Igorius Girkinas
Kyjivas, liepos 21 d. (ELTA). Buvusio separatistų lyderio Igorio Girkino (Strelkovo) sulaikymas Rusijoje rodo, kad tarp Kremliaus bokštų prasidėjo aktyvios vidaus kovos.
Tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) atstovo Andrejaus Jusovo pareiškimu per naujienų telemaratoną.
„Puškinas prisirašė, Gagarinas prisiskraidė, o Girkinas prisišnekėjo. Tai geros naujienos. Ten vorų stiklainyje ir toliau vyksta aktyvus judėjimas. Galime palinkėti sėkmės visiems proceso dalyviams“, – sakė A. Jusovas.
Pasak jo, anksčiau tokie procesai Kremliaus viduje vyko labiau paslėpta forma, tačiau po privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino bandymo maištauti jie „vis dažniau ėmė lįsti į viešumą“.
Igorius Girkinas, Vladimiras Putinas. Azov. Press
A. Jusovas pastebėjo, kad situacija paradoksali, nes į Maskvą vyko ir lėktuvus numušinėjo Jevgenijus Prigožinas, o sulaikytas I. Girkinas. Tokia yra Vladimiro Putino režimo ypatybė.
„Problema yra ne pats Girkinas. Jis ir anksčiau nesielgė kaip nepriklausoma figūra. Vadinasi, Kremliaus bokštų gyventojai pereina į aktyvią vidinės konfrontacijos fazę. Ir čia tikrai galima pasakyti, kas bus toliau“, – pridūrė GUR atstovas.
„RBC-Ukraina“ primena, kad penktadienį Rusijos žiniasklaida pradėjo skelbti žinias apie I. Girkino sulaikymą.
Buvusio separatistų lyderio žmona sakė, kad namus atvyko Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto atstovai jo sulaikyti. Pasak jos, I. Girkinas apkaltintas ekstremizmu pagal Rusijos baudžiamąjį kodeksą, jam gresia iki 20 metų kalėjimo.
Jei paklaustumėte, kas, mano manymu, šiandien vadovauja NATO aljansui, pusiau juokais, pusiau rimtai atsakyčiau – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ne Jensas Stoltenbergas, ne JAV prezidentas Joe Bidenas, ne Prancūzija, ne Vokietija, o būtent V. Putinas.
Žinoma, toks pareiškimas – per daug griežtas, per daug kategoriškas. Ir vis tik manau turįs teisę kritikuoti Aljansą griežtai ir kategoriškai. Kadaise leidau specializuotą karinį priedą „Vardan Lietuvos“, kuriame 1998 – 2003-aisiais paskelbiau pluoštą šiai politinei – karinei struktūrai palankių vertinimų. Už NATO propagavimą Lietuvoje tuometinių Krašto apsaugos ministrų buvau apdovanotas net Padėkos ir Garbės raštais, ženkliukais ir medaliais. Mat anuomet kiekviena proga tvirtinau, jog Lietuva be NATO – Lietuva be ateities. Taip maniau nuoširdžiai, be menkiausių dvejonių.
Šiandien įsitikinęs panašiai – be NATO skėčio tikrai prapultume. Tačiau, kai 2022-ųjų vasarį Rusija užpuolė Ukrainą visa savo galia, pasitikėjimas NATO padorumu, vieningumu ir raumenimis sumažėjo. Sumažėjo ne iki minimumo, bet pasitikėjimas tirpsta kiekvieną dieną. Vadinamasis NATO lietsargis – skylėtas. Dabar net ir primityviam piliečiui aišku, kodėl NATO nei anksčiau, nei dabar nenori į savo gretas priimti Ukrainos. Kalta ne ukrainietiška korupcija, kuri neva veržiasi per kraštus. Kalti ne griežti NATO standartai, kurių Ukraina neva dar nepasiekusi. Kaltas Vašingtono, Berlyno ir Paryžiaus bailumas, cinizmas bei išdavystės.
Galingi, nes vieningi. Slaptai.lt foto
Kaltas ir padorumą, sąžiningumą, teisingumą neva puoselėjančių Vakarų egoizmas: vardan pigesnių dujų ir naftos paaukosime Kremliaus diktatoriui Čečėniją, Gruziją (Sakartvelą), Ukrainą, Moldovą, jam turėtų užtekt šių teritorijų, ir tuomet gyvensime ilgai, turtingai, ramiai.
Bet juk senų seniausiai buvo aišku lyg giedrą dieną šviečiant ryškiai Saulei – V. Putinui neužteks. Jis ne sykį viešai šūkavo, girdi, Maskva privalo grąžinti istorinį teisingumą – atkurti Sovietų Sąjungą. Kaip Vašingtonas, Berlynas ir Paryžius elgsis tuomet, kai, palaužusi ukrainiečius, Rusijos karinė armada pasuks Lietuvos link? Turiu blogų įtarimų: Vakarai net nemirktelėję paaukos tris Baltijos šalis, gal dar ir Lenkiją. Pasiteisinimų suras į valias: neatitiko aukštų demokratijos normų, negerbė nelegalių migrantų, nemylėjo seksualinių mažumų, puoselėjo antisemitizmą, kišosi į teismų vidaus reikalus. Žinoma, šitaip kalbėdamas vėl šaržuoju, ironizuoju, tyčia painioju argumentus. Formaliai nė vienos valstybės išspirti iš NATO neįmanoma. Jei šalis trokšta pasilikti, išmesti iš NATO nei Lietuvos, nei Latvijos, nei Estijos teisiškai neįmanoma. Bent jau tokių precedentų NATO istorijoje dar nepasitaikė nė vieno.
