kreditai

Aktualijos

Pradėję tyrimą po rudenį parodytoje televizijos laidoje paviešintos informacijos apie per prievartą laikomus Radviliškio rajono Beinoriškio kaime asmenis, policijos pareigūnai pradėjo tyrimą ir sodyboje aptiko nemažą kiekį galimai psichotropinių vaistų.
 
Iš sodybos, anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pranešimo, dar spalį buvo paimtas labai didelis psichotropinių, receptinių vaistų kiekis – iš viso apie 3000 tablečių.
 
Kadangi pirminė informacija pasitvirtino, toliau ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities kriminalistai, tiriantys organizuotus nusikaltimus, o tyrimo organizavimą perėmė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorai.
 
Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2016 metų keli asmenys prieš jų valią buvo laikomi įvairiuose Lietuvos miestuose. Jie galimai buvo verčiami dirbti darbus, marinami badu, iš jų buvo atimti asmens dokumentai, galiausiai naudotasi jų gaunamomis pašalpomis.
 
„Tęsiant ikiteisminį tyrimą bei atliekant įvairius slaptus šio tyrimo veiksmus, taip pat buvo nustatyti ir kiti galimai nukentėję asmenys, kurie neteisėtai ir prieš jų valią, galimai apsvaiginti psichotropiniais preparatais, buvo laikomi įvairiose Lietuvos vietovėse, verčiami dirbti įvairius darbus. Negana to, pasinaudojant tų asmenų bejėgiškumu ir socialinių įgūdžių stoka, buvo naudojamasi gaunamomis pašalpomis. Galimai jų vardu buvo atidarinėjamos banko sąskaitos, disponuojama elektroniniais duomenimis, imamos paskolos“, – teigiama pranešime.
 
Ikiteisminio tyrimo metu iš viso nustatyti 7 asmenys (nuo 40 iki 70 metų vyrai ir moterys), galimai nukentėję nuo nusikalstamų veikų. Pareigūnai neatmeta, kad nukentėjusiųjų skaičius gali didėti.
 
Kaip šį penktadienį pranešė Kauno apskrities VPK, surinkus pakankamai duomenų apie vykdomą nusikalstamą veiką, praėjusią savaitę, gruodžio 3 d., buvo surengta sulaikymo operacija. Vienu metu Vilniuje, Kaune ir Radviliškio rajone buvo daromos kratos, sulaikyti du įtariamieji – moteris (g. 1959 m.) ir jaunas vyras (g. 1996 m.). Atlikus 7 kratas, rasta ir paimta didelis kiekis psichotropinių vaistų, taip pat tyrimui reikšmingi dokumentai bei kiti daiktiniai įrodymai.
 
Sulaikytieji Kauno miesto gyventojai policijos pareigūnams yra žinomi, anksčiau teisti už įvairius turtinius bei smurtinius nusikaltimus.
Jiems pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.
 
Kauno miesto apylinkės teismas abiem įtariamiesiems skyrė griežčiausias kardomąsias priemones – suėmimą 3 mėnesiams.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.12; 00:01
Aktualijos

Šiandien ministrų kabinetas apsvarstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, kurio vadovaujamas komitetas atlieka parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, (toliau – Parlamentinis ekonominės krizės tyrimas) pateiktą informaciją. 

Siekiant tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 metais turėjusių paimtas paskolas būstui įsigyti litais, interesus, Vyriausybė nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su keliais prašymais.

Generalinės prokuratūros prašoma objektyviai, išsamiai ir visapusiškai įvertinti Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu gautą informaciją dėl galimo VILIBOR indekso staigaus augimo 2008-2009 metais ir paskolų valiutą pakeitusiems asmenims ženkliai didesnių kredito maržų nustatymo. Prašoma įvertinti, ar valstybės institucijos pagal kompetenciją ėmėsi tinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta veiksminga finansų sektoriaus priežiūra ir pašalintos prielaidos galimiems teisės aktų pažeidimams. Siekiama išsiaiškinti, ar buvo tinkamai priimti visi reikiami sprendimai, lemiantys valstybės teisėtų interesų pažeidimo pašalinimą, o nustačius nusikalstamos veikos požymių, teisės aktų nustatyta tvarka spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu gautą informaciją dėl išaugusio VILIBOR rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra ženklus, o šiems asmenims galimai padaryta žala yra reikšminga, Vyriausybė paprašė Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti veiksmus, siekiant apginti viešąjį interesą dėl šios visuomenės dalies nuostolių atlyginimo, tokiu būdu apginant visuomenės interesus ir valstybės pamatines vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
 
