Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Minskas, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). Baltarusijos autokratinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Baltarusijos karinėse pajėgose paskelbtas aukštos parengties režimas, ir pridūrė, kad Rusijos pietuose buvo numušti keturi orlaiviai.
 
68 metų A. Lukašenka apsilankė buvusios sovietinės šalies oro pajėgų centrinėje vadavietėje, jis vėl pasirodė viešumoje, prieš tai dingęs beveik savaitę, tai paskatino pranešimus, kad jis prastos sveikatos.
 
A. Lukašenka vilkėjo karinę uniformą, atrodė niūrus, su tvarsčiu ant rankos.
 
A. Lukašenka sakė, kad padidinta parengtis Baltarusijos pajėgose paskelbta trims dienoms po incidento pietiniame Rusijos regione prie Ukrainos sienos. „Praėjo trys dienos po įvykių netoli mūsų, turiu omenyje Briansko regioną, kur buvo numušti keturi orlaiviai“, – sakė A. Lukašenka, bet daugiau informacijos nepateikė. „Turėjome reaguoti“, – pridūrė jis.
 
Kompanija. Bjauri. EPA – ELTA foto

Šeštadienį Rusijos socialiniuose tinkluose pasklido filmuota medžiaga, kurioje matyti Briansko srityje sudužę keli Rusijos lėktuvai. Viename vaizdo įraše buvo matyti, kaip užsidegė, atrodo, kliudytas sraigtasparnis.
 
Rusijos gynybos ministerija nekomentavo, bet Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas pranešė, kad sraigtasparnis sudužo Klincų mieste. Prieštaringame pareiškime Vladimiras Rogovas, Maskvos primestas pareigūnas Rusijos kontroliuojamoje Zaporižios dalyje Pietų Ukrainoje, sakė, kad danguje buvo numušti keturi Rusijos lėktuvai: du sraigtasparniai MI-8, naikintuvas SU-35 ir bombonešis  SU-34.
 
Nuo 1994 m. valdantis A. Lukašenka prieš tai pastarąjį kartą buvo matytas antradienį Maskvoje, švenčiant sovietų pergalę prieš nacistus. Jis praleido savo sąjungininko prezidento Vladimiro Putino surengtus pietus ir dar kelis kitus praėjusios savaitės renginius.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.05.16; 06:00

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys kalbėjosi su prezidentu. Tomo Balkaus nuotr.

Su šalies prezidentu Gitanu Nausėda trečiadienį vaizdo telekonferencijoje kalbėjęsis kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys užtikrino, kad, nepaisant susirgimų karių gretose, jie yra valdomi, būtinas kovinis rengimas tęsis toliau, todėl šalies kariuomenės ir Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų parengtis nėra sumažėjusi.
 
Prezidentas su generolu leitenantu aptarė Lietuvos kariuomenės ir gynybos aktualijas, taip pat kariuomenės indėlį valdant koronaviruso ligos (COVID-19) plitimą.
 
Kariuomenės vadas Prezidentui pristatė esamą karinio personalo situaciją ir sirgimo COVID-19 tendencijas, vykdomas taikos meto užduotis, su tuo susijusius rezultatus ir problematiką, taip pat užsienio karių situaciją Lietuvoje.
 
„Prezidentas padėkojo Lietuvos kariams už jų paramą šalies civilinei sistemai, už profesionalumą bei akcentavo, kad kariuomenė privalo ir toliau išlikti kovinga ir pasiruošusi. Aš jį patikinau, kad karius sveikatos apsaugos sistemai paremti skyrėme šešioms savaitėms, kaip ir buvo prašyta, ir mes tą uždavinį įvykdysime“, – po susitikimo sakė gen. ltn. V. Rupšys.
 
Pokalbio metu kariuomenės vadas pristatė prezidentui Lietuvoje dislokuoto JAV karinio kontingento ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės situaciją bei neseniai Lietuvoje vykusių NATO ypač greito reagavimo budinčių pajėgų pratybas ir su tuo susijusį Lietuvos susisiekimo infrastruktūros vertinimą.
 