Joe Bideno kritimai
Bet štai dantimis ir nagais ginti nuo galimos Rusijos agresijos Baltijos šalis – argi būtina? Esu beveik tikras: jūs, vakariečiai, surasite pasiteisinimų. Apsimesite, jog nespėjote atlėkti į pagalbą, apkaltinsite savo žvalgybas, jog Džeimsai Bondai iš CŽV nepamatė, kaip Kremlius ruošiasi naujai invazijai Baltijos jūros link, narsiai besiginantiems lietuvių, latvių ir estų kariams vietoj ginklų siųsite šalmus ir tvarsčius, keletą metų konferencijose ir seminaruose prabangiausiuose viešbučiuose puotaudami ramiai šnekučiuosite, ar leistina lietuviams duoti toliašaudžių patrankų, galingų tankų, modernių naikintuvų, mat padūkėliai „pribaltai“, tik pamanyk, dar apšaudys Rusijos ir Baltarusijos teritorijas ir tokiais nepamatuotais žingsniais sukels Trečiąjį pasaulinį karą. O jei V. Putino šutvė pagrasins senatvės negalių kamuojamam JAV prezidentui J. Bidenui atominiu ginklu, šiandieninė Baltųjų rūmų administracija greičiau klusniai atsiklaups ant kelių, nei pasielgs vyriškai, kyštelėdama diktatoriui panosėn tvirtą kumštį.
J. Bidenas – ne Ronaldas Reiganas, ne Margaret Tečer. Šiandieniniai Vakarų lyderiai – silpni, bailūs, išlepinti, neturintys elementariausio „garbės kodekso“. O gal net – sąmoningi išdavikai. Mano žvilgsnis pirmiausia krypsta į vos ant kojų bepastovinį, nuolat kritinėjantį, nuolat snūduriuojantį J. Bideną. Panašu, kad tarp J. Bideno ir V. Putino senų seniausiai sudaryti slapti susitarimai dėl Ukrainos. J. Bideno grupuotė tiesiog leido Kremliaus diktatoriui šeimininkauti Ukrainoje. J. Bidenas pažadėjo užmerkti akis į V. Putino nusikaltimus Ukrainoje. J. Bideno bendraminčiai svarstė: „Jei Ukrainą paaukosime V. Putinui, Kremlius liausis mosavęs kumščiais, tuomet Europoje įsivyraus politinis bei ekonominis stabilumas. V. Putinui tetrūksta Ukrainos…“
Sakote, kad blefuoju, kritikuodamas J. Bideną? Bet juk 2022-ųjų vasarį jis akivaizdžiausiai prievartavo V. Zelenskį kapituliuoti pabėgant į Ameriką? Juk būtent J. Bideno parėdymu iš Ukrainos karo išvakarėse liepta gėdingai sprukti amerikiečių diplomatams. Beje, o kaip pasielgė tuometinis JAV prezidentas demokratas Barakas Obama (J. Bidenas tuomet kuravo Ukrainos reikalus), kai 2014-aisiais „žalieji žmogeliukai“ įsiveržė į ukrainietišką Krymą? Ragino oficialųjį Kijevą nesipriešinti. Kas uždraudė Ukrainai anuomet perduoti letalinių ginklų? Nobelio taikos premijos laureatas demokratas B. Obama, kurio dešinioji ranka buvo Demokratų partijos atstovas J. Bidenas! Tad ar nuostabu, kad į prezidento postą J. Bideną įstūmę demokratai (iš tiesų – socialistų, kairiųjų partija) Kijevui taip silpnai tepadeda ginklais šiandien? B. Obama ir J. Bidenas – abu labu tokie.
Vėl kaltinsite mane tendencingumu? Įrodinėsite, jog viešojoje erdvėje pilna komentarų, kurių autoriai įrodinėja, esą JAV ir Europa padeda Ukrainai daugiau, nei prašo patys ukrainiečiai? Nežiūrint, kokių komentatorių, apžvalgininkų, žurnalistų klausytis. Jei užtenka Julijos Latyninos, Aleksejaus Arestovičiaus, Marko Feigino, Andrėjaus Piontkovskio, Jurijaus Šveco įrodinėjimų, tuomet tikrai susiformuos įspūdis, jog įvykiai klostosi Ukrainai daugmaž palankia kryptimi. Tuomet tikrai įmanoma patikėti, jog Ukraina gavo 98 ar net 99 proc. to, ko reikia persilaužimui karo frontuose.
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Tačiau egzistuoja kita versija, kurią, pavyzdžiui, skelbia JAV gyvenantis ir dirbantis ekonomistas Andrėjus Ilarionovas. Viename iš paskutiniųjų videointerviu kanale youtube.com jis tvirtino, jog Amerika su Europa jau perdavė Ukrainai apie 34 milijardus dolerių. Tarsi daug. Bet juk reikėtų bent 10 kartų daugiau, nes būtent maždaug tiek karo reikmėms išleidžia Rusija. Tuomet jėgos taptų apylygės. Tad skirtumas, kiek karo reikalams išleidžia Ukraina ir kiek Rusija, – kaip diena ir naktis. Esant tokiai tvarkai Ukraina nepajėgi laimėti.
Taip, viešoji erdvė šiandien užversta pranešimais, girdi, JAV davė Ukrainai ir tokių, ir anokių ginklų, ir dabar, šią akimirką, dosniai dalina, ir ateityje dar atveš … kiek reikės. Bet atidžiau pasižvalgius, toji pagalba, pasak A. Ilarionovo, panaši į pipete lašinamą vandenį sausros iškamuotai žemei, nei į tikrą pagalbą. Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis yra sakęs, tai A. Ilarionovo pastaba, kad Ukrainos kariuomenei, kad ji galėtų rimtai kariauti, verkiant reikia daugelio ginklų rūšių bent 25 kartus daugiau, nei ji šiuo metu turi.
Kaip vadinamąją „pipetinę pagalbą” Ukrainai teisina J. Bideno grupuotė? Šiandieniniai Baltieji rūmai surado, regis, puikų pasiteisinimą: jei JAV duos visko Ukrainai, ko jai reikia, įskaitant ir modernius tankus, naikintuvus, artilerijos sistemas, Kremlius griebsis atominių ginklų. Labai patogi pozicija norint pasiteisinti: nepadedame Ukrainai, nes bijome atominio karo. Bet juk šią J. Bideno „išmintį“ leistina perfrazuoti kiek kitaip: paaukosime Rusijos imperijai ir Lietuvą, Latviją bei Estiją, nes nenorime, kad V. Putinas sukeltų atominį karą. Arba štai taip: nejaugi lietuviai, latviai ir estai tokie kvaili, naivūs ir trumparegiai, kad patikėjo, esą Vašingtonas dėl Baltijos šalių kariaus su Rusija?
