Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotrauka

Lietuvoje ne itin noriai prisimenami NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo atstovo pareiškimai, girdi, vardan taikos Ukraina privalėtų padovanoti Rusijai keletą savų teritorijų, ir tuomet visiems iki gyvo kaulo nusibodęs kruvinas karas sustotų. Lietuva linkusi tylėti, nes tokie akibrokštai nedaro garbės visam NATO aljansui.

Ką byloja NATO generalinio sekretoriaus laikysena?

Tiesa, kiek vėliau skandalingasis J. Stoltenbergo klerkas atsiprašė, leisdamas suprasti, jog ne itin tiksliai sudėliojo žodžius ir todėl liko nesuprastas.  

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.

Taigi – kaip reaguoti į šį nesusipratimą? Tėra dvi išeitys. Arba šį kvailą „taikos mylėtojo“ nusišnekėjimą išties priskiriame smulkiems nesusipratimams, arba žiūrime priekabiai, įtardami, jog nieko atsitiktinio didžiojoje politikoje nenutinka. Jei J. Stoltenbergo sekretorius prakalbo, vadinasi, galima įtarti, jog J. Stoltenbergas šnipinėja, kokia bus Ukrainos ir ją remiančių šalių reakcija. Jei Ukraina ir jos sąjungininkai labai piktinsis – viena tema. Jei prisisems į burną vandens – kita byla.

Beje, Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis ir jo komanda aiškiai pareiškė, jog Kijevas nelinkęs prekiauti savomis žemėmis vardan abejotinos taikos su Kremliaus banditais.

V. Zelenskio pozicija bent iki šiol – aiški, nuosekli. Nuodėmė paaukoti Krymą ir dar keletą sričių tave niekingai užpuolusiam, tave žiauriai žudančiam agresoriui. Žinoma, pasaulyje gausu neteisybės, todėl neatmestina, jog Ukraina bus priversta rinktis ne patį geriausią, o patį blogiausią variantą. Juk ji ypač priklausoma nuo stipriausios ir įtakingiausios NATO narės JAV malonių. Deja, šiandieninis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) neduoda Ukrainai tiek daug rimtos ginkluotės, kad ukrainiečių kariai sparčiai išspirtų okupacinę Rusijos kariuomenę iš visų savo teritorijų. Gal artėjant Amerikos prezidento rinkimams 2024-aisiais metais senukas Dž. Baidenas pakeis savąją nuomonę. Bet kol kas tematome keistą JAV prezidento administracijos tūpčiojimą vietoje. Tarsi šiandieninis Baltųjų rūmų Vašingtone šeimininkas nenorėtų aiškios Ukrainos pergalės. Dž. Baidenas muistosi tarsi ungurys: tai Ukrainoje per daug korupcijos, tai Ukrainoje per mažai demokratijos, tai Vladimiras Putinas pagrasino atominiu ginklu, tai Kremlius pagrūmojo kumščiu, jog Rusijos raketomis bus atakuojamos Lenkija ir Baltijos šalys, jei Amerika nusiųs į Ukrainą daug galingų pabūklų, tankų ir naikintuvų…

Joe Bideno kritimai

Tad nenuostabu, jog ir J. Stoltenbergas puolė dvejoti, matydamas pusantrų metų besitęsiančius Dž. Baideno nenuoseklumus. Tačiau pats asmeniškai nedrįso prabilti apie būtinybę „aukoti žemes vardan taikos“. Liepė šią mintį ištarti pavaldiniui. Jei taip tikrai nutiko, – amoralu, niekinga.

Šlykštu ne vien dėl to, kad J. Stoltenbergas į viešumą stumtelėjo savąjį padėjėją, užuot pats atvirai, vyriškai, kietai išdėstęs mintis. Niekinga ir amoralu todėl, kad tokia solidi, itin gražiems tikslams sukurta organizacija tarsi smulkus kišenvagis ima prekiauti … svetimomis teritorijomis. Priminsiu ponui J. Stoltenbergui: tu turi teisę dovanoti, aukoti arba parduoti Rusijai tik savas žemes. Jei jau knieti pamaloninti Rusijos diktatorių teritorinėmis nuolaidomis, tai aukok Rusijai savo tėvynę – Norvegiją. Pavyzdžiui, atriek Rusijai šiaurinę Norvegiją! Bet štai Ukrainos pjaustyti į gabalus tu neturi nei moralinės, nei juridinės teisės. Teisę plėšyti į gabalus Ukrainą turi tik ukrainiečiai.

Tokį atsakymą privalo išgirsti visi pasaulio didžiūnai, kurie ateityje panorės prekiauti svetimomis žemėmis. Jei Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pliurps, jog Ukraina privalo aukoti Donecką, Luhanską, Krymą ar Charkovą, priminkime Prancūzijos lyderiui karčią tiesą. Malšinti V. Putino imperinius apetitus jis galįs aukodamas tik prancūziškas teritorijas.

Kaip elgtis, jei ir Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) susapnuos, jog šio karo be ukrainietiškų nuolaidų neįmanoma nutraukti? Vėl mandagiai priminkime: O. Šolcas tegali Kremliaus vadovą pamaloninti vokiškomis teritorinėmis nuolaidomis. Sakykim, tegul imperiniu nepilnavertiškumo kompleksu sergantiems Kremliaus vadovams atriekia visą rytų Vokietiją – buvusią Vokietijos demokratinę respubliką. O Krymo – neaukok Rusijai, nes Krymas – ne tavo turtas.  

Jei buvęs ilgametis JAV valstybės sekretorius, buvęs ilgametis JAV prezidento padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais ponas Henris Kisendžeris (Hery Kissinger) ims įrodinėti, jog Ukraina privalo pamiršti, sakykim, Krymą, garbaus amžiaus sulaukusiam amerikiečiui turėtume į akis išdėti tą pačią karčią tiesą. Prekiauti su V. Putinu jis turįs teisę aukodamas tik Kaliforniją, Teksasą ar Čikagą. Krymas ar Donbasas – ne amerikietiškoje piniginėje, ne amerikietiškame seife.

Kuomet Vakarai elgėsi nesąžiningai

Per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuva jau užtektinai regėjo vakarietiško nesąžiningumo. Prisiminkime, kaip tuometiniai Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai kritikavo 1990-ųjų kovo 11-ąją nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą. Girdi, lietuviškas skubėjimas išsiveržti iš Blogio imperijos pakenks … Michailo Gorbačiovo reformoms ir tuo pačiu – Vokietijų susivienijimui. Koliai ir miteratai tuomet rėkė, jog svarbiausia – Berlyno sienos griūtis, o žiaurią sovietinę vergiją pusę amžiaus kentę lietuviai galį dar palaukti. O kodėl – ne atvirkščiai? Kodėl negalėjo palaukti vokiečiai? Tiesa, vėliau viskas susiklostė užtektinai palankiai tiek Vokietijai, tiek Lietuvai. Bet anuometinio Berlyno ir Paryžiaus gudravimų nederėtų užmiršti.

Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.