Šiuo metu, daugiau nei 100 karių teikia paramą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) Vilniaus mieste ir 50 karių Karštąją linijai 1808 Kauno mieste. Aktyvuoti kariniai vienetai yra iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono ir Ryšių ir informacinių sistemų bataliono.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.12; 07:00

Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo šalies pasienio regionuose įvesta karo padėtis. Tokį žingsnį prezidentas žengė po to, kai savaitgalį Rusijai užėmus tris Kijevo laivus, tarp šalių kilo didžiausia krizė per kelerius pastaruosius metus.

„Prezidentas Porošenka pasirašė įstatymą (dėl karo padėties įvedimo)“, – feisbuke informavo jo atstovas Sviatoslavas Cegolka.

Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė prezidento prašymui dešimtyje šalies pasienio regionų įvesti karo padėtį. Ji turėtų galioti 30 dienų.

Tiesa, buvo iškilę painiavos dėl to, kada tiksliai karo padėtis įsigaliojo. Kai kurie šalies pareigūnai tvirtino, kad ji pradėjo galioti jau pirmadienį. Prezidento atstovo komentaro šiuo klausimu gauti kol kas nepavyko.

P. Porošenka paprašė įvesti karinę padėtį po to, kai Rusijos pajėgos sekmadienį netoli aneksuoto Krymo krantų apšaudė ir užėmė tris Ukrainos laivus, o jų įgulas sulaikė.

Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.

Antradienį Ukrainos prezidentas įspėjo, kad šaliai gresia karas su Rusija. Jis pridūrė, kad Kijevo pajėgos yra visiškos kovinės parengties.

Savo ruožtu premjeras Volodymyras Groismanas trečiadienį parlamente sakė: „Privalome visuomet būti pasirengę pasipriešinti mūsų priešės, dar neseniai buvusios mūsų kaimyne, agresijai.“

Pranešama, kad dekretas dėl karo padėties suformuluotas gana neapibrėžtai. Vis dėlto jis numato Ukrainos karinės gynybos stiprinimą, į kurį, be kita ko, gali įeiti oro gynybos ir pasienio postų stiprinimą. Taip pat bus saugomi infrastruktūros objektai ir imamasi informacijos saugumo priemonių. Kokios jos bus, neaišku. Dar vienas dekreto punktas laikomas griežtoje paslaptyje.

Informacijos šalltinis – ELTA

2018.11.29; 07:16

Kosovo kariškiai. EPA-ELTA nuotr.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius paskelbė šalies ginkluotosiose pajėgose visišką kovinę parengtį dėl padėties Kosovo šiaurėje, kur Kosovo kariškiai užėmė Gazivodės hidroelektrinę.

Tai šeštadienį pranešė Serbijos naujienų agentūra TANJUG, remdamasi šaltiniais prezidento administracijoje.

Serbijos VRM vadovas Neboiša Stefanovičius taip pat įsakė šalies policijos specialiesiems daliniams būti visiškoje kovinėje parengtyje.

Šių priemonių imtasi po to, kai kelios dešimtys Kosovo kariškių užėmė Ekologijos ir plėtros centrą Zubin Potoke ir Gazivodės elektrinę.

Ši elektrinė ir Valačo pastotė yra svarbiausi energetikos objektai Kosovo šiaurėje, jie prijungti prie Serbijos energetikos tinklo. Anksčiau Priština ne kartą pareiškė, kad Gazivodės hidroelektrinė turi būti sujungta su Kosovo energetikos sistema.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 05:00

David E. Sanger, Wiiliam J. Broad / The New York Times

Barakas Obama mąstė apie atsisakymą pirmas panaudoti branduolinį ginklą konflikto rėmuose, rašo The New York Times.