Konstantinas Borovojus (politikas – kairėje) ir žurnalistas Vitalijus Dikij
Imkime kitą šiuo metu JAV gyvenantį rusų politiką – Konstantiną Borovojų. Ar juo galima pasitikėti? Nežinau. Galiu tik tiek priminti: jis kaltino V. Putiną, kad šis specialiai sprogdino gyvenamuosius namus Maskvoje, Buinaske ir Volgodonske (tuomet K. Borovojų suskubo apšaukti bepročiu), jis smerkė V. Putiną, kai šis pradėjo antrąjį karą prieš Čečėniją (K. Borovojų tuomet kaltino palaikant teroristus), jis smerkė Rusijos agresiją prieš Gruziją 2008-aisiais, JAV Kongrese senų seniausiai perspėjo amerikiečius, kokį milžinišką pavojų kelia V. Putinas (JAV politikai apkaltino jį tauškiant nesąmones, mat V. Putinas – Vašingtono draugas), jis senų seniausiai perspėjo JAV specialiąją tarnybą FTB (Federalinis tyrimų biuras) dėl galimų teroristinių išpuolių JAV teritorijoje (FTB tuomet kaltino, kad K. Borovojus specialiai kiršina JAV ir Rusiją), jis kaltino JAV specialiųjų tarnybų vadovus, kurie anuomet kaip ekspertus įsileisdavo tarsi draugus Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojus, K. Borovojus iki šiol nesiliauja kartojęs, kad JAV teritorijoje tiesiog knibžda įvairiausio kalibro rusų šnipų, kurie šiandien tapo sumaniais propagandistais…
Kiaulės snukis. Youtube.com
Šiandien K. Borovojus įsitikinęs, jog V. Putinas sugebėjo įtikinti J. Bideną, kad šis Rusijai paaukotų Ukrainą. Neprivertusi V. Zelenskio kapituliuoti 2022-ųjų pavasarį, J. Bideno administracija ėmėsi klastingo plano. Ginklų ir šaudmenų duoda Ukrainai – vos vos, tačiau slapta ragina kuo greičiau pradėti vadinamąjį kontrpuolimą. J. Bidenas tikisi, jog Ukraina, neturėdama užtektinai ginklų ir šaudmenų, bet pradėjusi rimtus karo veiksmus, greit išeikvos visas savo atsargas, patirs didelių nuostolių, ir tuomet Ukrainą bus lengva pasodinti už derybų stalo su V. Putinu. Suprask, Ukraina privalo paaukoti žemes, kurias užgrobė V. Putinas, bei susitaikyti su Krymo praradimu. Tokia neva realybė.
Tad patys darykite išvadas, prie kurių komentatorių verta priskirti K. Borovojų – prie patikimųjų ar prie tų, kurie tepasakoja, koks puikus J. Bidenas, kokia vieninga NATO, kokie patikimi vokiečiai ir prancūzai.
Duok Dieve, kad šios prognozės nepasitvirtintų. Ir vis tik ramybėje nepalieka A. Ilarionovo ir K. Borovojaus skelbiamos versijos.
Kyjivas, birželio 24 d. (Ukrinform-ELTA). Oficialus Rusijos prezidento Vladimiro Putino lėktuvas pakilo iš Maskvos ir dingo iš radiolokatorių, apie tai „Telegram“ kanale paskelbė „Nexta“, pranešė „Ukrinform“.
„Asmeninis Putino lėktuvas išvyko iš Maskvos“, – 14.45 val. Kyjivo laiku pranešė platforma. Prie pranešimo pridėtas žemėlapis, kuriame parodyta aptariamo lėktuvo skrydžio trajektorija, nurodytas ant uodegos pažymėtas numeris RSD697 ir tai, kad jis skrido į šiaurės vakarus nuo Maskvos.
Tačiau „The Moscow Times“, remdamasis „FlightRadar“ duomenimis, 15.06 val. pranešė, kad lėktuvas dingo iš radiolokatorių.
„Prezidento Putino specialusis lėktuvas Il 96-300PU pakilo iš Maskvos į Sankt Peterburgą 14.16 val. Maskvos laiku (…) Lėktuvo atvykimo vieta neskelbiama. Jis dingo iš radiolokatoriaus Tverės srityje“, – sakoma pranešime.
Leidinys pridūrė, kad viena iš V. Putino rezidencijų yra būtent Tverės srityje.
Tuo pačiu metu pasirodžiusiame kitame pranešime teigiama, kad ministro pirmininko Michailo Mišustino lėktuvas taip pat išskrido į Sankt Peterburgą. Į Rusijos šiaurinę sostinę skrenda ir keli kiti verslo lėktuvai, sakoma jame.
Taip pat pranešta, kad turtingiausias ministrų kabineto narys – vicepremjeras Denisas Manturovas – jau paliko Rusiją.
Anksčiau Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad Rusijoje kilus privačios samdinių bendrovės „Wagner“ maištui Rusijos prezidentas V. Putinas kaip įprastai „dirba Kremliuje“. Prieš tai V. Putinas per televiziją pasakė kalbą tautai ir pažadėjo neutralizuoti „išdavikus“ maištininkus.
Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gegužės 12 d. (AFP-ELTA). Maskva penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Karalystės sprendimą tiekti Ukrainai ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“ laiko ypač priešišku žingsniu.
Vertiname šį sprendimą kaip ypač priešišką Londono žingsnį, kuriuo siekiama toliau pumpuoti ginklus į Ukrainą ir sukelti rimtą situacijos eskalavimą“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
„Storm Shadow“ – iš oro paleidžiamos sparnuotosios raketos, kurių veikimo nuotolis – daugiau kaip 250 kilometrų. Tai reiškia, kad šio tipo raketos galėtų pasiekti taikinius Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Ukraina užsienio šalių vadovų apsilankymą parade Maskvoje pavadino nedraugišku aktu. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 9 d. (dpa-ELTA). Ukraina pareiškė savo nepasitenkinimą dėl užsienio valstybių ir vyriausybių vadovų dalyvavimo „Pergalės dienai“ skirtame kariniame parade Maskvoje.
