistai įvertino savo iniciatyva – atlikę analizę ir vadovaudamiesi prioritetinėmis kryptimis.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

2017.03.23; 03:25

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos pareigūnai antikorupciniu požiūriu išanalizavo Šalčininkų rajono savivaldybės veiklą organizuojant, administruojant ir kontroliuojant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas bei savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovų privačių interesų deklaravimą.

Pareigūnai turėjo esminių pastabų dėl savivaldybės vykdomų vidaus sandorių skaidrumo, taip pat nepakankamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės priežiūros ir kontrolės.

Atlikus korupcijos rizikos analizę STT pareigūnai nustatė, jog savivaldybė sudarė vidaus sandorius su savo reguliavimo sričiai priklausančiomis UAB „Eišiškių komunalinis ūkis“ ir UAB „Tvarkyba“. Šioms bendrovėms suteikė išimtines teises neterminuotai teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Šalčininkų rajono teritorijoje, nesudarius galimybių kitiems ūkio subjektams konkuruoti dėl paslaugų teikimo. Pažeidimą konstatavo ir Konkurencijos taryba bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

STT korupcijos prevencijos pareigūnai taip pat nustatė, kad savivaldybės Komunalinio ūkio skyrius praktiškai nevykdo komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės priežiūros ir kontrolės funkcijų, t. y. nekontroliuoja ar konteinerių ištuštinimas vykdomas laiku pagal grafiką, ar vykdoma reguliari ir savalaikė konteinerių būklės priežiūra, ar nustatytu terminu vykdomas trūkstamų, pavogtų ir sugadintų konteinerių pateikimas, pakeitimas/sutvarkymas ir pan.

Atliktos analizės metu nustatyta ir tai, jog savivaldybė nekontroliuoja, kaip jos reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovai vykdo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

„STT rekomenduoja savivaldybei atsižvelgti į pateiktus pastebėjimus ir imtis konkrečių priemonių: įpareigoti savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovus, nedeklaravusius privačių interesų, tai padaryti. Komunalinio ūkio skyriui atlikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos priežiūrą ir kontrolę, aktyviai dalyvauti paslaugos patikrinimo planavimo procese“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys.

Taip pat siūloma tobulinti savivaldybės vidinį teisinį reglamentavimą, aiškiai numatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėseną ir kontrolę atliekančios komisijos funkcijas, įgaliojimus, jos kiekybinę ir kokybinę sudėtį.

Šalčininkų rajono savivaldybė įpareigota per 3 mėnesius nuo korupcijos rizikos analizės pateikimo informuoti apie nurodytų pasiūlymų vykdymą ar numatomą įgyvendinimą.

Per 2016 metus STT korupcijos prevencijos pareigūnai atliko 16 išsamių korupcijos rizikos analizių, antikorupciniu požiūriu įvertino 266 teisės aktus ar jų projektus.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.03.18; 05:55

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pradeda interneto svetainėse skelbti informaciją apie vykdomas korupcijos prevencijos priemones, tačiau svarbu užtikrinti išsamesnį šios informacijos pateikimą visuomenei, plėsti „Korupcijos prevencijos“ skiltyse pateikiamos informacijos turinį.

Vykdydamos 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos jau turėtų turėti savo interneto svetainėse visuomenei aiškiai prieinamą atskirą skiltį „Korupcijos prevencija“, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialistai pastebi, kad iš 267 įstaigų ir institucijų beveik 60 kol kas tokios skilties neskelbia ir (ar) neturi.

Analizę atlikę STT korupcijos prevencijos specialistai pastebi, kad nors dalis įstaigų bei institucijų ir yra įsidiegusios skiltį „Korupcijos prevencija“, skelbia neišsamią, fragmentišką informaciją, arba neskelbia jokių duomenų ir nurodo, kad informacija yra ruošiama.

Nustatytos tvarkos reikalavimus visiškai atitinka tik Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Birštono savivaldybės ir Radviliškio rajono savivaldybės interneto tinklalapiai.