Juolab kad panašaus pobūdžio išdavysčių matome ir šiandien. 1994 ir 1999-aisiais Vakarai išdavė Čečėniją, palikdami ją visiškoje Kremliaus įtakoje. 2008-aisiais Vakarai išdavė Gruziją (Sakartvelą). Gruzija taip pat buvo paaukota V. Putino imperinėms ambicijoms. Žinoma, visiškai okupuoti Gruzijos neleido. Tačiau tai – menka paguoda. Vakarų neryžtingumo dėka Kremliui buvo suteikta galimybė atsiriekti Abchaziją ir Pietų Osetiją. Tai, kad šiandien Sakartvelo kalėjime mirtimi vaduojasi buvęs Gruzijos prezidentas reformatorius Michailas Saakašvilis – ne tik V. Putino kaltė. Kalti ir Vakarai, kurie ryžtingai nestabdė V. Putino imperinių ambicijų. Pripažinkime, 2008-aisiais Vakarai panašiai tūpčiojo pagal NATO generalinio sekretoriaus atstovo šiandienines rekomendacijas: jei paaukosite Kremliui teritorijų, tuomet karas liausis…

Bet Rusijos imperiniai apetitai nebuvo numalšinti. V. Putino ambicijos tik išsipūtė. V. Putinas netrukus užsimanė Krymo (2014-ieji), o 2022-ųjų vasarį – ir visos Ukrainos. Jei amerikiečiai dar šiais metais neduos Ukrainai ginklų tiek, kiek reikia rimtai pergalei, Kijevas kris. Jį išprievartaus suteikti V. Putinui teritorinių nuolaidų. Tad, vadovaujantis Kremliaus logika, 2024 ar 2025 metais V. Putinas vėl reikalaus naujų teritorijų. Kur pakryps V. Putino žvilgsnis po metų ar dviejų, įmanoma nuspėti. Didžiausias pavojus – Lietuvai. Kremlius greičiausiai nusitaikys būtent į mus, nes jam itin svarbus sausumos susisiekimas su Kaliningrado sritimi. Kaip elgsis NATO? Dž. Baidenas tebešauks, kad Vašingtonas gins kiekvieną NATO milimetrą, o iš tiesų mums, lietuviams, bus liepta Kremliui atiduoti keletą savų teritorijų. Pavyzdžiui, Klaipėdą. Didieji Vakarų pragmatikai teisinsis: V. Putinas pagrasino branduoliniu karu, tad mes vardan mažytės Lietuvos negalime rizikuoti … viso pasaulio likimu.    

Azerbaidžanietiška sėkmė

Klausiate, ar esama bent vieno pavyzdžio, kuomet šalis per pastaruosius tris dešimtmečius konfliktų metu išsaugojo savo teritorinį vientisumą? Tai – Azerbaidžanas. Ši Pietų Kaukaze esanti valstybė ne tik neprarado, bet net susigrąžino daugumą 1988 – 1994-aisiais prarastų teritorijų. Omenyje turiu Karabachą. 2020-ųjų rudenį Baku surengė sėkmingą karinę operaciją – iš Karabacho išstūmė armėnų separatistus ir armėnų teroristus. Karinis žygis užtruko 44 paras. Pareikalavo aukų.

Azerbaidžano sostinė Baku. Karinis paradas. Švenčiama pergalė. EPA – ELTA nuotr.

Ar buvo įmanoma išvengti žūčių tiek vienoje, tiek kitoje pusėje? Dėl 2020-ųjų rudenį pralieto kraujo Karabache kalčiausi … Vakarai. Būtina priminti: Azerbaidžanas šias žemes susigrąžino ne Vakarų organizuotų derybų dėka. Vakariečių pastangos taikiai sureguliuoti armėnų – azerbaidžaniečių konfliktą dėl Karabacho buvo bevaisės. Vakarai nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai. Viena ranka pripažindami, jog Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija ne tik dėl moralinių, etninių, bet dar ir dėl tarptautinių taisyklių, tiek JAV, tiek Europa tris dešimtmečius prievartavo Azerbaidžano vadovus nusileisti armėnų separatistų užgaidoms. Vaizdžiai tariant, bandė įpiršti nuomonę, jog Azerbaidžanas išgyvens ir be Karabacho, o štai Armėnija – ne. Visus tris dešimtmečius Armėnijai siuntė klaidingas viltis, esą Azerbaidžanas galų gale nusileis. Užuot aiškiai pareikalavę, kad armėnų separatistai nešdintųsi lauk iš azerbaidžanietiškų kalnų, lygumų, miestų ir gyvenviečių, Vakarai piršo Jerevanui klaidingą viltį – priešinkitės, ir mes visi drauge palaušime azerbaidžaniečių valią.

Ypač niekingą poziciją šiuo klausimu užėmė Prancūzijos prezidentai. Šlykščiai elgiasi ir šiandieninis Prancūzijos vadovas E. Makronas. Jis tarptautinėje arenoje vinguriuoja taip, tarsi azerbaidžaniečiai privalo suteikti Armėnijai teritorinių nuolaidų.

Kokia svarbi šiandienos aktualija? Vakarai vis dar apsimeta naivuoliais dėl Lačino – neva nesupranta, kodėl Azerbaidžanas įrengęs pasienio postus šiame kelyje. Pirma, tai – Azerbaidžano teritorija. Azerbaidžaniečiai savo žemėje turi teisę įrengti tiek pasienio, tiek muitinių postus kur tik panorėję. Antra, Karabache likę armėnai dėl Lačino kelyje įrengtų patikrinimo postų tikrai nebadauja. Nes yra kitas kelias, kuriuo armėnai galį patekti į Karabachą. Tai – vadinamasis Agdamo kelias. Vadinamasis kelias per Agdamą egzistavo nuo seniausių laikų. O Lačino kelią nutiesė armėnų separatistai, okupavę Karabachą. Tad Lačino kelias jei ir turi didelę prasmę, tai tik simbolinę prasmę … armėnų separatistams.

Neliekite krokodilo ašarų, Karabache niekas nebadauja, niekas nemiršta iš troškulio. Karabache likę armėnai nekenčia dėl vaistų trūkumo. Viskas, ko reikia pilnaverčiui gyvenimui, įmanoma atsigabenti vadinamuoju Agdamo keliu. Jokių humanitarinių katastrofų, apie kurias Armėnijos politikai virkauja Jungtinėse Tautose ar Europos Sąjungos parlamente, – nėra. Tiesiog visuomet, kai atvyksta Vakarų žurnalistai, armėnų separatistai iš maisto produktų parduotuvių išveža visas prekes, o kai korespondentai nufotografuoja tuščias lentynas, kitą dieną prekes grąžina į parduotuvę. Arba parodo ligoninėje onkologine liga susirgusį vaikiuką – meluoja vakariečiams, neva kūdikis sulyso dėl bado.

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Štai tokie pigūs triukai. Bet šiomis dezinformacijomis Prancūzijos prezidentas E. Makronas šventai tiki. Atkreipkite dėmesį: ta pati istorija kaip ir dėl Ukrainos. Ne agresorius turi nusileisti. Nusileisti privalo, remiantis oficialiuoju Paryžiumi, – auka. Jei jau E. Makronui nuoširdžiai rūpi armėnų separatistų likimas, tegul atiduoda jiems dalį Prancūzijos teritorijos. Nes prekiauti azerbaidžanietiškomis žemėmis jo niekas neįpareigojo.

Štai tokios liūdnos mintys. Jei apie tai šiandien garsiai ir atvirai nekalbėsime, jei neanalizuosime sėkmingos Azerbaidžano politikos, įmanoma situacija, kad ir Lietuva, Latvija, Estija bei Lenkija vardan pasaulinės ramybės netrukus bus prievartaujamos atsisakyti savo regionų.   

2023.08.22; 09:00

Sprogus Ukrainos Kachovkos hidroelektrinės užtvankai. EPA – ELTA foto

Londonas, birželio 11 d. (dpa-ELTA). Kachovkos užtvankos susprogdinimas Ukrainos pietuose, pasak britų žvalgybos, gali atsiliepti geriamojo vandens tiekimui į Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį.
Ukrainiečių gelbėtojai. EPA – ELTA foto
 
Beveik nėra abejonių, kad užtvankos griūtis smarkiai paveikė svarbiausią Krymo gėlo vandens šaltinį – Šiaurės Krymo kanalą, sekmadienį pranešė britų gynybos ministerija. Vanduo iš Kachovkos rezervuaro esą netrukus nustos tekėti kanalu Krymo kryptimi. Dėl to sumažės gėlo vandens prieinamumas Chersono srities pietuose ir Krymo šiaurėje, rašo britai savo kasdieninėje ataskaitoje.
 