„Dalyvavimą viešame renginyje šalia karo nusikaltėlio laikome amoraliu ir nedraugišku žingsniu Ukrainos atžvilgiu ir nepagarbos Ukrainos žmonėms išraiška“, – sakoma antradienį paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos Kyjive pareiškime.
Jame pabrėžiama, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje dėl spėjamų karo nusikaltimų išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.
„Centrinės Azijos ir Kaukazo tautos neįkainojamai prisidėjo prie pergalės prieš nacizmą prieš 78 metus“, – teigiama toliau pareiškime. Jos esą nenusipelnė, kad Kremlius išnaudotų jas renginiui, kuris neturi nieko bendra su pergale prieš nacionalsocializmą.
Tribūnose greta V. Putino sėdėjo Armėnijos premjeras ir Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnijos, Uzbekijos ir Baltarusijos prezidentai. Ministerija savo pranešime A. Lukašenkos nepaminėjo, dėl kokios priežasties – neaišku. A. Lukašenka po parado anksčiau laiko dėl „sveikatos priežasčių“ paliko Maskvą.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, gegužės 4 d. (ELTA). Vašingtonas paneigė Rusijos mestus kaltinimus, kad Jungtinės Valstijos yra susijusios su pastarąja dronų ataka prieš Kremlių.
CNN cituoja JAV Nacionalinės saugumo tarybos komunikacijos direktorių Johną Kirby‘į, kuris šiuos Maskvos tvirtinimus pavadino „absurdiškais“. Kremlius. Sprogimas. Youtube.com
J. Kirby‘io pastabos paskelbtos po to, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad trečiadienį tariamai Ukrainos surengtą dronų ataką, kurios taikinyje atsidūrė Kremlius, neva suplanavo JAV.
„Sprendimai dėl tokių veiksmų, tokių teroristinių atakų priimami ne Kyjive, o Vašingtone. Kyjivas tik daro tai, kas jam liepiama“, – tvirtino D. Peskovas, nepateikdamas jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
Ukraina savo ruožtu taip pat griežtai neigia atsakomybę dėl šio incidento.
Kremlius. Sprogimas. Youtube.com
Helsinkis, gegužės 3 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukraina neatakavo Rusijos prezidento rezidencijos Kremliuje ir paties Putino ir palieka jį tarptautiniam tribunolui.
Jis tai pareiškė trečiadienį per bendrą prezidentų ir Šiaurės Europos šalių viršūnių susitikimo dalyvių spaudos konferenciją Helsinkyje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Mes neatakuojame nei Putino, nei Maskvos. Mes kovojame savo teritorijoje ir giname savo kaimus ir miestus. Mes neatakavome Putino. Paliksime tai tribunolui”, – sakė Ukrainos prezidentas.
Anot jo, dėl ginklų trūkumo Ukraina negali jų „bet kur naudoti“.
Paklaustas, kodėl Rusija griebiasi tokių kaltinimų ir metodų, V. Zelenskis pareiškė manąs, jog Putinas nebeturi kuo motyvuoti savo visuomenės, kad galėtų siųsti savo piliečius į mirtį. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
„Viskas labai paprasta. Rusija neturi pergalių. Jis (Putinas) nebegali motyvuoti savo visuomenės ir negali tiesiog siųsti savo kariškius į mirtį. Jis neturi pergalių, antroji pasaulio armija mūšio lauke pralaimėjo… Jie gavo mūsų atkirtį. Dabar jam reikia bent kaip motyvuoti žmones, kad šie eitų į priekį“, – sakė prezidentas.
Anot jo, Rusija pralaimėjo šį karą – kaip valstybė, ir dabar Putinui tenka griebtis visokiausių manipuliacijų. Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
„Dabar jis turi ką nors daryti: pasikėsinimai, dronai, kažkokios mūsų žąsys, kurios juos bombardavo. Jie nuolat kažką sugalvos”, – įsitikinęs V. Zelenskis.
Kartu jis pažymėjo, kad viską galima išspręsti kur kas paprasčiau – Rusija tiesiog turėtų išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos.
„Viskas išsprendžiama paprasčiau. Nereikia nieko gąsdinti, nereikia naudoti ginklų – tereikia palikti mūsų teritoriją, kurią pripažįsta absoliučiai visos šalys. Tai būtų kur kas lengviau nei griebtis kažkokių manipuliacijų“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Anksčiau Rusijos prezidento spaudos tarnyba pranešė, kad buvo užkirstas kelias mėginimui smogti Kremliui bepilotėmis skraidyklėmis.
Kremlius šį incidentą laiko „suplanuota Ukrainos teroristine akcija ir pasikėsinimu į Rusijos Federacijos prezidentą Pergalės dienos išvakarėse“.
Joe Bidenas. Populiarumas išaugo. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasmerkė „apgavikišką“ Rusijos pareiškimą, kad ji aneksavo keturis Ukrainos regionus, ir sakė, kad Maskva pažeidžia tarptautinę teisę.
„Jungtinės Valstijos smerkia šiandieninį apgavikišką Rusijos bandymą aneksuoti suverenią Ukrainos teritoriją. Rusija pažeidžia tarptautinę teisę, pamina Jungtinių Tautų chartiją ir rodo nepagarbą taikioms tautoms visame pasaulyje“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
„Jungtinės Valstijos visada gerbs tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas. Mes ir toliau remsime Ukrainos pastangas susigrąžinti savo teritorijos kontrolę, stiprindami jos pozicijas kariniu ir diplomatiniu būdu, įskaitant 1,1 mlrd. dolerių vertės papildomą saugumo pagalbą, apie kurią JAV paskelbė šią savaitę“, – sakė J. Bidenas.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Saulius Kizelavičius
Siūlau atkreipti dėmesį į Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, profesoriaus Vytauto Landsbergio komentarą, rugsėjo 18-ąją paskelbtą LRT.lt portale. Tekstas pavadintas: „Armėnų klaida“.