Skiltyje „Korupcijos prevencija“ institucijos ir įstaigos turi informuoti apie:

1) įstaigos korupcijos prevencijos programą ir jos vykdymą;
2) korupcijos pasireiškimo tikimybę;
3) korupcijos rizikos analizę ir joje nurodytų pasiūlymų vykdymą;
4) teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą;
5) pareigybes, į kurias pretenduojant turi būti surinkta informacija apie asmenį;
6) subjektą, atsakingą už korupcijos prevenciją įstaigoje, ir kitą aktualią informaciją.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat rekomenduoja skelbti informaciją apie vykdomą antikorupcinį švietimą ir visuomenės informavimą, korupcijos rizikos valdymą, kitas  korupcijos prevencijos iniciatyvas, antikorupcinio švietimo renginius. Institucijų tinklalapiuose svarbu skelbti, kam ir kokiu būdu galima pateikti pranešimus apie galimą korupciją, nurodyti darbuotojus, kurie nagrinėja šiuos pranešimus, jų kontaktus ir pranešimų nagrinėjimo tvarką.

2017.03.17; 04:51

Kovo 6 d. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) aptartas Lietuvos Respublikos rinkimų, politinių partijų veiklos ir politinių partijų finansavimo korupcijos prevencijos 2016–2017 metų programos įgyvendinimas 2016 m. Susitikime dalyvavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Ekstremaliųjų situacijų ir patrulių skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vaidas Giršvildas ir VRK atstovai.

Šią programą įgyvendinančių institucijų nuomone, labai svarbu ugdyti rinkėjų sąmoningumą ir skatinti jų sąžiningumą, nes stiprėjant pilietiškumui daugėja ir pozityvių permainų politinėje erdvėje.

VRK pirmininko pavaduotojos Elenos Masnevaitės teigimu, šios, prieš politinę korupciją nukreiptos, programos įgyvendinimas yra puikus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys, kuris padeda užtikrinti didesnį politinių veiklos ir rinkimų procesų skaidrumą, pilietinį sąmoningumą ir politinį sąžiningumą.

Per susitikimą institucijų atstovai kaip itin problemines sritis įvardijo politinių partijų neteisėto finansavimo klausimus, nepažymėtos politinės reklamos sklaidą ir akcentavo, kad labai svarbi programos dalis – teisės aktų pakeitimai, kurie bus inicijuoti šiais metais.

Kalbėdami apie artėjančius rinkimus, institucijų atstovai vienareikšmiškai pritarė, kad būtina įtvirtinti atitinkamas Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatas, susijusias su neteisėtu politinių partijų finansavimu (Lietuvoje už politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos skleidimo pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė). Taip pat būtinos BK pataisos dėl rinkėjų papirkimo sudėties (172 str.) koregavimo.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.03.09; 05:55

Antradienis, lapkričio 8 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Respublikos Prezidentės inicijuotas Vietos savivaldos, Korupcijos prevencijos ir Konkurencijos įstatymų pataisas, kuriomis valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms nustatomi didesni skaidrumo ir viešumo reikalavimai.

Prezidentė įstatymų pataisas inicijavo praėjusių metų pabaigoje į viešumą iškilus skandalingoms istorijoms apie Druskininkų savivaldybei priklausančioje įmonėje, poilsio centre „Aqua“, nemokamai teiktas paslaugas aukštiems valstybės pareigūnams, joje įdarbintus savivaldybės darbuotojų giminaičius. Neviešinama valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių teikiama parama, nepotizmas ir neskaidrus savivaldybių dalyvavimas komercinėje veikloje atskleidė būtinybę nustatyti griežtesnius skaidrumo filtrus.          

Vietos savivaldos įstatymo pataisomis sugriežtinama savivaldybių valdomų įmonių steigimo tvarka. Nauja įmonė galės būti įkurta tik gavus Konkurencijos tarybos leidimą. Tai užkirs kelią nepotizmui, nekontroliuojamam įmonių steigimui ir savivaldybių dalyvavimui ekonominėje veikloje pažeidžiant sąžiningą konkurenciją. Priėmus Konkurencijos įstatymo pataisas, remiantis ES praktika numatomos efektyvios baudos už šio įstatymo pažeidimus.