Tačiau Rusija esą neatidėliotiną gyventojų vandens poreikį, be kita ko, tikriausiai patenkins pasitelkusi rezervuarus, normuodama vandenį ir tiekdama į butelius išpilstytą vandenį.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.06.12; 00:30

Krymo pusiasalis – tai Ukraina

Kyjivas, gegužės 6 d. (ELTA). Kai kurie Vakarų politikai ragina Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nevaduoti Krymo, baimindamiesi padarinių.
 
Tai interviu naujienų agentūrai PAP pareiškė prezidento nuolatinė atstove Krymo autonominėje respublikoje Tamila Taševa.
 
„Kai kurie Vakarų politikai mus įspėja. Jie mano, jog turėtume visiškai atsisakyti veiksmų Krymui atgauti. Bet noriu pabrėžti, kad Krymą ir Ukrainą dar nuo kazokų laikų sieja labai tvirtas ryšys, ir niekas to nepakeis“, – sakė pareigūnė.
 
„Jie teigia, kad Krymą tikrai galima atgauti, bet galimi padariniai būtų skaudūs tiek pusiasalio gyventojams, tiek visai Ukrainai. Jie bijo, jog jei mes atsikovosime Krymą, tai Maskva panaudos taktinį branduolinį ginklą“, – pažymėjo T. Taševa.
 
Ji priminė, kad ukrainiečiai prieš šešis mėnesius išlaisvino Chersoną, ir nieko neįvyko, nors, pasak Maskvos, tai buvo vadinamasis Rusijos teritorijos vientisumo pažeidimas. „Pagal Putino branduolinę doktriną, jie turėjo nedelsdami panaudoti taktinį branduolinį ginklą“, – sakė Ukrainos prezidento atstovė Kryme.
 
Ji nepanoro įvardyti Vakarų politikų, kuriuos turi omenyje.
 
„Nėra tikslios pusiasalio išvadavimo datos, bet tikriausiai jau artimiausiu metu Ukraina atsikovos Krymą“, – pareiškė T. Taševa.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.05.07; 05:07

Kyjivas, gegužės 3 d. (dpa-ELTA). Trečiadienį Rusijos oro gynyba virš Rusijos okupuoto Krymo pusiasalio numušė du nepilotuojamus bepiločius orlaivius, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi vietos valdžia.
 
Nepaisant oro pavojaus, gyventojai paraginti laikytis rimties, sakoma pranešime.
 
Pastarosiomis dienomis Ukraina nusitaikė į Krymą, surengusi kelias bepiločių orlaivių atakas, šalis rengiasi planuotam pavasario kontrpuolimui, kad atsikovotų Rusijos užimtas teritorijas.
 
Praėjusį savaitgalį per drono ataką smogta Sevastopolio uostamiestyje esančiam degalų rezervuarui, jis užsidegė.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.05.04; 05:00

Sevastopolyje sunaikinta 10 rezervuarų su rusų laivynui skirtais naftos produktais. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, balandžio 29 d. (Ukrinform-ELTA). Dėl sprogimo laikinai okupuotame Krymo uostamiestyje Sevastopolyje buvo sunaikinta 10 naftos rezervuarų, kurių bendra talpa siekė 40 tūkst. tonų. Degalai buvo skirti priešo laivynui. Taip teigia Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.
 
„Per sprogimą priešo naftos sandėlyje, įvykusį balandžio 29 dieną netoli Kozačos įlankos okupuotame Sevastopolyje, sunaikinta daugiau kaip 10 rezervuarų su naftos produktais, kurių bendra talpa – 40 tūkst. tonų“, – sakoma pranešime.
 
Žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas pažymėjo, kad sunaikinti naftos produktai buvo skirti Rusijos Juodosios jūros laivynui.
 
Sevastopolyje sunaikinta 10 rezervuarų su rusų laivynui skirtais naftos produktais. EPA-ELTA nuotrauka

„Bavovna“ (sprogimas – red.) Sevastopolyje yra Dievo bausmė, ypač už žuvusius Umanės civilius gyventojus, tarp kurių buvo penki vaikai. Ši bausmė bus ilgalaikė. Visi laikinai okupuoto Krymo gyventojai artimiausiu metu neturėtų būti šalia karinių bazių ir objektų, kurie aprūpina agresoriaus kariuomenę“, – pabrėžė A. Jusovas.
 
Žvalgybos atstovas pridūrė, kad Ukraina žino apie vagysčių mastą tiek nukentėjusioje naftos saugykloje Sevastopolyje, tiek kituose panašiuose Krymo objektuose. Kaip paaiškino A. Jusovas, šie faktai neabejotinai išplečia Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų galimybes.
 
Kaip pranešė „Ukrinform“, praėjusią naktį laikinai okupuotame Sevastopolyje esančioje naftos saugykloje kilo gaisras dėl numanomo bepiločio orlaivio smūgio.
 
Živilė Aleškaitienė (UKRINFORM)
 
2023.04.30; 06:44

Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto

Kyjivas, kovo 24 d. (ELTA). Rusijos okupacinė valdžia pradėjo evakuaciją iš laikinai užgrobto Krymo. Tai penktadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, kuriuo remiasi „Interfax-Ukraina“.
 
Pasak pareigūno, Rusijos karinė vadovybė pusiasalyje ir okupacinė administracija labai aktyviai parduoda nekilnojamąjį turtą ir išveža savo šeimas iš Krymo.
 
„Bet kitiems, eiliniams, sako: nesijaudinkite, viskas ramu, viskas kontroliuojama… Su rusais susijusios šeimos išvežamos, ir labai aktyviai. Ir tai proga susimąstyti visiems kitiems, kurie susiejo savo likimą su nusikalstamu rašistiniu Putino režimu. Krymą geriau palikti, kol yra tokia galimybė“, – televizijos kanalo „Freedom“ eteryje sakė A. Jusovas.
 
Anot jo, išvakarėse vietos gyventojai per radijo stotis išgirdo įspėjimą, kad jie turi ruoštis išvykti. Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas mano, kad įspėjimas skirtas tiems Krymo gyventojams, kurie bendradarbiavo su okupacine valdžia.
 
„Kad ten būtų taika ir tvarka, pusiasalis turi būti deokupuotas, jame turi būti atkurta teisėta Ukrainos valdžia. Tiesą sakant, Krymas turi būti grąžintas į gimtąjį Ukrainos uostą, o tai tikrai įvyks artimiausiu metu. Todėl visiems tiems, kurie dirba Rusijai, tikrai artimiausiu metu vertėtų palikti Ukrainos Krymo teritoriją“, – pridūrė A. Jusovas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.03.25; 08:00

Vladimiras Putinas. Išsigimėlis

Maskva, kovo 18 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį apsilankė Kryme, minint devintąsias pusiasalio atplėšimo nuo Ukrainos ir aneksijos metines, pranešė Rusijos valstybinė televizija.
 
Per netikėtą vizitą Juodosios jūros uostamiestyje Sevastopolyje V. Putinas, lydimas vietos gubernatoriaus Michailo Razvožajevo, apsilankė menų mokykloje, parodė televizija savo transliuotuose vaizduose.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.03.19; 06:00

Krymo pusiasalis – tai Ukraina

Kyjivas, kovo 1 d. (ELTA). Okupantai rusai evakuoja savo šeimas iš Krymo. Tai trečiadienį pranešė UNIAN, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu.
 
„Vėl fiksuojamas tam tikrų kategorijų piliečių evakavimas iš laikinai okupuoto Krymo. Pastaruoju metu Rusijos okupacinės kariuomenės kariškiai, dislokuoti Perevalne, išsiunčia savo šeimas į Rusiją“, – sakoma pranešime.
 