Verta perskaityti. Kas ten rašoma? Siekdama išplėsti savas teritorijas Armėnija kadaise susidėjo su velniu. Sakant „velnias“, omenyje turimas, žinoma, Kremlius.
Kas nutiko vėliau? Armėnija tarsi gavo trokštamų teritorijų. Bet tai buvo netikra pergalė. Nes susipykta su artimiausiais kaimynais – Azerbaidžanu ir Gruzija. Nes įsipainiota į Kremliaus priklausomybę. Nes žlugo galimybė žingsniuoti tikrų reformų keliu.
Prof. V.Landsbergis mano, jog Armėnija šiandien moka „skaudžią kainą už buvusių trumparegių vadovų klaidas“. Bet ir dabar oficialusis Jerevanas dar neskuba taisyti prarajon jį stumiančių klaidų. Jerevanas vis dar nenori pasirašyti taikos sutarčių su Baku, kurios leistų Armėnijai žingsniuoti priekin. Visos reikalingos sutartys normaliai bendrauti su kaimynais azerbaidžaniečiais jau seniai parengtos. Tereikia suraityti parašą. Tereikia grąžinti tai, kas ne tavo. Tereikia liautis rengti provokacijas, išpuolius, kurpti revanšistinius planus.
Prof. V.landsbergis pastebi, jog dabar susiklostė itin palankios aplinkybės. Taikos sutarties projektas seniai parengtas. Deja, Armėnija, užuot atsikračiusi Kremliaus pinklių visiems laikams, vis dar mėtosi į šalis, dvejoja, gudrauja, manydama išsėdėsianti ant dviejų kėdžių.
Kaip pasirinkti Armėnijai tikrąjį kelią? Prof. V.Landsbergis įsitikinęs, jog „Galą tam padarys tik pačių armėnų išmintis“.
Pentagonas
Vašingtonas, rugpjūčio 30 d. (AFP-ELTA). Rusijai sunku verbuoti karius karui Ukrainoje, šalis netgi atsigręžė į kalinimo įstaigas, o daugelis naujų kovotojų yra vyresnio amžiaus, prastesnės formos ir negavę tinkamų apmokymų, pirmadienį pareiškė vienas JAV Pentagono pareigūnas.
Pareigūnas atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento Vladimiro Putino praėjusią savaitę pasirašytą dekretą, kuriuo jis įsakė išplėsti šalies ginkluotąsias pajėgas. Pasak pareigūno, Pentagonas mano, kad atitinkamos didelių nuostolių Ukrainoje patyrusios Rusijos „pastangos nebus sėkmingos, nes istoriškai Rusijai nepavykdavo įgyvendinti užsibrėžtų personalo ir bendrų pajėgumų tikslų“.
„Rusija jau mėgina intensyvinti karių verbavimą, – žurnalistams teigė savo tapatybės nepanoręs atskleisti pareigūnas. – Jie tai daro panaikindami viršutinę naujų karių amžiaus ribą ir verbuodami kalinius.“
Anot pareigūno, daugelis šių naujų karių yra „vyresnio amžiaus, netinkami tarnybai ir nėra gavę tinkamų apmokymų“.
Tad Pentagonas, pareigūno teigimu, daro išvadą, kad toks kariuomenės plėtimas vargu ar padidins šalies kovinius pajėgumus. Negana to, esą prieš karą Rusijos ginkluotosios pajėgos jau buvo 150 tūkst. karių mažesnės, nei buvo užsibrėžta.
Rugpjūčio pradžione JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas skaičiavo, kad nuo vasario 24 d. Ukrainoje žuvo ar sužeista 70–80 tūkst. Rusijos karių.
Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
Jerevanas, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Rusijos ambasada Armėnijoje yra pasipiktinusi kaltinimais, kad esą RF specialiosios tarnybos yra susijusios su sprogimu Surmalu turgavietėje Jerevane. Tai trečiadienį pranešė portalas „aif“.
Pasak ambasados atstovų, Armėnijos žiniasklaida platina „ciniškas melagienas, kuriose yra šventvagiškų kaltinimų Rusijos struktūrų adresu“.
Anot Rusijos diplomatų, tai – provokacija, kurią inspiravo politinės jėgos, siekiančios pakirsti Rusijos ir Armėnijos santykius.
„Laukiame Armėnijos valdžios žingsnių, kurie užkirstų kelią tokioms nedraugiškoms apraiškoms, taip pat viešų komentarų“, – sakoma Rusijos ambasados pareiškime.
Pranešama, kad Rusijos ambasada Jerevane nusiuntė Armėnijos užsienio reikalų ministerijai atitinkamą notą.
Rugpjūčio 14 d. Jerevano Surmalu turgavietėje nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras. Armėnijos valdžia informavo, kad sprogo sandėlyje laikyti pirotechnikos gaminiai, ir atmetė teroro akto versiją. Oficialiais duomenimis, žuvo 16 žmonių, dar 62 buvo sužeisti.
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas
Rusijoje propaganda pasiekė nuo stalininės Sovietų Sąjungos laikų neregėtą lygį. Pirmąjį šių metų ketvirtį trigubai išaugusios biudžeto išlaidos žiniasklaidai rodo, kad Kremliaus pastangos palaikyti savo naratyvus invazijos į Ukrainą kontekste tik didėja, pastebi DebunkEU.org analitikai Lenkijoje.
Demokratinėse valstybėse „ketvirtąja valdžia“ vadinama žiniasklaida autoritarinių režimų rankose tampa dar viena priemone išlaikyti savo galią. Per pastaruosius 11 metų išlaidos žiniasklaidai Rusijoje išaugo 30 proc. DebunkEU.org analitikų surinkti duomenys rodo, kad jos sudaro apie 0,5 proc. viso federalinio biudžeto. Vien pernai iš Rusijos valstybės biudžeto visuomenės informavimo priemonėms skirta 1,5 milijardo JAV dolerių (arba 115 milijardų rublių).