“Bet jis tikriausiai atmes tą idėją po to, kai jo aukščiausi patarėjai nacionalinio saugumo reikalams pareiškė, kad toks įsipareigojimas gali pakirsti sąjungininkų pozicijas ir priversti Rusiją bei Kiniją įsidrąsinti“, – tvirtina žurnalistai Deividas E. Sendžeris ir Viljamas Dž. Brodas, remdamiesi „keliais aukšto rango JAV administracijos darbuotojais“.

Ginklų kontrolės gynėjai jau keletą mėnesių reikalauja, kad Obama imtųsi rimtų žingsnių vykdydamas savo pažadus pasiekti visišką branduolinį nusiginklavimą. „Nedviprasmiška priesaika pirmam nenaudoti branduolinio ginklo būtų drąsiausias iš tų žingsnių. Tie žmonės tikina, kad praktiškai nė vienas Amerikos prezidentas nenaudos branduolinio ginklo pirmas, kai yra tiek kitokių veikimo variantų“, – sakoma straipsnyje.  

Bet, atrodo, Obama galų gale sutiko su savo dabartiniais patarėjais.

Laikraštis praneša, kad apklausė daugiau kaip pusę tuzino JAV administracijos bendradarbių, jie visi davė interviu su anonimiškumo sąlyga.

Jie patvirtino, kad šią vasarą ne kartą buvo keliamas klausimas dėl „branduolinio ginklo panaudojimo pirmiesiems“ politikos pakeitimo. Tokiu būdu Obama galėtų pademonstruoti, kad jo siekis sumažinti branduolinio ginklo vaidmenį Amerikos strategijoje (o taip pat „branduolinio susišaudymo“ riziką) – ne šiaip sau žodžiai.

„Bet, pasak valdininkų, ginčai dalyvaujant pačiam prezidentui buvo palyginti neilgi – matyt, todėl, kad daugelis aukšto rango administracijos bendradarbių pasisakė prieš“, – rašo leidinys. JAV gynybos ministras Karteris tikino, kad prezidentas Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Ynas gali pažadą pirmam nenaudoti branduolinio ginklo išsiaiškinti kaip Amerikos silpnumo požymį.

Valstybės sekretorius Keris ir energetikos ministras Monizas perspėjo, kad toks pareiškimas gali sukelti nerimą JAV sąjungininkams, kurie po Trampo pareiškimų ir taip jau bijo, kad negalės tikėtis amerikiečių „branduolinio skėčio“.

„Anot vieno aukšto rango administracijos bendradarbio, Keris sakė Obamai, kad priesaika pirmam nenaudoti branduolinio ginklo taip pat susilpnins branduolinio atgrasymo jėgas, tuo metu kai Rusija rengia bombonešių mokomuosius skrydžius virš Europos, o Kinija plečia savo pasiekimo spindulį Pietų Kinijos jūroje“, – sakoma straipsnyje.

„Obama ir jo komanda nacionalinio saugumo reikalams atmetė ir antrą variantą – išvesti iš „kovinės parengties“ režimo branduolines raketas, kurios gali būti paruoštos paleidimui per trumpiausią laiko tarpsnį. Nuogąstaujama, kad krizės sąlygomis ginkluotės „kovinės parengties“ režimo atstatymas gali stiprinti konfliktą“, – sakoma straipsnyje.

Anksčiau Obama ir jo padėjėjai atmetė idėją demontuoti raketas, kurios bazuojasi šachtose JAV vakaruose. „Laikoma, kad tos raketos paseno ir pažeidžiamos pirmajam smūgiui. Bet Pentagonas energingai prieštaravo, kad antžeminio bazavimo raketos – tai tas sistemos elementas, su kuriuo jo ryšys patikimiausias, ir jų atsisakyti pernelyg rizikinga“, – sakoma straipsnyje.

Šiaip ar taip, šiemet gegužę Obama apsilankė Hirošimoje ir vėl pareiškė siekiąs, kad pasaulyje nebūtų branduolinio ginklo.

