sz_3

Visi esame matę meninių filmų ar skaitę knygų, vaizduojančių intelektualias prokurorų, teisėjų ir advokatų dvikovas, valandų valandomis trunkančias teismo posėdžiuose, kai kiekviena pusė žūtbūt bando įrodyti savąją versiją.

Tokie meniniai filmai arba detektyvinio pobūdžio romanai sulaukia milžiniško žiūrovų susidomėjimo.

Juk visiems įdomu, ar įtariamasis tikrai padarė jam inkriminuojamą žiaurų nusikaltimą. Stebint tokio pobūdžio meninę juostą ar skaitant kvapą gniaužiantį detektyvą taip pat įdomu spėlioti, kas, kaip ir kodėl bando sumėtyti pėdas.

Mūsiškiai detektyvų mėgėjai šių metų gruodžio 8 dieną turėjo puikią progą savo akimis išvysti realias ir, svarbiausia, visai Lietuvai aktualias teisėjų, prokurorų ir advokatų grumtynes.

Continue reading „Medininkų žudynių byloje – keista buvusio SSRS pulkininko Stanislovo Stančiko apklausa”

nikulins_4

Medininkų byloje – naujas posūkis. Netikėtas posūkis. Nagrinėjant šią itin sudėtingą ir svarbią Lietuvai bylą mūsų prokurorai žengė sunkiai suvokiamą žingsnį. Atsakingi už Medininkų bylą Generalinės prokuratūros atstovai šių metų rugsėjo 8-ąją pateikė teismui prašymą – į posėdžius nebekviesti net 58-ių numatytų apklausti liudininkų. Sutikite, toks sprendimas – keistas.

Juk iki pat šio rudens Generalinė prokuratūra nuolat pabrėždavo, esą Medininkų byla tiriama kruopščiai, atsakingai, atidžiai. Kad GP dirba pasiraitojusi rankoves, buvo galima spręsti jau vien iš numatomų apklausti liudininkų gausos. Medininkų bylą atiduodant teismui prokurorai prašė, kad teisėjai apklaustų nei daug, nei mažai, o būtent 224-ius liudininkus. Teismo proceso metu dar du žmonės pateikė prašymus, kad būtų apklausti šioje rezonansinėje byloje kaip liudytojai. Taigi iš viso buvo numatyta apklausti net 226 asmenis, galbūt turinčius vertingų duomenų apie Medininkų posto pareigūnus išžudžiusius asmenis.

Continue reading „Prokurorams nebereikalingi net 58-eri Medininkų bylos liudininkai”

krapovyje_2

Atsakyti į klausimą, kas buvo pirmasis 1990-ųjų kovo 11-ąją atkurtos nepriklausomos Lietuvos belaisvis, – nėra lengva. Daugelis iš mūsų tikriausiai gūžčiotų pečiais, išgirdę šį klausimą. Ne tik nusistebėtų, bet ir suabejotų: “nejaugi ką tik laisvę atgavusi Lietuvos valstybė turėjo į nelaisvę paimtų sovietų kariškių?”

Turėjo. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos belaisvis buvo Andrėjus Batrakas. Beje, remiantis 1991-ųjų metų rugpjūčio mėnesį savaitraštyje “Gimtasis kraštas” pasirodžiusia Jurgio Pekarskio publikacija “Pirmasis Lietuvos belaisvis”, A.Batrakas buvo ukrainietis. Tarnauti į sovietinę kariuomenę jis buvo pašauktas iš Kijevo.

Continue reading „Pirmojo Lietuvos belaisvio paslaptis iki šiol neįminta”