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje poreikis manipuliuoti viešąja nuomone dar labiau išaugo, o tai atsispindėjo ir valstybiniame biudžete – sausio-kovo mėnesiais išlaidos žiniasklaidai padidėjo tris kartus (lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu), skelbia DebunkEU.org. Šių metų kovą, kai jau vyko intensyvūs karo veiksmai, žiniasklaidai iš biudžeto buvo skirta 11,9 mlrd. rublių (158,8 mln. dolerių) – dvigubai daugiau nei sausį ir vasarį kartu sudėjus (5,5 mlrd. rublių arba 74,2 mln. dolerių). „Stebint šias tendencijas galima teigti, kad išlaidos žiniasklaidai šiemet tik didės ir gerokai viršys planuotą biudžetą“, – sako viena iš analizės autorių Aleksandra Michałowska.
Didžiausia lėšų dalis atitenka RT (buvusiai „Russia Today“). 2005 m. įkurta žiniasklaidos agentūra yra viena iš politinės įtakos priemonių Kremliaus arsenale, skirta skleisti dezinformaciją ir kenkti Vakarų vertybėms visame pasaulyje. Į užsienio auditoriją orientuota RT turi šešias skirtingas versijas (anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių, arabų ir rusų kalbomis). Netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą RT transliacijos buvo suspenduotos Europos Sąjungoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose. Rusijos prezidentą demaskuojančios publikacijos
Per pastaruosius 12 metų RT skiriamos lėšos padidėjo beveik tris kartus. Pasak analitiko Jakubo Kubśo, 2022 m. duomenimis, šiemet agentūrai turėtų atitekti ketvirtadalis visų žiniasklaidai skirtų lėšų. „Paminėtina, kad RT valstybinės Rusijos žiniasklaidos sistemoje užima ypatingą vietą. 2012 m. Vladimiras Putinas uždraudė mažinti agentūros finansavimą, o „ANO TV-Novosti“ (pagrindinei įmonė) nereikia oficialiai deklaruoti savo išlaidų“, – sako DebunkEU.org analitikas.
Antroje vietoje pagal iš valstybės gaunamų lėšų skaičių – VGTRK (Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo kompanija) – didžiausias Rusijos valstybinės žiniasklaidos holdingas. Penkis nacionalinius (tokius kaip „Rossiya-1“), du tarptautinius televizijos kanalus bei 80 regioninių radijo ir televizijos stočių valdančiai kompanijai taip pat priklauso ir „Rossiya Segodnia“. Ši informacinė agentūra 2013 m. buvo įkurta V. Putino įsakymu „valstybinės žiniasklaidos efektyvumui didinti“. „Rossiya Segodnia“ valdo „RIA Novosti“, „Sputnik“ ir kitas Kremliaus propagandos sklaidos struktūras. Agentūros finansavimas palaipsniui didėja nuo 2014 m., kai Rusija okupavo Krymo pusiasalį ir pradėjo karą Donbase.
Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.
Remiantis biudžeto projektu, artimiausius metus išlaidos valstybinei žiniasklaidai mažinamos nebus. RT 2023 m. bus skirta 28,5 mlrd., o 2024 m. – 28,9 mlrd. rublių (palyginti su 28,7 mlrd. rublių, arba 383 mln. dolerių 2022 m.).
VGTRK, kuri šiemet gaus 25,2 mlrd. rublių (336,4 mln. dolerių), per ateinančius dvejus metus turėtų gauti dar 25,3 mlrd. ir 25,8 mlrd. rublių (337,8 ir 344,4 mln. dolerių). Kita vertus, nors šiais metais „Rossiya Segodnia“ gauna 9,4 mlrd. rublių (125,5 mln. dolerių), 2023 ir 2024 m. valdžia planuoja skirti agentūrai dar 8,3 ir 8,6 mlrd. rublių (110,8 ir 114,8 mln. dolerių).
Iš viso šie trys konglomeratai gauna daugiau nei pusę metinių lėšų, skiriamų Rusijos žiniasklaidai, rašoma DebunkEU.org. pranešime. Tarp kitų finansavimą gaunančių subjektų verta paminėti Pirmąjį Rusijos kanalą („Pervyj Kanal“), Rusijos visuomeninę televiziją („OTR“) ir agentūrą ITAR-TASS. Tačiau, pasak tyrimą atlikusių A. Michałowskos ir J. Kubśo, galima daryti prielaidą, kad, prasidėjus Ukrainos ir Rusijos karui propagandos operacijai Rusijoje skirtos lėšos gerokai viršys biudžetą.
Prie Rusijos ambasados Jerevane – antiukrainietiškas mitingas
Prie Rusijos ambasados Jerevane pastato kovo 14-ąją buvo surengtas mitingas, kurio dalyviai palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Susirinkę vyrai, jų būta per 200, pareiškė pasiruošę kovoti prieš Ukrainą rusų kariuomenės gretose. Susirinkusieji šūkavo, kad Rusija – strateginė Armėnijos partnerė, kad armėnai palaiko Kremlių, kad trokšta kuo greičiau išvykti į frontą.
Mitinguotojai rankose laikė Rusijos ir Armėnijos vėliavas. Jie taip pat įteikė laišką Rusijos ambasados darbuotojams. Laišką pasirašiusieji reikalavo, kad Maskva juos kuo greičiau išsiųstų į Ukrainą kariauti prieš ukrainiečius.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo šalies gynybos vadams padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį ir apkaltino Vakarus, esą šie Maskvos atžvilgiu imasi „nedraugiškų“ veiksmų.
„Įsakau gynybos ministrui ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkui paskelbti Rusijos kariuomenės atgrasymo pajėgų specialų kovinės parengties režimą“, – per televizijos transliuotą kreipimąsi pareiškė V. Putinas.