2019.04.15; 06:00
Aktualijos

Seimo narys Mantas Adomėnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį ,,MG Baltic“ bylos teismo posėdyje liudijo Seimo narys Mantas Adomėnas. Seimo narys pripažino, kad susitikdavo su Raimondu Kurlianskiu padiskutuoti apie politiką bendromis temomis prie vyno taurės. 

Seimo narys teigė, kad pažįsta visus kaltinamuosius kaip kolegas iš Seimo, o R. Kurlianskį – kaip pažįstamą asmenį. 

Su R. Kurlianskiu Seimo narį 2014 m. supažindino advokatas Romanas Laurynaitis. Parlamentaras pripažino, kad su R. Kurlianskiu matėsi 7 ar 8 kartus išgerti vakarais vyno ir kalbėdavo bendromis temomis apie politiką.

,,Įdomus, informuotas pašnekovas. Pakaitomis pasikviesdavome vienas kitą susitikti“, – sakė M. Adomėnas.

Prokuroro Justo Lauciaus paklaustas, ar R. Kurlianskis pristatydavo „MG Baltic“ poziciją, kaip konservatoriai turėtų elgtis vienu ar kitu klausimu Seime, M. Adomėnas teigė, kad jis reiškė savo asmeninę nuomonę. 

M. Adomėnas pripažino, kad R. Kurlianskis išsakė savo asmeninius argumentus, kodėl reikėtų palaikyti Vartojimo kredito įstatymo pataisas Seime. Pasak M. Adomėno, jokio spaudimo nebuvo, bet būtent Seime buvęs konservatorius ir balsavo ,,už“ įstatymo pataisas. 

M. Adomėnas neslėpė, kad prieš 2016 m. Seimo rinkimus R. Kurlianskio prašė asmeninės finansinės paramos. Kokios sumos prašė, Seimo narys neįvardino. 

Perskaičius apklausos protokolą su M. Adomėno liudijimais specialiosioms tarnyboms, M. Adomėnas teigė, kad tarnybos pareigūnai, neteisingai surašė jo parodymus. Paklaustas teisėjos, kodėl jis tuomet po apklausos pasirašė po parodymai, kad jie yra teisingi, Seimo narys atsakyti negalėjo.

,,Dabar gailiuosi, kad nieko nesakiau ir pasirašiau“, – sakė M. Adomėnas.

ELTA primena, kad rezonansą sukėlusioje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.

Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio partijos tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs ,,darbietis“ Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.03.23; 06:00
parex_bank_0
Aktualijos

Latvijos Respublika gali įvesti sankcijas grupei Rusijos valdininkų ir verslininkų. Kol kas šis klausimas svarstomas konfidencialiame lygmenyje, pranešė šaltinis, artimas Latvijos vyriausybei.

Pagal šaltinio versiją, nurodytu laikotarpiu kai kurios Latvijos finansinės institucijos teikė Rusijos paskolininkams didelius „politiškai motyvuotus“ kreditus. Pirmiausia kalbama apie žinomą Parex Banka, kuris išdavė rusams blogai padengtų kreditų už 300 mln. dolerių. Per 2008 metų tarptautinę krizę Parex banka bankrutavo ir buvo nacionalizuotas. Šiuo metu jo aktyvus valdo valstybinė investicinė kompanija Reverta.

Continue reading „Galimi latviškojo „Parex sąrašo“ dalyviai: Viktoras Christenka, Sergejus Prichodka, Aleksandras Vešniakovas, Modestas Kolerovas” →