Konkistadorai. Pirmasis knygos viršelis

Leidykla „Briedis“ kviečia skaitytojus artimiau susipažinti su Europos keliautojais, dar XV a. pabaigoje pasiekusiais Amerikos krantus. Visi puikiai žino, kas atrado Ameriką, tačiau kaip įvykiai klostėsi toliau ir kaip atvykėliai elgėsi su vietiniais gyventojais Kristupo Kolumbo atrastoje „Indijoje“, suvokiama miglotai. Būtent apie tai savo knygoje „Konkistadorai“ rašo meksikiečių istorikas Fernandas Cervantesas.

Pats būdamas vieno iš konkistadorų palikuonis, šis Bristolio universiteto Istorijos fakulteto lektorius pateikia išsamią ispanų atradimų ir užkariavimų istoriją, paremtą nauju vertinimu. Šį kūrinį geriausia 2020 metų knyga pripažino tokie leidiniai kaip „The Sunday Times“, „Times Literary Supplement“, „The Tablet“ ir „The Lady“.

Pirmieji Amerikos tyrinėtojai ir kolonistai iš Ispanijos jau tapo legendomis apipinta tema. Kadaise konkistadorai buvo garbinami kaip nuotykių ieškotojai, platinę krikščioniškąją kultūrą ir padėję sukurti neregėto masto imperiją. Tačiau dabar juos smerkiame už žiaurumą ir žmonių išnaudojimą. Aukso bei šlovės siekę konkistadorai sunaikino senąsias actekų bei inkų civilizacijas ir pridarė išties šiurpių dalykų.

Tačiau ankstyvųjų naujųjų laikų Ispanijos ir jos užkariautos Amerikos intelektualine bei religine istorija besidomintis F. Cervantesas nei aukština konkistadorus, nei juos smerkia. Jis tiesiog skatina suprasti istorinį kontekstą ir atskleidžia kultūrinį pasaulį, suformavusį konkistadorų mąstyseną ir elgesį.

Knygos autorius nuplėšia mitų bei fikcijos uždangą ir panardina skaitytoją į vėlyvųjų viduramžių imperializmo pasaulį. Mums šis pasaulis pažįstamas neką geriau nei patys konkistadorai – Naujojo Pasaulio čiabuvių tautoms. Naudodamasis gausybe įvairių šaltinių, tokių kaip dienoraščiai, laiškai, metraščiai bei traktatai, F. Cervantesas performuoja ispanų užkariavimų Naujajame Pasaulyje istoriją, pateikdamas ją to meto politinės bei intelektualinės aplinkos fone. O šios istorijos pagrindiniai veikėjai konkistadorai vaizduojami su savo didingomis ambicijomis ir moralinėmis priešpriešomis.

Knygoje „Konkistadorai“ atgimsta visi garsūs atradėjai nuo Kolumbo iki Cortéso, Pizarro ir vėlesniųjų, o naujai pateikiamas pasakojimas apie ispanų užkariavimus Naujajame Pasaulyje verčia susimąstyti, kaip šis laikotarpis negrįžtamai pakeitė visos istorijos eigą.

1492 m. ekscentriškasis genujiečių jūrininkas Kristupas Kolumbas, panoręs per Atlanto vandenyną nuplaukti iki Indijos, aptiko keletą Karibų regiono salų. Po to pasipylė gausybė ekspedicijų, kurios baigėsi stulbinamu dviejų galingų civilizacijų užkariavimu: Meksikos actekus 1521 m. užkariavo Hernánas Cortésas, o Peru inkus, prabėgus kiek daugiau nei dešimtmečiui, įveikė Franciscas Pizarras. Habsburgų imperatoriaus bei paties Dievo vardu abu šie vyrai paverginėjo, žudė ir taip įtvirtindami savo viešpatystę vadino save užkariautojais.

Tose didžiulėse naujai užimtose teritorijose energingi ir neretai grobuoniški naujakuriai labai greitai įrėžė savo pėdsaką. Dabar mums atrodo sudėtinga įsivaizduoti pasaulį, kurio politinių reikalų centre vyrauja religinė kultūra. Tačiau tik tada, kai būsime pasirengę atvirai ir noriai priimti tą mums svetimą kultūrinį pasaulį, galėsime aiškiai suvokti, kad jis buvo ne mažiau žmogiškas.

Knygą iš anglų kalbos vertė Romualdas Grigaliūnas.

2021.12.28; 05:50

Teksaso policija. EPA-ELTA nuotr.

JAV vidaus saugumo departamentas ketina liepos 4-ąją, Nepriklausomybės dieną, nusiųsti specialiuosius būrius saugoti paminklų nuo vandalų. Tai trečiadienį pranešė laikinasis žinybos vadovas Chadas Wolfas.
 
„Artėjant liepos 4-ajai aš daviau nurodymą iš anksto komandiruoti greitojo dislokavimo grupes, kad visoje šalyje per Nepriklausomybės šventę būtų apsaugoti monumentai ir statulos“, – sakė pareigūnas.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas birželio 26 d. pasirašė potvarkį dėl paminklų apsaugos, numatantį griežtas laisvės atėmimo bausmes vandalams.
 
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje šalies valstijų po policijos sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje. Protestuotojai taip pat ėmė griauti paminklus įvairioms istorinėms asmenybėms, tarp jų – Amerikos atradėju laikomam Kristupui Kolumbui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.03; 02:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Pasaulyje toliau vyksta paminklų, neva žeidžiančių tamsiaodžių jausmus, naikinimas.