„Vakarų šalys yra nedraugiškos mūsų šaliai ne tik ekonomikos srityje – čia omenyje turiu neteisėtas sankcijas, – pridūrė V. Putinas. – NATO šalių aukšto rango pareigūnai leidžia, kad mūsų šalies adresu būtų skelbiami agresyvūs pareiškimai.“
Rusijos prezidentas ketvirtadienį įsakė pradėti Ukrainos puolimą ir taip sukėlė atgarsį visame pasaulyje. Jo šalies antžeminės pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės, rytų ir pietų, tačiau susiduria su nuožmiu ukrainiečių karių priešinimusi, kuris, Vakarų šaltinių teigimu, veikiausiai nustebino Maskvą.
Ukrainos vadovybė apibūdina kai kuriuos rusų karius kaip praradusius motyvaciją ir pavargusius ir teigia, kad dešimtys jų jau pasidavė.
Maskva, vasario 21 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažins Rytų Ukrainos separatistinių respublikų nepriklausomybę, pirmadienį sakoma Kremliaus pranešime, kuriame priduriama, kad apie savo sprendimą jis pranešė Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams.
„Artimiausiu metu prezidentas planuoja pasirašyti įsakymą“, – nurodė Kremlius. Jis pridūrė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu „išreiškė nusivylimą“ V. Putinui dėl šio sprendimo.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, sausio 11 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybos Ženevoje davė „teigiamą“ pradžią tolesniam dvišaliam dialogui, antradienį pareiškė Kremlius.
„Tai nusipelnė teigiamo įvertinimo“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, tačiau pridūrė dar negalįs pakomentuoti jų galutinio rezultato.
Rusija praėjusiais metais prie Ukrainos sienų sutelkė dešimtis tūkstančių karių ir sukėlė tarptautinės bendruomenės būgštavimus dėl galimo puolimo. Šalis tuomet pareikalavo JAV ir NATO saugumo garantijų, tačiau pastarieji savo ruožtu pagrasino Maskvai griežtomis sankcijomis.
Nors tiek JAV, tiek Rusija patvirtino, kad per pirmadienio derybas nepasiekė proveržio, tačiau sutiko tęsti dialogą.
„Laukia dar keli derybų raundai, kurie leis susidaryti aiškų vaizdą, ką jau esame pasiekę, – teigė D. Peskovas. – Tačiau pagrindo džiūgauti kol kas nėra. Būtų naivu tikėti, kad vienas raundas duos daug rezultatų“.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 17 d. (AFP-ELTA). Rusija penktadienį paskelbė NATO ir JAV skirtus savo saugumo pasiūlymus ir paragino skubiai pradėti derybas su Vašingtonu.
Toli siekiantys pasiūlymai, kuriuos Rusija vadina gyvybiškai svarbiais jos saugumui, sako, kad NATO neturi įleisti jokių naujų narių į JAV vadovaujamą karinį aljansą ir nesteigti naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Per spaudos konferenciją, surengtą žurnalistams paskelbus šiuos pasiūlymus, užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad Rusija pasirengusi skubiai pradėti saugumo derybas su Jungtinėmis Valstijomis „jau“ šeštadienį. „Esame pasirengę tuojau pat, net rytoj – tiesiogine prasme rytoj, šeštadienį – pradėti derybas su JAV trečiojoje šalyje“, – sakė jis ir pažymėjo, kad „amerikiečiams pasiūlyta Ženeva“.
Sutarčių projektų paskelbimas – neįprastas žingsnis tarptautinėje diplomatijoje – įvyko įtemptu Rusijos santykių su Vakarais momentu, ypač dėl karo Rytų Ukrainoje. Vakarai kaltina Maskvą ruošiantis įsiveržimui ir teigia, kad Rusija prie Ukrainos sienų dislokavo dešimtis tūkstančių karių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia planuojantis puolimą ir kaltina NATO didinant įtampą, todėl reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus. Putinas senatvėje. Foto montažas
Rusijos dokumente, skirtame NATO, sakoma, kad Maskva ir Aljansas turi dirbti siekiant „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos šalyse ir Juodosios jūros regione, taip pat turi būti įsteigta speciali telefono linija „skubiems kontaktams“. Taip pat raginama apriboti raketų dislokavimą ir sakoma, kad NATO narės turi „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės plėtros“.
JAV adresuotame saugumo sutarties projekte sakoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės valstybės narystę NATO. Ši sąlyga iškelta Rusijai tuo pačiu metu reikalaujant, kad NATO atšauktų įsipareigojimą suteikti narystę buvusioms sovietinėms Gruzijai ir Ukrainai.
Dokumento projekte Rusija taip pat nurodė, kad JAV turėtų sutikti nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse valstybėse, įskaitant Vidurinę Aziją.
Ištikimai tarnavęs Sovietų Sąjungai V. Putinas buvo nusivylęs, kai ji sugriuvo, SSRS žlugimą jis yra pavadinęs „didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa“.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskvoje viešinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasisako už tolesnį dialogą su Rusija, nepaisant „didelių nuomonių skirtumų“. „Nors šiandien nuomonių skirtumai tikrai dideli, mes kalbamės tarpusavyje, – sakė ji penktadienį susitikusi su prezidentu Vladimiru Putinu. – Ir tai turi tęstis (…).
V. Putinas pabrėžė, kad Vokietija lieka „viena svarbiausių Rusijos partnerių Europoje ir visame pasaulyje“ – be kita ko, A. Merkel pastangų per 16 jos kancleriavimo metų dėka.
Tai jau 20-asis A. Merkel vizitas Rusijoje būnant kanclere – ir veikiausiai paskutinis.
Anot A. Merkel, susitikime su V. Putinu yra „daug ką aptarti“, be dvišalių ir ekonominių santykių ir „daug pasaulio politikos klausimų“, pavyzdžiui, padėtį Afganistane, kai čia valdžią perėmė Talibanas.
Prieš konsultacijas su V. Putinu A. Merkel tiesiogiai neužsiminė apie kalinamo opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą lygiai prieš metus. Ji tik pareiškė, kad kalbės ir apie „nevyriausybinių organizacijų klausimus“.
