Korupcinė schema

Aktualijos

Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijos į bendrą posėdį antradienį kviečia susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių pasiaiškinti dėl viešumoje paskelbtų faktų apie ministro galimą dalyvavimą korupcinėje schemoje.
 
„Ministras kol kas neatsakė nė į vieną klausimą, nepateikė nė vieno įrodymo, kad jis realiai mokėjo už savo namo statybas“, – sakė Seimo opozicijos ir TS-LKD frakcijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
 
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad užtektų tiesiog atsakyti į klausimus, pateikti įrodymus, ir istorija būtų baigta.
 
Gegužės 15 d. susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius į kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl šmeižto. 
 
„Informuojame, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius išsiuntė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui pareiškimą dėl šmeižto, skelbiamo žiniasklaidos publikacijose. Taip pat ministras informuoja, kad šmeižto bylą atstovauti perdavė advokatams“, – Eltai praėjusią savaitę teigė ministro patarėja Aldona Violeta Grinienė.
 
LRT tyrimų skyrius išsiaiškino, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas susisiekimo ministras J.
 
Narkevičius, prieš dešimtmetį ėjęs aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, už sėkmę renovacijos konkursuose iš bendrovės „Sodžiaus būsto“ esą galėjo reikalauti 10 procentų nuo laimėtų sumų. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, už tuos pinigus esą buvo rekonstruotas J. Narkevičiaus namas Trakuose.
 
Įtarimų dėl neteisėtų veiksmų sulaukęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra sakęs, kad prieš jį tęsiama šmeižto kampanija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.19; 00:04
Trumposios naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl prekybos poveikiu išduodant leidimus užsienio šalių piliečiams laikinai gyventi Lietuvoje.

Teismas atmetė nuteistųjų – buvusios Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnės Renatos Romančikienės ir advokato padėjėjo Agniaus Ismailovo skundus ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo už prekybą poveikiu Renatai Romančikienei buvo skirta beveik 6 700 eurų bauda, o advokato padėjėjui Agniui Ismailovui – 5 573 eurų bauda.

Šį ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos Migracijos departamente STT Vilniaus valdybos pareigūnai pradėjo 2012 m. spalio 10 d., o teismui baudžiamoji byla buvo perduota 2015 m. kovo 9 d.

Tirdami neteisėto pasipelnymo korupcinę schemą, pareigūnai nustatė, kad siekiant, jog užsieniečiams būtų greičiau išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, tarpininkaujantys teisininkai mokėdavo kyšius Migracijos departamente ryšius ir pažintis turėjusiam verslininkui. Pastarasis, savo ruožtu, dalį gautų pinigų, už pageidaujamą dokumentų sutvarkymo paspartinimą, perduodavo Migracijos departamento darbuotojoms. Tyrimo metu nustatyta, kad už tarpininkavimą verslininkui buvo mokama nuo 100 iki 300 eurų, o tokiu būdu buvo paspartintas dokumentų išdavimas keliolikai užsieniečių.

Ikiteisminį  tyrimą šioje byloje atliko STT Vilniaus valdyba, tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.26; 01:05

Trumposios naujienos

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos sustabdė kaunietei gydytojai Juvitai Auksakytei ir VšĮ Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gydytojui Algirdui Šukiui išduotas medicinos praktikos licencijas. Teismuose jie buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, todėl gydytojams laikinai uždrausta verstis medicinine veikla.

Tarnyba konstatavo, kad kaunietė gydytoja šiurkščiai pažeidė profesinę pareigą sąžiningai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtino dviejų teismų nuosprendžius ir Juvitą Auksakytę pripažino kalta dėl nedarbindumo pažymėjimo suklastojimo, jai buvo paskirta 1506,4 eurų bauda.

Šiaulių ir Panevėžio gydymo įstaigose dirbantis gydytojas, anot šios leidimus verstis medicinos praktika išduodančios tarnybos, grubiai pažeidė paciento teises ir pasinaudojo pareigomis norėdamas pasipelnyti – iš pacientų ėmė kyšius už vaistų suleidimą į sąnarius, nemokant už šią paslaugą į ligoninės kasą. 2016 m. birželio 10 d. Šiaulių apygardos teismas gydytoją pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir skyrė jam 6 402, 20 eurų dydžio baudą. 2016 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas nuteistojo gydytojo Agirdo Šukio apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti ankstesnį nuosprendį.

Medicinos praktikos įstatyme numatyta, kad gydytojui panaikinamas licencijos galiojimas, kai jis grubiai pažeidė paciento teises, pvz.: pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų.

Dėl abiejų gydytojų neteisėtos veiklos ikiteisminius tyrimus atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos ir  Šiaulių valdybos pareigūnai.

STT Šiaulių valdybos pareigūnai Algirdo Šukio nusikaltimą atskleidė tirdami vienos farmacijos kompanijos atstovų ir įvairių šalies gydymo įstaigų gydytojų nusikalstamą korupcinę schemą. Šiai nusikalstamai korupcinei schemai tirti Generalinė prokuratūra sudarė specialią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūrų prokurorų ir visų STT teritorinių padalinių atstovų tyrimo grupę.

Ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis, farmacijos įmonės atstovai buvo susitarę su savo aptarnaujamų Lietuvos miestų ir rajonų gydytojais, kad jie už kyšius rekomenduotų pacientams ir paveiktų juos įsigyti brangius sąnarių ligoms gydyti skirtus įmonės produktus ir nesiūlytų konkuruojančių įmonių platinamos panašios savo sudėtimi farmacinės produkcijos. Tęsiant šį didelės apimties tyrimą dėl farmacininkų ir daugiau kaip 100 Lietuvos gydytojų nusikalstamų korupcinių veiksmų – stambaus masto papirkimo, kyšininkavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo – jau yra pareikšti įtarimai 51 asmeniui, iš kurių 37 gydytojams dėl kyšininkavimo.

Korupcijos reiškinys medicinoje ir toliau išlieka opia problema Lietuvoje, kurios aktualumą patvirtina įvairių sociologinių tyrimų duomenys, STT gaunami gyventojų pranešimai, taip pat ir pareigūnų atskleidžiamos nusikalstamos veikos.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

2016.12.06; 09:18