Štai net tokiame nuostabiame sename europietiškos architektūros mieste Antverpene Belgijoje miesto valdžia, reaguodama į masinius gyventojų protestus, demontavo paminklą Belgijos karaliui Leopoldui II, kurį miesto tamsiaodžiai, daugiausiai išeiviai iš buvusios kolonijos Kongo, musulmonai, kaltina rasizmu. Neva jo valdymas pasižymėjo ypač žiauria kolonijine politika Belgijos teritorijose Afrikoje, nors ir be vergijos Belgijoje.

Tai ką jau kalbėti apie JAV, į kurios teritoriją vergų pirkliai atveždavo juodaodžius iš Afrikos vergauti.

Į ypatingą nemalonę pateko Kristupas Kolumbas, atvėręs Šiaurės Amerikos žemyną europiečiams. Bostone jo skulptūrai nuėmė galvą. Ričmonde paminklą jam paskandino ežere, laikydami jį čiabuvių nelaimių pradininku. Nuvertė K. Kolumbo statulą nuo postamento ir Sent Polo mieste.

Bet ne vieną kitą paminklą vandalai nugriovė. Jų daug ir jų skaičius auga. Bendras įspūdis toks, kad vandalai siautėja, versdami ar išniekindami paminklus bent jau tiems JAV kūrėjams, kurie nepasisakė už vergijos panaikinimą iki JAV pilietinio karo pabaigos.

JAV Kongresas patvirtino 13-ają Konstitucijos pataisą dėl vergijos pa­naikinimo tik 1865 m. Laisvais piliečiais tapo 4 mln. juodaodžių. 1868 m. Kongresas patvir­tino 14-ąją Konstitucijos pataisą, kuri suteikė juodaodžiams pilietines teises, o 1870 m. Kongresas patvirtino ir 15-ąją Konstitucijos pataisą, juodaodžiams suteikusią rinkimų teisę.

Tadas Kosciuška. Milvokio miestas JAV

Man sunku suprasti protestuojančių prieš JAV praeitį Jungtinėse Valstijose, o juo labiau Europoje, psichiką ir psichologiją, jų istorijos vertinimo logiką šių laikų akimis žiūrint, kai toje istorijoje nebuvo nei Jungtinių Tautų organizacijos, nei tarptautinių Žmogaus teisių teismų, nei kitų panašių institucijų, o vergovė žmonijos istorijoje vienokiomis ar kitokiomis formomis buvo žinoma dar daug anksčiau, negu JAV.

Kristupo Kolumbo skulptūra Bostone. EPA – ELTA nuotr.

Dabartinių protestų priežasčių, lydimų vandalizmo ir teroro akcijų, analizė – atskiras klausimas.

O dabar apie tai, kas svarbiausia mums šiame vandalizmo JAV laikotarpyje.

JAV laisvei ir nepriklausomybei (nuo Didžiosios Britanijos) nusipelnęs Tadas Kosciuška, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę didvyris 1775 – 1783 m.m., jo paminklas JAV, Milvokio mieste – pavojuje. 

Jis nepasisakė už vergijos panaikinimą, nes ne tai, savaime suprantama, tuo metu jam rūpėjo. Nors, 1794 m. pradžioje prasidėjus patriotų sukilimui prieš Rusiją pakviestas būti sukilimo vadu, T. Kosciuška viešu raštu (lietuvių kalba) suteikė visiems valstiečiams asmens laisvę, o dalyvaujančius sukilime atleido nuo lažo ir kitų prievolių (iš Wikipedijos).

Gal, sakau, susiorganizuotų nors ginkluoti JAV lietuviai ir apsaugotų paminklą nuo vandalų?

Žinoma, būtų gražiau, jei mūsų prezidentas Gitanas Nausėda kreiptųsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, prašydamas paminklo Tadui Kosciuškai apsaugos, primindamas pastarojo nuopelnus ir JAV, ir Lietuvai.

2020.06.12; 08:40

Kristupo Kolumbo skulptūra Bostone. EPA – ELTA nuotr.

JAV kilus protestams prieš rasizmą ir skambant raginimams nuimti kolonizatorių ir vergvaldžių skulptūras, trečiadienį buvo nupjauta Kristupo Kolumbo statulos galva Bostone.
 
Šią savaitę taip pat buvo apgadinta K. Kolumbo statula Majamyje, o Ričmonde garsiojo keliautojo statulą protestuotojai nutempė į vandenį.
 
Šie incidentai JAV įvyko kylant įtampai ir pasirodžius raginimams nuimti skulptūras, siejamas su su rasizmu, prasidėjus masinėms demonstracijoms po to, kai baltaodis policijos pareigūnas Mineapolyje nužudė juodaodį George’ą Floydą.
 
Italas keliautojas K. Kolumbas, istorijos vadovėliuose dažniausiai vadinamas Amerikos atradėju, daugelio yra laikomas žmogumi, paskatinusiu ilgus metus trukusį genocidą prieš Amerikų vietos gyventojus.
 
K. Kolumbo veiksmai JAV dažnai smerkiami panašiai, kaip ir JAV pilietiniame kare vergiją rėmusioje Konfederacijos pusėje kovoję generolai.
Bostono meras Marty’is Walshas pasmerkė šį incidentą, tačiau patvirtino, kad statula bus nuimta, kol sprendžiamas jos likimas, skelbė vietos žiniasklaida.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.11; 06:00