Rusų kalboje esama žodžio „pakazucha“, kurį nelengva tiksliai išversti į lietuvių kalbą. Rusai šiuo žodžiu dažniausiai apibūdina ne itin gražų elgesį. Tiksliau sakant – dviveidystę, apsimetimą, gudravimą. Taip dažnusyk aprašomas žmogus, kuris viešumoje dedasi esąs gražus, teisingas, sąžiningas, o iš tiesų jo šypsena – tik širma, pridengianti negražius darbelius.
Ar apsimetėlio, dviveidžio politiko epitetas tinka JAV prezidentui Džo Baidenui (Joe Bidenas)? Viešojoje youtube.com erdvėje teko klausytis Amerikoje gyvenančių atsargos karininko Gario Tabaxo (Garry Tabax) ir buvusio Vladimiro Putino patarėjo ekonomikos klausimais Andrėjaus Ilarionovo komentarų, kuriuose jie, be kita ko, gilinasi ir į JAV – Rusijos – Ukrainos tarpusavio santykius. Taigi šie du komentatoriai, ne sykį aprašyti portale slaptai.lt, įsitikinę, jog Džo Baidenas išdavė ne tik Ukrainą (atidavė ją į Kremliaus rankas po Ženevos susitarimų), bet ir Rytų Europą, nes atšaukė ekonomines sankcijas „Nord Stream 2“ vamzdį tiesusiai Vokietijai (dėl Nord Stream 2 dujotiekio į rimtą pavojų patenka ne tik Ukraina, bet ir Rytų Europos šalys, įskaitant Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, mat dujotiekis ženkliai sustiprina Rusijos galimybę diktuoti savas žaidimo taisykles visai Europos Sąjungai).
Šie komentatoriai, iš kurių ypač pasitikiu A.Ilarionovu, nes jo komentarų, kaip, regis, ir slaptai.lt redaktorius, klausausi jau beveik septynetą metų, mini, jog sovietiniais laikais, kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga, Dž. Baidenas, dirbdamas JAV valstybinėse struktūrose, buvo nuvykęs į Maskvą. Tąsyk į Kremlių jis nuvežė oficialiojo Vašingtono laišką, kuriame piktinamasi žiauriu sovietų valdžios elgesiu persekiojant disidentus, kitaminčius, politinius kalinius. Ši detalė – tarsi palanki Dž. Baidenui. Bet, pasak komentatorių, esama išlikusių vieno sovietinio funkcionieriaus prisiminimų. Tas buvęs komunistų funkcionierius dalyvavęs tuometiniuose susitikimuose su Dž. Baidenu Maskvoje. Štai kas įdomiausia: funkcionierius savo prisiminimuose rašęs, jog į Kremlių atsibeldęs Dž. Baidenas oficialiai grūmojo kumščiu, o neoficialių pasisedėjimų metu prašė sovetinių diktatorių nepergyventi dėl amerikietiškosios kritikos. Esą laiškas – tik dėl akių, tik „pakazuha“. Vašingtonui išties ne itin rūpi kitaminčių likimas sovietų imperijoje. Kremlius galįs elgtis su disidentais kaip tinkamas. Vašingtonas tiesiog dėl tarptautinės nuomonės įteikęs sovietiniams gensekams priekaištų kupiną laišką. Tik dėl įvaizdžio…
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Išgirdęs taip besielgiant svečią Kremliaus funkcionierius savo prisiminimuose pakrikštijo jį „misteriu pakazuha“. Būtent Dž. Baidenas buvo pažymėtas kaip „misteris pakazuha”.
Net jei Dž. Baidenas anuomet SSRS valdžią ragino rimtai nevertinti amerikietiškų priekaištų įpareigotas tuometinės Baltųjų Rūmų administracijos, – gėdinga istorija. Bet jei tądien Dž. Baidenas leido sau reikšti ne tiek valstybinę, kiek asmeninę nuomonę, – dar baisiau. Jei gūdžiu sovietmečiu Dž. Baidenas pataikavo Kremliaus diktatoriams, nenuostabu, kodėl jis negalėtų parduoti Kremliaus diktatoriui Vladimirui Putinui Ukrainos arba Baltijos šalių?
O gal ši Dž. Baideną kompromitojanti detalė vis tik – laužta iš piršto? Šiais dezinformacijos laikais niekuo aklai nepasitikiu. Bet kaip, kur išsiaiškinti, ar tai – ne „informacinė antis”? Kreiptis į Lietuvoje reziduojantį JAV ambasadorių Robertą S. Gilchristą – beprasmiška. Vis tiek nieko neatsakys, nieko nekomentuos.
Tačiau išsiaiškinti tokius niuansus Lietuvai nepakenktų. Iš pirmo žvilgsnio – lyg ir smulkmena, iš kurios neverta kurpti plačių apibendrinimų. Ir vis tik – svarbu. Gal ir dėl Baltijos šalių apsaugos šis Amerikos prezidentas gudrauja: mums tvirtina, jog Lietuva, Latvija ir Estija – saugios, nes mus neva budriai saugo NATO, o Ženevos užkulisiuose V. Putinui šnibždėjo visai kitokius apibūdinimus?
Dmitrijus Peskovas. EPA-ELTA nuotr.
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad nėra pagrindo abejoti Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, kuris stojo ginti savo sprendimo Minske priverstinai nutupdyti „Ryanair“ lėktuvą ir sulaikyti juo skridusį opozicijos aktyvistą.
„Kremlius nemato priežasties netikėti Baltarusijos vadovybės teiginiais“, – reporteriams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, praėjus nedaug laiko po to, kai A. Lukašenka Minske kreipėsi į įstatymų leidėjus ir gynė savo sprendimą nutupdyti keleivinį lėktuvą.
Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis teigė, kad lėktuvui buvo nurodyta nusileisti Minske po to, kai buvo gautas pranešimas iš Šveicarijos apie jame neva padėtą bombą.
„Jei tai netiesa, tuomet, ko gero, kas nors tai paneigs. Paneigimų kol kas nebūta“, – teigė D. Peskovas.
Kremliaus atstovas pridūrė, kad penktadienį Sočyje planuojamas A. Lukašenkos ir V. Putino susitikimas.
