Penktadienį Policijos departamente surengtą atranką į Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pareigas laimėjo vyresnysis komisaras Arūnas Maskoliūnas, Policijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos specialusis atašė (Nyderlandų Karalystėje). Atrankoje dalyvavo 2 kandidatai, rašoma pranašime žiniasklaidai.
Arūnas Maskoliūnas Vidaus tarnybą pradėjo 1996 metais Panevėžyje apsaugos policijos kuopos policininku. 1997–2000 m. dirbo kelių policijos policininku, 2000–2012 m. – Panevėžio Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje. 2012 m. paskirtas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininku, 2014 m. – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Žvalgybos valdybos viršininku. 2015–2020 m. dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biure.
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. paskirtas Policijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos specialiuoju atašė (Nyderlandų Karalystėje).
Atranka surengta po to, kai buvęs Lietuvos kriminalinės policijos viršininkas Rolandas Kiškis buvo paskirtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM vadovu.
Ketvirtadienį Šiaulių apygardos teismas du Lietuvos piliečius pripažino kaltais šnipinėjimu Rusijai bei skyrė jiems realias ketverių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose.
„Teismas abu asmenis pripažino kaltais, abu asmenys kaltę pripažino. (…) Teismas įvertino visas aplinkybes ir skyrė abiem po ketverius metus ir devynis mėnesius realias laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose“, – Eltai sakė Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Vytautas Jončas.
„Teismas konstatavo, kad padarytos nusikalstamos veikos yra įrodomos. Teismas taip pat pripažino, kad abu asmenys nusikaltimus atliko bendrininkų grupėje. Jie buvo pasiskirstę vaidmenimis, vienas rinko informaciją tiesiogiai, kitas atliko tarpininko vaidmenį ir už tai gavo atlygį“, – teigė V. Jončas.
Bylos duomenimis, 2017 metų pabaigoje Lietuvos saugumo tarnybos gavo informacijos apie užfiksuotą duomenų perdavimą užsienio valstybės žvalgybos institucijai, įtarus, kad vykdomas šnipinėjimas. Už piniginį atlygį minėti piliečiai galėjo rinkti ir perduoti Rusijos žvalgybai informaciją, kuri ją domino. Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų ir apie kitokį bendradarbiavimą su svetimos valstybės žvalgybos atstovais.
Rusijos žvalgybos instituciją domino Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės tarnybiniai dokumentai, tarnybinių patalpų schemos, Aviacijos bazės oro uosto schemos, planai, objektai, karinės vadovybės sprendimai, įsakymai, visa tai buvo fotografuojama. Rusijos žvalgus domino ir kiti nevieši, tačiau neįslaptinti duomenys. Kaltinamieji turėjo dar vieną užduotį – rinkti ir pateikti informaciją apie asmenis, kurie galėtų pradėti bendradarbiauti su svetimos šalies žvalgyba.
Kaltinamieji, laikydamiesi ypatingų konspiracijos priemonių su Rusijos žvalgybos atstovais, slaptai susitikinėdavo Rusijoje arba kitose šalyse.
Vienas kaltinamasis gimęs 1966 metais, kitas – 1961 metais.
Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėjo uždaruose teismo posėdžiuose.
Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Abu kaltinamieji suimti.
Generalinėje prokuratūroje vykusioje spaudos konferencijoje pranešta apie šiuo metu atliekamus du anksčiau neskelbtus viešus ikiteisminius tyrimus, kuriuose trims asmenims pareikšti įtarimai pagal LR Baudžiamojo kodekso 119 str. „Šnipinėjimas“ 2 dalį.
Abu ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) surinktą informaciją. Įtariamuosius, Lietuvos Respublikos piliečius, skirtingose vietose ir skirtingu metu praėjusių metų gruodžio mėnesį sulaikė Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, atliekantys šiuos abu tyrimus. Teismui patenkinus ikiteisminiams tyrimams vadovaujančio Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus, visi trys įtariamieji šiuo metu yra suimti.
Vienas iš šių ikiteisminių tyrimų buvo pradėtas surinkus pakankamai duomenų, kad civilis tarnautojas, dirbęs Šiauliuose viename Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paramos padalinyje, vykdo užsienio žvalgybos užduotis ir perduoda jai neįslaptintą, tačiau užsienio žvalgybai reikšmingą informaciją už piniginį atlygį. Šio darbuotojo pareigybei nekeliamas reikalavimas turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat šiame tyrime įtarimai šnipinėjimu pareikšti ir kitam asmeniui, kuris, turimais duomenimis, nuolat gyvendamas užsienio valstybėje, vykdydamas jam skirtas užsienio žvalgybos institucijos užduotis, veikė kartu su minėtu įtariamuoju.
Antrajame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti Klaipėdoje gyvenančiam asmeniui, kuris užsienio valstybės žvalgybai perduodavo jo sistemiškai rinktą neįslaptintą informaciją apie tam tikrus objektus, kuriuos jis stebėdavo ir fiksuodavo lankydamasis viešose Klaipėdos jūrų uosto ir kitose uostamiesčio vietose.