Generalinio štabo duomenimis, okupacinė Chersono srities „valdžia“ ruošiasi sprukti į Krymo teritoriją, bijodama deokupacijos. O pačiame pusiasalyje rusai stiprina gynybą ir stato įtvirtinimus.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.03.01; 10:00

Sprogimo spalvos. Slaptai.lt nuotr.

Simferopolis, rugpjūčio 20 d. (ELTA). Šeštadienį okupuoto Krymo Bachčysarajaus mieste nugriaudėjo trys sprogimai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Krymo totorių Medžliso vadovu Refatu Čubarovu.
 
„Pranešama apie tris sprogimus Bachčysarajuje ir ten kylančius dūmus“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė R. Čubarovas.
 
„Ukrinform“ primena, kad šeštadienį taip pat skelbta apie sprogimus dar dviejuose pusiasalio miestuose – Sevastopolyje ir Eupatorijoje.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.08.21; 07:45

Kryme – nauji sprogimai. Stop kadras

Kyjivas, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Antradienio popietę Rusijos okupuotame Kryme vėl griaudi sprogimai, praneša agentūra „The Guardian“.
 
Kaip skelbiama, naujausi sprogimai įvyko netoli Simferopolio miesto, už maždaug 93 kilometrų nuo vietos, kur ankstų antradienio rytą taip pat būta sprogimų. Tada pranešta apie incidentą Rusijos karinių pajėgų sandėlyje – pasak Maskvos, ten dėl gaisro detonavo šaudmenys, tačiau manoma, kad prieš šį objektą buvo surengta Ukrainos kariuomenės ataka.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2002.08.17; 06:30

Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto

Kyjivas, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad antradienio rytą Rusijos okupuotame Kryme nugriaudėję sprogimai yra šiuo metu vykdomos pusiasalio demilitarizacijos dalis, praneša agentūra „Ukrinform“.
 
„Rytas netoli Džankojaus prasidėjo sprogimais. Primenu: normaliai valstybei priklausančio Krymo esmė – Juodoji jūra, kalnai, poilsis ir turizmas, o rusų okupuoto Krymo esmė – sandėlių sprogimai ir okupantams bei vagims kylanti didelė mirties rizika. Vyksta demilitarizacija“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė M. Podoliakas.
Sprogimai – Kryme. Stop kadras
 
Ankstų antradienio rytą Krymo Džankojaus rajone nugriaudėjo keli sprogimai. Nors Rusijos gynybos ministerija vėliau pareiškė, kad toje teritorijoje viename Maskvos pajėgoms priklausančių sandėlių įsiplieskė gaisras ir dėl to detonavo ten laikyti sprogmenys, manoma, jog prieš šį objektą buvo surengta Ukrainos kariuomenės ataka.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.08.17; 07:00

Krymo pusiasalio žemėlapis

Kyjivas, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Pirmadienio rytą okupuotame Kryme nugriaudėjo keli sprogimai. Viename iš pusiasalio rajonų matyti kylantys tiršti juodi dūmai. Tai pranešė vietos „Telegram“ kanalai, informuoja UNIAN.
 
Pasak mačiusiųjų, sprogimai nugriaudėjo elektros pastotėje Džankojaus rajone. Virš objekto kyla tirštų juodų dūmų stulpas. Jis matyti iš už kelių kilometrų.
Kryme – sprogimai. Stop kadras
 
Savo ruožtu Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Oleksijus Hončarenka žurnalistams pareiškė, kad incidentas įvyko Džankojaus rajono Azovskojės gyvenvietėje. Jo žiniomis, liepsnoja okupantų rusų šaudmenų sandėlis. Ukrainos pareigūnai to oficialiai dar nepatvirtino, o Krymo okupacinė valdžia tyli.
 
Praėjusį antradienį Rusijos okupuotame Kryme, aviacijos bazėje Novofiodorovkoje, iš kurios rusų lėktuvai skrenda bombarduoti Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių, nugriaudėjo keli galingi sprogimai. Okupantams buvo padaryta daug žalos.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.16; 08:30

Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto

Kyjivas, rugpjūčio 9 d. (ELTA). Krymas negali likti karine baze teroristams. Todėl sprogimai Novofiodorovkoje yra „tik pradžia“.
 
Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša „rbc.ua“.
 
„Rusijos Federacijos demilitarizavimas – neatskiriama visuotinio saugumo užtikrinimo dalis. Krymo pusiasalio ateitis – būti Juodosios jūros perlu, nacionaliniu parku su unikalia gamta ir pasauliniu kurortu. Ne karine baze teroristams. Viskas tik prasideda“, – parašė jis tviteryje.
 
Antradienį Rusijos okupuotame Kryme, prie aviacijos bazės Novofiodorovkoje, iš kurios rusų lėktuvai skrenda bombarduoti Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių, nugriaudėjo keli galingi sprogimai.
 
Ukrainos pareigūnai neatskleidžia, kokia ginkluotė buvo panaudota antradienį atakuojant Rusijos aviacijos bazę Kryme, bet teigia, kad šis smūgis buvo tik „apšilimas“, praneša UNIAN.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.10; 07:39

Ukrainos slaptosios tarnybos suima įtariamąjį

Kyjivas, birželio 17 d. (ELTA). Ukrainos pareigūnai likvidavo didelį Rusijos agentų tinklą. Vienas iš jo koordinatorių buvo Rusijos okupuoto Krymo vadinamojo vadovo Sergejaus Aksionovo patarėjas.
 
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba (UST).
 
Per specialią operaciją Kyjive, Charkive, Odesoje, Zaporižioje, taip pat Dnipropetrovsko ir Vinicos srityse buvo sulaikyta 19 Rusijos agentų.
 
Šnipai koregavo apšaudymus raketomis, rinko duomenis apie Ukrainos karių pozicijas ir informaciją apie belaisvių rusų laikymo vietas.
 
Agentūra taip pat stengėsi sužinoti Ukrainos partizanų, kurie pogrindžio sąlygomis priešinasi Rusijos kariuomenei laikinai okupuotose teritorijose šalies pietuose, duomenis.
 
UST nustatė, kad grupei vadovavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentas Chersono srityje. Gautus duomenis jis perduodavo Rusijos specialiųjų tarnybų atstovams, tarp kurių – Krymo „vadovo“ S. Aksionovo patarėjas.
 
Dabar ruošiamasi pateikti įtarimus sulaikytiesiems. Jiems gresia iki 15 metų kalėjimo arba įkalinimas iki gyvos galvos.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.18; 09:18

Copy of matulevic_2
Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Gan nelauktai į viešumą išėjusi buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė prabilo kaip karo šauklys. Daug kam kilo klausimas, kaip reikėtų vertinti jos žodžius – kaip provokaciją ar tik kaip pasiruošimą neteisėtai trečiajai Prezidento kadencijai? Nepriklausomai nuo to, koks variantas būtų teisingas, šioje kraujo apokalipsėje tai būtų vis tiek ciniška. Nes net didžiausiems karjeristams šiandien ne tai turėtų rūpėti. Manykime, kad ponia suprato pasikarščiavusi, o tautiečiai savo ruožtu tai teisingai įvertins.

Deja, turime didesnių bėdų, susijusių su mūsų šalies nacionaliniu saugumu. Paminėsiu vieną kitą iš jų.