Savivaldybės taip pat bus įpareigotos viešinti informaciją apie savo valdomas įmones ir jų veiklos rezultatus, gautą paramą ir vykdomus paramos projektus. 

Prezidentės inicijuotos Korupcijos prevencijos įstatymo pataisos suteikia galimybę Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ir savivaldybės valdomose įmonėse ir pateikti rekomendacijas dėl efektyvios korupcijos prevencijos pačioms įmonėms ir jų savininko teises įgyvendinančioms institucijoms.

Šiuo metu valstybė valdo 124 įmones, kurių valdomo turto vertė – 9,4 mlrd. eurų, o savivaldybės turi 46 įmones ir 177 akcines bei uždarąsias akcines bendroves.   

Kartu inicijuotomis ir jau anksčiau Respublikos Prezidentės pasirašytomis Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis grąžinamas draudimas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą savo steigėjui, jo kontroliuojamiems ar su juo susijusiems juridiniams asmenims, išskyrus tuos, kurie veikia kultūros, švietimo, sporto, socialinių paslaugų arba visuomenės sveikatos priežiūros srityje. Iki šiol tokios įmonės galėjo net neviešindamos remti savo pagrindinius akcininkus.

Taip pat įstatymo pataisomis nustatoma, kad politikams ir politinėms partijoms nebus galima perduoti iš privačių kompanijų nemokamai gautų paslaugų.

Nuo kitų metų valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės privalės viešinti informaciją apie suteiktą paramą – tai užtikrins skaidresnį visų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą. Šiuo metu jos neprivalo viešai atsiskaityti, kam ir pagal kokius kriterijus skiria paramą. Pavyzdžiui, valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ per pirmą šių pusmetį gavo beveik pusę milijono – 0,48 mln. eurų grynojo pelno, bet paramai paskirstė du kartus daugiau – 0,9 mln. eurų.

Prezidentės inicijuotos Labdaros ir paramos, Vietos savivaldos, Korupcijos prevencijos ir Konkurencijos įstatymų pataisos įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 dienos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.11.09; 08:20

STT pareigūnai, atlikę korupcijos rizikos analizę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) veiklos srityse, susijusiose su nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu ir valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimu, pastebi, jog NŽT vidaus kontrolė nepakankama, o darbuotojai dažnai turi per daug laisvės, priimdami sprendimus dėl grąžintinų sklypų padidinimo.

STT korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad NŽT darbuotojų sprendimai, atkuriant nuosavybės teises ne visada priimami laikantis nustatytų terminų, neužtikrinamas sudarytų eilių ir laisvų valstybinės žemės sklypų viešumas, be to, užfiksuota atvejų, kai grąžinant lygiaverčius sklypus, taikomi nevienodi kriterijai.

Analizės metu nustatytas ne vienas korupcijos rizikos veiksnys ir organizuojant valstybinio miško pardavimus. Anot specialistų, NŽT tinklalapyje nepakanka informacijos apie parduodamus valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, trūksta viešai prieinamos informacijos apie miškotvarkos projektus ir miškų naudojimo kontrolę, nepakankamai aiškiai reglamentuota sklypų suformavimo inicijavimo sistema.

Peržiūrėjusi šios tarnybos darbo praktiką, STT ragina iš esmės stiprinti NŽT darbuotojų kontrolę, vykdant metinius patikrinimų planus, nustatant trūkumus ir šalinant pažeidimus. Vienas iš pagrindinių STT korupcijos pareigūnų siūlymų NŽT – elektroninių duomenų registre pateikti informaciją apie darbuotojų atliekamus patikrinimus, kad būtų aišku, dėl kurių skyrių vedėjų priimamų sprendimų ar darbuotojų netinkamai vykdomų funkcijų ir kuriose veiklos srityse atlikti neplaniniai patikrinimai.