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Nurodyti ikiteisminiai tyrimai nėra susiję tarpusavyje.
Nuo pat šių ikiteisminių tyrimų pradžios Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, intensyviai bendradarbiaudami su Generaline prokuratūra bei AOTD, ypatingo konfidencialumo sąlygomis rinko tyrimui reikšmingus duomenis, atliko dešimtis kratų bei apklausų, įvykdė didelių pajėgų mobilizavimo ir sudėtingo veiksmų koordinavimo pareikalavusias sulaikymo operacijas bei kitas proceso priemones. Šiuo metu minimi ikiteisminiai tyrimai dar nėra baigti, būtini tyrimo veiksmai tęsiami.
Tokia veika yra pavojinga, nes informacija renkama ir teikiama vykdant užsienio valstybės žvalgybos institucijos užduotis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikos metu vykdomos užduotys, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo „nekaltos“ ir nedarančios žalos. Tačiau įvykus krizei ar kariniam konfliktui, šių asmenų vykdomų užduočių pobūdis mūsų valstybei būtų žymiai pavojingesnis. Užverbuoti asmenys taip pat kelia grėsmę ir tuo, kad nuolat renka informaciją, įskaitant ir kompromituojančią, apie kitus asmenis – potencialius verbavimo taikinius.
Šie ir ankstesnių ikiteisminių tyrimų atvejai rodo, kad užsienio valstybių žvalgybos institucijas domina ne tik asmenys, kurie disponuoja įslaptinta informacija, bet ir žmonės, neturintys nieko bendro su konfidencialiais duomenimis, o verbavimo procesas neretai pradedamas svečiuojantis kaimyninėse ne NATO valstybėse ir atrodo kaip naujos malonios ir naudingos pažinties pradžia. Vėlesniuose etapuose asmuo turi vis mažiau pasirinkimo laisvės, gali būti šantažuojamas, todėl kilus įtarimams, kad kažkas bando įtraukti į duomenų rinkimą ir perdavimą nelabai suprantamais tikslais, rekomenduojama kreiptis konsultacijos į LR žvalgybos institucijas.
Iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, kurie įtariami šnipinėjimu. 5 asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis.
Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki penkiolikos metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra
Kriminalinė policija dėl programišių atakų prieš Kauno grožio kliniką bendradarbiauja su užsienio partneriais, tyrimas sudėtingas, teigė antradienį Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, nepateikęs išsamesnių detalių apie tyrimo eigą.
Pasak pareigūno, vertinama ir tai, kiek duomenų jau gali būti paviešinta.
„Tokio masto byla – viena iš nedaugelio. Tiriame didelės vertės turto prievartavimo atvejį. Atliekama aibė veiksmų ir Lietuvos teritorijoje, ir bendradarbiaujant su užsienio partneriais, keičiamasi informacija. Tyrimą atlieka geriausi tyrėjai. Padaryta labai daug. Ikiteisminio tyrimo duomenų, siekdami nepakenkti tyrimo sėkmei, neplanuojame viešinti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Roginskis.
Pasak pareigūno, programišiams pavogus klinikos duomenis, nustatyta dešimtys nukentėjusiųjų, o jų skaičius dar gali augti. A. Roginskis paragino piliečius nepaklusti nusikaltėlių reikalavimams.
„Esame nustatę kelias dešimtis nukentėjusiųjų, matome, kad jų skaičius didėja ir tikrai didės. Norime dar kartą prašyti gyventojų jokiu būdu nepasiduoti galimam šantažui, informuoti visais atvejais visų pirma Kriminalinės policijos biurą“, – sakė A. Roginskis.
Paklaustas dėl antradienį tariamai paviešintų visų klinikos pacientų duomenų, Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas sakė, kad situacija vertinama.
„Mes vertiname, kas įvyko šią popietę. Vertiname, koks kiekis ir kokių duomenų buvo paviešintas. Analogiškus nusikaltimus vykdantys asmenys siekia sukelti isteriją viešojoje erdvėje, ir mūsų visų uždavinys – nepasiduoti provokacijai“, – kalbėjo A. Roginskis, jis pridūrė, kad šiuo metu bandoma išsiaiškinti asmenis, kurie „organizavo ar tęsia nusikalstamos veiklą“, bet pareigūnai nesiima veiksmų prieš pačią grožio kliniką.
A.Roginskis antradienį informavo, kad šių metų balandžio mėnesį pradėtas tyrimas dėl neteisėto informacijos rinkimo, dėl galimo neteisėto informacijos atskleidimo, taip pat turto prievartavimo ir neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos. Tyrimas atliekamas Kriminalinės policijos biure, jį vykdo kibernetinius nusikaltimus tiriantys ekspertai. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas.