Prieš kelias dienas kilo triukšmas dėl darbo partijos atstovo, Seimo nario Mindaugo Puidoko viešai išsakytų minčių. Pacituosiu jas. „Ukrainai ir jos žmonėms buvo suteikti apgaulingi pažadai apie greitą NATO ir ES narystę, bet jokių realių saugumo garantijų, – rašo M.Puidokas. Ir tęsia: – Visi, kas supranta geopolitiką, žinojo, kad Rusija sutinka tik su neutraliu Ukrainos statusu, o bet koks judėjimas link NATO bus sustabdytas bet kokiomis priemonėmis. Išglebę Vakarai nenorėjo girdėti, kas sakoma. Donaldas Trumpas atvirai sakė, kad prie jo toks karas būtų neįmanomas ir jis visada rasdavo būdų susitarti su Vladimiru Putinu. J. Baidenas to negeba ir yra silpniausias prezidentas JAV istorijoje.“ (Citatos pabaiga – A.M.) Kilus triukšmui, darbo partija nuo M.Puidoko lyg ir atsiribojo, kas baigėsi pastarojo išėjimu iš partijos ir jos frakcijos Seime. Bet tai ir buvo viskas, nors už šio atvejo slypėjo nepalyginamai didesnė problema, kurios niekas nesiima spręsti.

Omenyje, be abejo, turiu odiozinę darbo partijos įkūrėjo bei jos dabartinio vadovo figūrą. Viktoras Uspaskichas labai sumaniai reklamuoja agurkus ar mistišką vandenį, tačiau visa jo gražbylystė išsenka, kai reikia pasmerkti agresorių V.Putiną. Apie Rusijos įsiveržimą į suverenią Ukrainos valstybę jis ligi šiol taip ir nepasisakė – apsiribota bendromis frazėmis grįstu partijos pranešimu spaudai. Jis kritiškai neįvertino ir labiau nei abejotinų M.Puidoko geopolitinių „įžvalgų“, nors šiaip jau nuolat skelbia apmokamus straipsnius ir su didžiausiu malonumu kritikuoja kitus. Akivaizdu, kad V.Uspaskichas apie Rusiją gali kalbėti tik arba gerai, arba – nieko, bet visai ne todėl, kad jis pats – rusas. Šiandien yra nemažai žinomų Rusijos piliečių, kurie taip pat yra rusai, tačiau ryžtingai pasisako prieš kruviną Putino karą Ukrainoje, bet V.Uspaskichas – tyli. Manau, tyli dėl tam tikros savo priklausomybės, apie kurią dar 2006 metais buvo viešai prabilęs tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis aiškiai pasakė, kad mūsų VSD jį ne kartą informavo apie V.Uspaskicho ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis – nei daugiau, nei mažiau. Esu tikras, kad ne vienas televizijos kanalas šį Seimo pirmininko pasisakymą ligi šiol tebesaugo savo archyvuose – kaip ir visą epopėją neskaidrių V.Uspaskicho verslo ryšių su Rusija, kurie irgi veda prie A.Paulausko paminėtų tarnybų.

Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.

Kas galėtų paneigti prielaidą, kad kai V.Uspaskichas tiekė į Lietuvą gamtines dujas, jas gauti jam padėjo asmenys būtent iš tų pačių jau paminėtų tarnybų? Bent taip teigė aukšti ,,Gazpromo“ pareigūnai Kovo 11-osios Akto signatarui ir buvusiam ,,Achemos“ savininkui Bronislovui Lubiui. Nes V.Upaskichas, iš ,,Gazpromo“ gavęs dujų kvotas mainais į lietuviškas kiaules (tuo metu valstybė už dujas mokėjo doleriais, kurių jai labai trūko), pasiūlė žymiai pigesnių dujų B.Lubiui. Šis nustebęs pats nuvyko į Maskvą ir pareiškė irgi galintis atsiskaityti lietuviškais produktais už rusiškas gamtines dujas. Tai ,,Gazpromo“ pareigūnai neva prisivedę jį prie lango ir parodę į ,,Lubianką“ (taip vadinamas buvęs KGB, o dabar FST pastatas) ir pasakę, kad mes tai galėsime padaryti tik tuo atveju, jei iš ten ateis „komanda“ – įsakymas. Taip kad B.Lubiui nebeliko kito pasirinkimo, kaip pirkti dujas iš V.Uspaskicho.

Rusijos spec. tarnybų pėdsakas šioje istorijoje ir beveik visoje V.Uspaskicho veikloje buvo patvirtintas ir 2006-2007 m.m. Seimo NSGK atliktame parlamentiniame tyrime, kuriam man kaip šio komiteto pirmininkui teko vadovauti. Tai tapo ypač akivaizdu po jo organizuoto 15 Seimo narių iš darbo partijos demaršo į Maskvą, į V.Uspaskicho spaudos konferenciją, kurioje buvo pilamos pamazgos ant Lietuvos valstybės ir šaipomasi iš jos teisėsaugos institucijų. Tolimesni įvykiai parodė, kad mes su savo išvadomis neklydome.

Bet V.Uspaskichas nebūtų V.Uspaskichas, jeigu nesugebėtų eilinį kartą prikabinti „makaronų“ ant ausų žurnalistams ir, suprantama, mūsų tautiečiams. Prieš kelis mėnesius apie jo verslo aferas jau būnant Seimo nariu (o Seimo nariui griežtai draudžiama užsiimti bet kokia kita veikla) viešai prabilo influenceris Skirmantas Malinauskas. Jis pabandė panagrinėti jo apgaulingą veiklą per ofšorinę kompaniją ,,Jangila“, registruotą Didžiosios Britanijos jurisdikcijoje esančiose lengvatinio apmokestinimo Mergelių salose. Tačiau veikla buvo vykdoma Lietuvos Respublikoje, nors neregistruotoms Lietuvoje įmonėms tokia veikla užsiimti neleidžia įstatymas. Jeigu jos vis dėlto tuo užsiima, turtas privalo būti konfiskuotas valstybės – juo labiau kad ,,Jangila“ dujas pardavinėjo būtent Lietuvoje. Tačiau iškalbinga tai, kad po paminėto S.Malinausko reportažo Delfi TV buvo suorganizuotas tikras V.Uspaskicho benefisas, kurio metu jis, iškraipydamas faktus, juos traktuodamas taip, kaip jam naudinga, tiek įsijautė, jog net pareiškė, kad už tą nesąžiningą, o gal ir nusikalstamą veiklą jam priklauso Lietuvos valstybės apdovanojimas! Tačiau, kaip pas mus įprasta, giliau šių dalykų niekas nenagrinėjo – kaip ir jo buvusios kompanijos ,,Vikonda“ prekybinio tinklo pardavimo už simbolinį 1$. Irgi – per ofšorinę kompaniją, nors pirkėjas buvo Lietuvos įmonė. O tyliai buvo kalbama, kad neva parduota už 30 milijonų litų, tačiau tai patvirtinti arba paneigti galėtų tiktai teisėsauga. Bet negi ji ims vargintis ir vėl trikdyti ramybę V.Uspaskichui?

Skaitytojui čia gali kilti klausimas: o ką gi bendra ekonominė veikla, paskui kurią driekiasi įtarimų šešėlis, gali turėti su politika, juo labiau su dabartine geopolitine situacija? Atsakysiu: bendrumo čia yra net daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl, kad Rusijos specialiosios tarnybos labai aktyviai panaudoja verslą, per kurį daroma didžiulė įtaka, realizuojant jų tikslus. Ir todėl labai gaila, kad didžiulis mūsų VSD karininkų darbas išaiškinant V.Uspaskicho siekį užgrobti Lietuvos politinę valdžią, tam panaudojant neaiškios kilmės lėšas, nuėjo perniek. Be abejo, turiu galvoje garsiąją darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą, kurioje figūravo net 24 milijonai litų (tik įrodytų) nelegalių lėšų (faktas, kad ne lietuviškų) ir kurią teisėsauga ,,tempė“ virš dešimt metų ir realiai taip ir nieko nenuteisė. Nors net ir ne teisininkui buvo aišku, kad viskas baltais siūlais siūta. Tačiau ne be reikalo V.Upsaskichas pabėgo iš Lietuvos ir net pusantrų metų slapstėsi Rusijoje nuo Lietuvos teisėsaugos. Ko bėgo? Bijojosi. Tiesa, dabar jis sukūrė naują versiją – kad nebėgo. Bėgo ir jau pabėgęs parašė atsistatydinimo pareiškimus iš ūkio ministro ir Seimo nario pareigų! Čia nežinantiems tų įvykių reikia paaiškinti, kad jei ne Algirdas Brazauskas, kurio autoriteto V.Uspaskichas privengė, šis visai realiai galėjo tapti Lietuvos Vyriausybės vadovu. Man tuo metu teko bendrauti su padoriais Rusijos Dūmos deputatais ir raudonuoti, kai jie klausdavo, o kodėl gi mes, lietuviai, šį Rusijos spec. tarnybų ,,draugą“ taip aukštai iškėlėme. Į tai aš net nežinojau, ką ir atsakyti.