Po 10 dienų Obamos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais padėjėjas Bendžaminas Rodsas, sakydamas kalbą NKO Arms Control Asosciation (Vašingtonas) nariams, išklojo galimų žingsnių sąrašą. Buvo siūloma griežtinti didelės apimties branduolinių medžiagų apsaugą, patvirtinti globalinį draudimą branduolinio ginklo bandymams ir peržiūrėti branduolinio arsenalo modernizavimo planą.

„Ta programa tikrai patiko jo auditorijai, bet jos vykdymas būtų užkrautas daugiausia naujai JAV administracijai“, – komentuoja laikraštis.

Sąraše figūravo ir pažadas nenaudoti branduolinio ginklo pirmiesiems, rašo autorius.

Kuluaruose Karteris prieštaravo: draudimas nenaudoti branduolinio ginklo pirmiesiems būtų neprotingas. Jis ir kiti Pentagono valdininkai pareiškė: „jeigu Šiaurės Korėja panaudos prieš Pietų Korėją biologinį ginklą, JAV gali prireikti varianto, grasinančio atsakomuoju branduoliniu smūgiu, – sakoma straipsnyje. – Keris nurodė, kad Japonija ims nerimauti dėl sumažėjusio Amerikos branduolinio skėčio ir, galimas dalykas, susivilios apsirūpinti savu branduoliniu ginklu. Tas pats – ir dėl Pietų Korėjos, sakė jis“.

Informacinis šaltinis: The New York Times.

2016.09.12; 04:58

Prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė aukščiausią kovinės parengties laipsnį toms Rusijos karinėms pajėgoms, kurios dislokuotos prie sienos su Ukraina. Oficialiai aukščiausia kovinė parengtis įvesta ne dėl įvykių Ukrainoje, bet neva dėl to, kad sumanyta surengti neplanuotą Vakarinės ir Pietinės Rusijos armijos karinių apygardų patikrinimą.

Slaptai.lt duomenimis, Kremliaus vadovybė nutarė atlikti patikrinimą itin gausioms karinėms pajėgoms. Šis V.Putino įsakymas galioja kontingentui, kurį sudaro per 150 tūkst. karininkų ir kareivių.

Continue reading „Rusija ruošiasi pulti Ukrainą?”

2008 metų rugpjūtį JAV 6-ojo laivyno laivai, iš kurių vienas buvo ginkluotas sparnuotosiomis raketomis, pasuko link Gruzijos, pranešė Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.

Be to, pasak jo, Amerikos aviacijai Turkijoje buvo įvesta visiška kovinė parengtis.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis tvirtina, kad JAV 2008 metų rugpjūčio konflikto metu įvedė visišką kovinę parengtį savo aviacijai Turkijoje, o link Gruzijos išplaukė KJP laivai, iš kurių vienas buvo ginkluotas sparnuotosiomis raketomis.

Pasak M.Saakašvilio, apie laivo ginkluotę jam pranešė JAV vice prezidentas Dikas Čeinis.

Continue reading „Michailas Saakašvilis: 2008 metų rugpjūtį JAV karinis laivas plaukė link Gruzijos”

Skambant ABBA muzikai, treniruotų vyrukų ir mini sijonėlius seginčių merginų fone Švedijos armijos karininkas dainuoja: „Mamma mia! Rusai eina… Jie mus sudraskys, septyni – trys, kaip prieš metus žaidžiant ledo ritulį“, – rašo "The Financial Times".

Žinoma, tas per Rusijos televiziją parodytas vaizdo klipas, – tai parodija, bet problemos, kurias jis išjuokia, jau nebejuokino švedų, sakoma straipsnyje.

Didįjį penktadienį du Rusijos bombonešiai, lydimi keturių naikintuvų, per mokomąjį bombardavimą atskrido visiškai prie Švedijos sienos. Nė vienas Švedijos lėktuvas nepakilo į orą pagal aliarmą. Kariškių duomenimis, rusai inscenizavo Stokholmo ir taikinio Švedijos pietuose bombardavimą, rašo straipsnio autorius.

Continue reading „Švediją žeidžia Rusijos pašaipos”