Siekdama mažinti korupcijos riziką, NŽT viešai internete turėtų skelbti išsamią informaciją apie visas eiles ir eilių sąrašus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir parengti konkretų veiksmų planą, kaip turėtų būti sklandžiai užbaigiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

STT atlikdama korupcijos rizikos analizę detaliai analizuoja ne tik įstaigos pasirinktos srities teisinį reglamentavimą, bet ir praktinį jos įgyvendinimą. Tai trylikta šiais metais STT korupcijos prevencijos pareigūnų atlikta korupcijos rizikos analizė.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.11.09; 08:11

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai išanalizavę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veiklą aptiko korupcijos rizikos veiksnių tiek vidaus kontrolės, tiek administracinio poveikio priemonių taikymo srityse. Rizika

VMVT inspektoriai ne visada laikosi ūkio subjektų patikrinimų periodiškumo reikalavimų, kai kada patikrinimai atliekami nesilaikant nustatytų apimčių, o tai leidžia daryti prielaidą, kad atskiri ūkio subjektai diskriminuojami, priežiūros veiksmai neproporcingi.

Pastebėta atvejų, kai net ir nustatę maisto produktų saugos, higienos ar ženklinimo pažeidimų inspektoriai ne visada nurodė juos pašalinti bei pateikti atitinkamų trūkumų šalinimo planą, o turint pakankamai duomenų apie pažeidimus padariusius asmenims ne visada buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai.

Be to, konstatavę maisto produktų saugos, higienos ar ženklinimo pažeidimus inspektoriai, ne visais atvejais priima vienodus sprendimus dėl šių pažeidimų mažareikšmiškumo.

STT manymu, būtina kuo skubiau stiprinti VMVT vidaus kontrolės procedūras, užtikrinti patikrinimų kokybę ir periodiškumą, teisės aktuose aiškiai apibrėžti atvejus, kuomet patikrinimus gali atlikti tik vienas inspektorius.

Svarbu patikrinimo aktuose aiškiau ir informatyviau įvardinti užfiksuotas aplinkybes, kad būtų aišku, ar veiklos patikrinimas buvo atliktas tinkamai.

Administracinių teisės pažeidimų protokolai, Maisto įstatymo pažeidimų protokolai turi būti surašomi griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, nediskriminuojant atskirų ūkio subjektų.

Išsamią korupcijos rizikos analizę VMVT rasite: http://bit.ly/2aRcU0o

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.08.11; 03:47

Po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialistų atliktos Korupcijos rizikos analizės, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo skirti dar didesnį dėmesį korupcijos prevencijai.

Įgyvendindama STT rekomendacijas, VMI sustiprino mokestinių ir kitų skolų valstybei išieškojimus atliekančių antstolių kontrolę ir atliko išieškojimo mechanizmo pakeitimus.

Continue reading „STT praneša: VMI ėmėsi priemonių korupcijos prevencijai stiprinti”

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos Labdaros ir paramos, Vietos savivaldos, Konkurencijos ir Korupcijos prevencijos įstatymų pataisos registruojamos Seime.

Į viešumą iškilę faktai apie piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, prekybą įtaka, artimųjų įdarbinimą, savivaldybių privilegijas savo įmonėms, protegavimą viešųjų pirkimų srityje, nemokamas paslaugas politikams, neskaidrią paramą, reikalauja imtis papildomų teisinių priemonių korupcijai pažaboti.

Continue reading „Prezidentės pataisos – korupcijos apraiškoms naikinti”

2015 m. lapkričio 5 d. vyko diskusija „Korupcija ir jos prevencija vietos savivaldoje“. Į šį renginį buvo pakviesti Šiaulių, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Telšių, Mažeikių rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai.

Taip pat susitikime dalyvavo Vyriausybės atstovai Šiaulių ir Telšių apskrityse.

Continue reading „STT: Seminaras Šiaulių regiono savivaldybių administracijų vadovams”

Susisiekimo ministerijai teko pirmoji vieta visų šalies ministerijų reitinge, apibendrinančiame VšĮ „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikto tyrimo rezultatus.

Šiame tyrime buvo išnagrinėta Lietuvos valstybės institucijų interneto svetainėse pateikiama informacija apie galimybę pranešti pastebėtas korupcinio pobūdžio veikas ir gautų pranešimų nagrinėjimo tvarką.

Continue reading „Susisiekimo ministerijai – aukštas „Transparency International“ įvertinimas”