VSD – svarbi įstaiga. Slaptai.lt nuotr.

O V. Uspaskichas, po savanoriškos ,,tremties“ grįžęs į Lietuvą, gana greitai atgavo buvusią įtaką ir dabar ir vėl taikosi į ministro pirmininko pareigas. Ne Rusijos – Lietuvos. Tačiau jo ryšiai su Rusijos specialiosiomis tarnybomis taip ir liko nepaneigti. Po mano tiesmukiško klausimo vienoje televizijos laidoje – o kodėl gi jis nepadavė į teismą Artūro Paulausko, jeigu šis sakė netiesą – V.Uspaskichas išsisuko teigdamas, kad jis nieko į teismą neduoda. O tai yra visiškas melas, nes už principingas laidas, demaskuojančias jo aferas, mano brolis žinomas žurnalistas Vytautas buvo V.Uspaskicho tampomas po teismus ir net prarado darbą.

Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas prieš pusantrų metų interviu interneto portalui Lrt.lt aiškiai pasakė, kad V.Uspaskichas nuolat iš Maskvos gaudavo  didžiules piniginių lėšų sumas. Ir kad jas naudojo pirmiausia žiniasklaidai papirkti – kad save kuo labiau išsireklamuotų bei kitai jam nežinomai veiklai. Apie tai yra viešai prasitarusi ir žurnalistė Indrė Makaraitytė – kad ji mačiusi, kaip V.Uspaskichas vaikščiodavo su lagaminu, pilnu pinigų, ir siūlydavo tuos pinigus jos kolegoms.

Tačiau nemaža dalis žurnalistų, politikų, politologų vis dar privengia įvardyti daiktus ar reiškinius jų tikraisiais vardais. Tuo tarpu nereikia būti išminčiumi, kad suprastum, jog šio pono darbai labai jau primena tai, ką VSD karininkai įprastai apibūdina kaip įtakos agento veiklą. Bet gal čia tik man susidaro toks įspūdis ir aš klystu? Juk su juo visi elgiasi išskirtinai pagarbiai, jam kaip kitiems neklijuojamos etiketės ir net teisėsauga, ir ta jo akivaizdžiai privengia. Štai jis pernai finansavo mitingą, po kurio įvyko riaušės prie Seimo, bet ligi šiol net nėra apklaustas policijos. Kiti apklausti, o jis – ne. Lyg gyventų pagal kitus įstatymus.

Jis pats yra viešai sakęs, kad vysto platų verslą Rusijoje ir su Rusija. Įdomu, kokia ofšorine kompanija ar kokiu žmogumi jis šį sykį prisidengė? Tačiau pradžioje bent jau reikėtų iš jo išgauti atsakymą į klausimą, kaip jis vertina kruviną ir beprasmišką V.Putino agresiją prieš taikius Ukrainos piliečius. Priversti duoti atsakymą aš negaliu – tai gali padaryti tik žurnalistai. Jis yra parlamentinės darbo partijos pirmininkas bei Lietuvą atstovaujantis Europos parlamento narys, ir mūsų piliečiai, kaip tokiais atvejais sakoma, turi teisę žinoti. Kaip ir apie jo uodegas, kurių yra ne viena. Pateiksiu dar vieną pavyzdį.

Rankas šalin nuo Ukrainos. Slaptai.lt foto

Kaip 2014 metų gegužę rašė Delfi.lt, V.Uspaskichas, komentuodamas situaciją Ukrainoje ir Kryme, buvo itin atsargus: ,,Tiesos vienos nėra. Kitas dalykas, jei kalbėtume apie Rusijos padalinį ( Juodosios jūros Rusijos laivyną), tai jis ten egzistuoja jau daugiau nei 150 metų, – teigė V. Uapaskichas.(???) Kitas dalykas, tai aš galvoju, kad reikia pagal visus tarptautinius susitarimus, chartijas, tarptautinę teisę ir taip toliau leisti žmonėms – ne kariškiams – o patiems žmonėms apsispręsti, kokios jie valdžios nori. <(Kalba kaip Putinas – A.M.)>  Krymas tai ką padarysi… Istorinis dalykas, istorinis faktas, kad ten gyvena daug rusų. <…> Krymas buvo perduotas administruoti, o Sevastopolis niekada nebuvo perduotas<( Štai tau boba ir devintinės, ką čia daugiau be pridursi)> nors tame pačiame pusiasalyje yra. Sunku pasakyti. Aišku, niekas tuo metu neklausė gyventojų, ar nori, kad juos perduotų, ar ne. Ir perdavė ne tik žemę, bet ir žmones. Tie žmonės gyvi ir dabar, nes ten 1954 m. perdavė. O niekas neklausė – perdavė ir viskas, sėdėkit ir tylėkit – svarstė Darbo partijos atstovas.<…> V. Uspaskichas aiškina, kad Krymo žmonės esą patys nori apsispręsti, su kuo jiems pakeliui. „Aš galvoju, kad čia teisingas dalykas“, – teigia politikas.

Štai visa jo mąstymo esmė ir atsikleidė. Buvo jo viešų pasamprotavimų, kad Donecke žmonės irgi lai apsisprendžia, nes rusus ukrainiečiai skriaudžia. Ir nuo 2014 metų jis nė sykio nepasmerkė Putino karinės invazijos į suverenią Ukrainą.

Kyla ne retorinis o labai konkretus klausimas: ar jis taip pat tylėtų, jei agresija būtų nukreipta prieš Lietuvą? Atsakymo nežinau. Bet greičiausiai ir vėl prisimintų istoriją – jog mes net 123 metus priklausėme carinei Rusijos imperijai ir kitus panašius dalykus.

Solidarumo su Ukraina akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tai, ką čia parašiau, tėra tik vienas iš ryškesnių pavyzdžių, kaip mūsų valstybė ir visuomenė laiko testą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Bet tokių pavyzdžių, ir ne mažiau iškalbingų, yra ir daugiau. Paminėtina plačiai nuskambėjusi UAB ,,Dujotekana“, kurios įkūrimui Lietuvoje buvo net priimtas Rusijos Vyriausybės nutarimas, pasirašytas tuomečio premjero V.Putino. Ir nors VSD karininkai buvo surinkę pakankamai medžiagos, kad ją pripažinti Rusijos spec. tarnybų priedangos organizacija, to padaryti neleido tuometė ir vėlesnį VSD vadovybė. Šiandien ji jau likviduota, bet jos šeimininkai iš Lietuvos niekur nedingę. O kas gali paneigti, kad už uždirbtus  milijonus (nes ji veikė apie 20 metų) pumpuojant ,,Gazpromo“ dujas, nereikės ,,atidirbti“ šeimininkams. Kaip po paslapties skraiste iki dabar slypi  Jurijui Borisovui šalia Trakų priklausančio sklypo su sraigtasparnių aerodromu bei karinio lygio šaudykla likimas. Apie kurio egzistavimą tapo žinoma tik per jo skyrybas dalijantis turtą.  Tokių pavyzdžių sąrašą galime tęsti ir tęsti. Tik norisi šios realios grėsmės  akivaizdoje paklausti, garbingais save laikančių, teisėsaugos, politikos bei žiniasklaidos atstovų, ar  ir toliau galime apsimesti, kad nematome ir nesuprantame, kas už viso to stovi. To nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga.

