Seimas skubos tvarka nutarė priimti Lukiškių aikštės Vilniuje statusą reglamentuojantį įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad tai yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais.
 
Skubos tvarkos paprašė ketvirtadienį Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektą Seimui pateikusi Seimo narė Agnė Širinskienė.
 
Projektas sulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo –  jį parėmė 66 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 9  parlamentarai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Ramūno Karbauskio vadovaujamas Kultūros komitetas. Į Seimo salę projektas sugrįš birželio 29 d.
 
Kalbėdama apie Lukiškių aikštėje šiuo metu įrengtą paplūdimį, A. Širinskienė sakė, kad „toks elgesys su šia aikšte yra žema“. Ji tikisi, kad priimtas įstatymas padės išvengti tokių situacijų.
 
Primindama papročius ir moralę, A. Širinskienė pastebėjo, kad žmonių žūties vietose lietuvių tauta pliažo paprastai neįrenginėdavo.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė pastebėjo, kad Lukiškių aikštėje vykdavo ir komercija, ir turgus ir, deja, buvo kartuvės. „Ar šiuo metu besidžiaugiantys vaikai tikrai yra tautos ir valstybės išdavikai?“, – klausė  A. Armonaitė.
 
Atsakydama į tai, A. Širinskienė paklausė, kaip turėtų jaustis šeimos, kurių artimieji žuvo KGB rūmuose.
 
Politikai skirtingai vertino Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus  veiksmus, pavyzdžiui, parlamentaro P.  Urbšio nuomone, tai „ akivaizdus R. Šimašiaus siautėjimas Lukiškių aikštėje“. Pasigirdo pasiūlymų ir dėl galimos apkaltos sostinės merui. „Jeigu savivalda būtų Vilniuje pakankamai stipri, tokiam merui  grėstų apkalta“, – pareiškė Seimo narys Juozas Bernatonis.
 
Pagal Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektą, Lukiškių aikštė, kaip istoriškai susiformavusi vientisa urbanistinė erdvė, turi atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas. Projektiniai sprendimai turėtų apimti ir suderinti šias tris funkcijas.
 
Įstatymo projekte numatyta, kad memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą.
 
Projekte numatyta, pagal kokius principus turi būti tvarkoma Lukiškių aikštė. „Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas turi atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiesiems 1863–1864 m. sukilėliams“, – sakoma dokumento projekte.
 
Jame taip pat teigiama, kad Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei moralei, šios aikštės naudojimas ir tvarkymas rekreacijos tikslu negali nustelbti jos memorialinės funkcijos, Lietuvos nepriklausomybės kovų bei žuvusių kovotojų, nužudytųjų 1863–1864 m. sukilėlių atminimo įamžinimo tikslų.
 
Įstatymo projektą siūlomą priimti atsižvelgiant į Lietuvos sostinėje Vilniuje esančios Lukiškių aikštės istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, taip pat į jos numatomą valstybinę funkciją, prisimenant Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimo „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ nuostatas.
 
Įstatymo projekto autoriai pabrėžia tiesioginę Lukiškių aikštės sąsają su okupacinių režimų represijomis ir ilga Lietuvos laisvės kovų istorija.
 
Projekto iniciatoriai taip pat apgailestauja, kad iki šiol nėra deramai įvertintas Lukiškių aikštės memorialinis statusas, o aikštės dabartinė būklė bei tvarkymo būdas neatitinka jos istorinės ir urbanistinės reikšmės bei kelia grėsmę suniekinti Tautos istorinę atmintį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.26; 03:00