Daktaras Algimantas Matulevičius – Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ir Seimo narys

2022.03.08; 10:33

Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Berlynas, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas atsistatydino dėl skandalingų komentarų apie Ukrainą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Penktadienį, lankydamasis Indijoje, viceadmirolas Kayus-Achimas Schoenbachas pareiškė, kad Ukraina niekada nesusigrąžins Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, o V. Putinas nusipelno pagarbos.
 
Šeštadienį Kijevas pareiškė besitikintis, kad Vokietijos karininkas paneigs savo teiginius.
 
„Ko jis nori, tai pagarbos, – sakė K. Schoenbachas, – parodyti pagarbą kažkam yra nedidelė kaina, tai netgi nieko nekainuoja. Jei paklausite manęs, lengva parodyti pagarbą, kurios jis reikalauja ir tikriausiai nusipelno.“
 
Viceadmirolas tai sakė po to, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė 100 000 karių, o diplomatai dėl to ilgai derasi siekdami išvengti karo. Rusija neigia, kad ji planuoja pulti, bet reikalauja NATO pažado, kad Ukraina nebus priimta į Aljansą ir kad NATO daugiau nesiplės Rytų Europoje.
 
Kalbėdamas renginyje Indijoje, K. Schoenbachas taip pat sakė, kad Kinija yra didesnė grėsmė nei Rusija. „Mums – Indijai, Vokietijai – reikalinga Rusija. Nes mums reikia, kad Rusija būtų prieš Kiniją“, – sakė jis.
 
K. Schoenbachas, pamaldus katalikas, taip pat pabrėžė, kad Rusija yra krikščioniška šalis.
 
„Tikiu krikščionybe, o ten mes turime krikščionišką šalį. Net jei V. Putinas ir ateistas, tai nesvarbu. Turėti šią didelę valstybę, net jeigu ji ir nedemokratiška, mūsų pusėje kaip dvišalę partnerę, duoti jiems šansą su ES ir su JAV bendrauti lygiaverčiai – tai lengva. Tikriausiai tai laikytų Rusiją nuo Kinijos“, – sakė Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas.
 
Kalbėdamas apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą, K. Schoenbachas pareiškė, kad Ukraina „Krymo pusiasalį prarado ir niekada nebesusigrąžins“.
 
2014 m. Rusija ne tik aneksavo Krymą, bet nuo tada Rusijos remiami separatistai taip pat kariauja prieš Ukrainos pajėgas šios šalies rytuose.
 
Komentuodamas apie prie Ukrainos sienų dabar sutelktą Rusijos kariuomenę ir nuogąstavimus, kad Rusija siekia prisijungti Ukrainos teritoriją, Vokietijos kariuomenės atstovas pavadino tai „nesąmone“.
 
Tačiau NATO narės didina savo gynybinius pajėgumus po to, kai aukšto lygio derybos baigėsi nesėkmingai.
 
Vokietijos gynybos ministerija atsiribojo nuo K. Schoenbacho komentarų, kai juos paskelbė kelios žiniasklaidos priemonės.
 
„Teiginių turinys ir formuluotė jokiu būdu neatspindi Gynybos ministerijos pozicijos“, – Gynybos ministerijos atstovas spaudai sakė dpa.
Šeštadienį K. Schoenbachas tviteryje rašė, kad jo komentarai buvo akivaizdi klaida ir neapgalvoti dabartinėje situacijoje.
 
Nepaisant to, Ukrainos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Vokietijos ambasadorę Anką Feldhusen. Kijevas išreiškė susirūpinimą dėl nepriimtinų Vokietijos karinio jūrų laivyno vado pareiškimų apie tai, kad Krymas niekada negrįš Ukrainai, o ši niekada neatitiks NATO narystės kriterijų.
 
Vėliau šeštadienį K. Schoenbachas pasiprašė atleidžiamas iš pareigų.
 
„Mano neapgalvoti teiginiai apie saugumo ir karinę politiką, kuriuos išsakiau Indijoje, vis labiau apsunkina mano pareigas. Tam, kad būtų išvengta dar didesnės žalos Vokietijos kariniam jūrų laivynui, Bundesverui ir ypač Vokietijos Federacinei Respublikai, laikau tai būtinu žingsniu“, – sakoma K. Schoenbacho pareiškime.
 
Gynybos ministrė Christine Lambrecht priėmė jo atsistatydinimą.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2022.01.23; 18:12

Italijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Maskva/ Roma, sausio 5 d. (dpa-ELTA). Italijoje buvo suimtas teatro režisierius iš Ukrainos, jis gali būti išduotas Rusijai, kur, pasak jo, jam gresia persekiojimas dėl požiūrio į Krymo aneksiją.
 
Jevgenijus Lavrenčiukas buvo sulaikytas Neapolyje gruodžio 17 dieną ir kaltinamas sukčiavimu, tačiau tikslus kaltinimų pobūdis nenurodytas.
 
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad prieš pusantrų metų Maskvos teismas patenkino prašymą skirti jam kardomąjį kalinimą. Nutartis buvo priimta J. Lavrenčiukui nedalyvaujant.
 
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad teikia jam konsulinę pagalbą ir kad jis buvo aplankytas Naujųjų metų išvakarėse. Tuomet buvo pranešta, kad jo sveikatos būklė „patenkinama“.
 
Buvęs Odesos operos teatro vyriausiasis režisierius Neapolio teisme liudijo, kad tapo Rusijos politinio persekiojimo auka dėl savo nuomonės apie Krymo pusiasalio aneksiją, naujienų agentūrai dpa patvirtino J. Lavrenčiuko advokatas.
 
J. Lavrenčiukas gruodžio viduryje buvo pakeliui iš Tel Avivo į Kijevą, tačiau dėl vėlavimo turėjo nakvoti Neapolyje. Jis įsiregistravo viešbutyje, kuris apie tai pranešė pareigūnams, ir buvo sulaikytas.
 
J. Lavrenčiuko advokatas sakė, kad Italijos valdžia dar turi patikrinti detales apie galimą ekstradiciją Rusijai. Jis sakė, kad savaitės pabaigoje vėl susitiks su savo klientu.
 
Pasak iniciatyvinės grupės „Išlaisvinkite Jevgenijų Lavrenčiuką“ vadovės Marianos Gudič-Palij įrašo „Facebook“ tinkle, režisierius kaltinamas „finansiniais pažeidimais“, neva padarytais prieš aštuonerius metus, kai J. Lavrenčiukas gyveno ir dirbo Rusijoje.
 
2014 metais J. Lavrenčiukas išvyko į Ukrainą. Viename interviu jis sakė, kad negali būti šalyje, kuri žudo jo tautiečius. Pasak režisieriaus, jis mokėjo mokesčius Rusijoje, todėl formaliai rėmė Rusijos valdžią, kuri tais metais aneksavo Krymą ir išprovokavo ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje.
 
2018 metais J. Lavrenčiukas tapo Odesos nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro vyriausiuoju režisieriumi ir Pirmosios Ukrainos teatro ir kino mokyklos rektoriumi. 2021 metų kovą jam suteiktas Ukrainos nusipelniusio menininko vardas.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.01.06; 04:03

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Nebesuprantu šiandieninio Pasaulio. Galite mane pravardžiuoti kaip tik norite, tačiau nebijau prisipažinti – nebesuvokiu, kur galėčiau rasti bent vieną padorią valstybę?

Praėjusiuose komentaruose daug dėmesio skyriau Amerikai. Šiame komentare žvilgtelėsiu į Didžiąją Britaniją. Gal ji – sąžininga ir principinga?

ELTA praneša štai ką: Jungtinė Karalystė ir kitos Didžiojo septyneto (G7) šalys įspėjo Maskvą apie „sunkias pasekmes“, jei ši įsiverš į Ukrainą. Iš tų įspėjimų kaip iš ožio – pieno. Bet tegul. Geriau tiek, negu visai nieko. Juolab kad JK premjeras Borisas Džonsonas (Johnsonas) energingai teigė ieškosiąs „diplomatinių ir ekonominių“ pasipriešinimo Rusijos „agresijai“ priemonių. Ar jų ras – nežinia, greičiau neras. Bet tegul ieško. Juk reikia imituoti, jog dirbi. Reikia apsimesti, jog ieškoma išeičių. O JK gynybos sekretorius Benas Wallace’as leidiniui „Spectator“ net priminė, kad „ji (Ukraina) nėra NATO narė, tad mažai tikėtina, kad kas nors į Ukrainą nusiųs karių“.

„Neturėtume meluoti žmonėms, kad imsimės tokių veiksmų. Ukrainiečiai tai žino“, – kalbėjo britų gynybos sekretorius.

Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.

Taip, meluoti – negražu. Bet juk Londonas gudrauja. Tiksliau tariant – meluoja. Ukraina nėra NATO narė. Tačiau oficialusis Londonas yra įsipareigojęs saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Jeigu Ukrainą užpuolė – ginkite ją visomis priemonėmis, taip pat ir jėga. Kodėl neprisimenate 1994-ųjų metų gruodžio 5-osios dienos, kai buvo pasirašytas garsusis Budapešto memorandumas? Kas jame brūkštelėta, pone gynybos sekretoriau? Ukrainos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Rusijos lyderiai saugos Ukrainos teritorinį vientisumą, jei Kijevas atsisakys branduolinės ginkluotės. Tą dokumentą nuo britų, beje, pasirašė premjeras Džonas Meidžoras (John Major), nuo JAV – prezidentas Bilas Klintonas (Clinton). Tad kodėl nesaugojate Ukrainos?

Man regis, Londonas ne tik išdavė Ukrainą, bet gėdingai slepia savo išdavystę. Jei Didžioji Britanija būtų padori valstybė, britų kariai drauge su amerikiečiais būtų permesti į Ukrainą dar tą pačią dieną, kai „žalieji žmogeliukai“ veržėsi į Krymą. Ar ne taip, pone gynybos sekretoriau? O gal Londonas viešai prisipažino atšaukiantis 1994-ųjų įsipareigojimus? Tuomet grąžinkite Ukrainai iš jos išviliotus branduolinius ginklus ir dar išmokėkite milijardines baudas su milžiniškais procentais už sulaužytus įsipareigojimus. Juk taip nutinka padorių kompanjonų draugijose, kai vienas iš sandorio atstovų sulaužo duotą žodį?

Neseniai BNS paskelbė Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidento Edvardo Lukaso (Edward Lucas) straipsnį „Kalbėtis su Rusija reikia, tačiau būtina turėti aiškų tikslą“. Ką šiose pastabose akcentavo britų politikos apžvalgininkas? Tekstas svarbus, nes svarstoma, kaip reaguoti į Kremliaus ultimatumus, jog NATO privalantis ne tik atsisakyti plėtros į Rytus, bet ir, vaizdžiai tariant, susitraukti iš savo gretų išmetant Baltijos šalis ir Lenkiją. Britas E. Lukasas retoriškai klausia, kodėl Sovietų Sąjungą garbinantis V. Putinas laužo Helsinkyje 1975-aisiais metais tos pačios SSRS pasirašytus susitarumus, bylojančius, jog sienos tarp valstybių gali būti keičiamos tik taikiu būdu, sutarus abiem pusėm. Gyvybiškai svarbus brito argumentas. Tačiau kodėl britų apžvalgininkas nė žodeliu neprisimena dar vieno svarbaus argumento – 1994-aisiais pasirašyto Budapešto memorandumo? Gėda prisipažinti, jog Londonas labai panašus į Kremlių: tiek vieni, tiek kiti nesilaiko savo įsipareigojimų. Tik vienas piktas, agresyvus, kandžiojasi, kitas – kaimynų šiandien neterorizuoja…

O dabar noriu pacituoti štai tokius žodžius: “Privalote suprasti, kad Vakarų politikai – pragmatikai, ir aš Jums garantuoju, kad dėl Lietuvos jie su atominį ir bakteriologinį ginklą turinčia Rusija nekariaus. Būtent todėl visų pirma reikia pasikliauti savo jėgomis ir neturėti iliuzijų – “mūsų tai nepalies” arba “Vakarai mums padės”. Gerai pažįstu Rusiją ir tuos, kurie dabar yra Kremliuje, ir aš Jums sakau: “Jus tai palies”. Aš šiek tiek pagyvenau Vakaruose, ir man pakako, kad suprasčiau: “Vakarai jums nepadės”.

Taip šių eilučių autoriui 2003-aisiais atsakė Londone prieglobstį gavęs Rusijos slaptųjų tarnybų karininkas Aleksandras Litvinenka.

Aleksandras Litvinenka ligoninėje. Paskutinės gyvenimo dienos. AP, ELTA

Su Aleksandru Litvinenka nebuvau susitikęs. Tačiau jo kaip į Vakarus pabėgusio Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojo veikla susidomėjau tuomet, kai šis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) karininkas ėmė tvirtinti, jog gyvenamieji namai Buinakske, Maskvoje ir Volgodonske 1999-ųjų rugsėjo mėnesį susprogdinti ne čečėnų, bet tuometinės Kremliaus vadovybės užsakymu, kad V. Putinas formaliai galėtų pradėti naują karinę kampaniją prieš čečėnus. O kai viena čečėniška internetinė svetainė 2003-aisiais metais paskelbė, jog Londone nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino keršto besislapstantis perbėgėlis A. Litvinenka viešai atsakinėja į jam elektroninio pašto pagalba atsiųstus klausimus, nedelsdamas nusiunčiau savuosius. Po kelerių valandų sulaukiau atsakymo, kuris paliko gilų įspūdį. A. Litvinenka tvirtino, jog, iškilus bėdai, Vakarai tokioms valstybėms kaip Lietuva nepadės. Tiksliau tariant, padės tik kalbomis, tik žodžiais.

A. Litvinenka atkreipė dėmesį dar į tokį argumentą: “Reikia suprasti, kad net įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos nuo agresijos ir kišimosi į vidaus reikalus iš Rusijos pusės, jeigu pačioje Rusijoje situacija plėtosis pagal blogiausią variantą”.

Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad ši turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.

2006-ųjų metų lapkričio mėnesį A. Litvinenką Londone nunuodijo radioaktyviuoju poloniu (nebepriminsiu, kas yra šios žmogžudystės užsakovai; visi puikiai žinome). Labai atidžiai sekiau, kaip Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos ir teisėsauga narpliojo šią rezonansinę bylą. Iš Didžiosios Britanijos politikų tribūnų skambėjo daug grasinimų, perspėjimų, raginimų: Kremlius privalo būti griežtai nubaustas, turės patirti rimtų nemalonumų, britų Karalystė nedovanos tokio išpuolio…

Gražiai kalbėjo Londonas. Bet juk melavo. Apart kelių smulkių sankcijų iešmininkams britai nedrįso rimtai pamokyti pono V. Putino. Po bandymų Solsberyje 2018-aisiais metais nunuodyti į Vakarus pasitraukusį Rusijos slaptųjų tarybų karininką Sergejų Skripalių, – vėl jokių rimtų pasekmių nepajuto nei V.Putinas, nei jo aplinka. Nors patikinimų, jog štai dabar Didžioji Britanija tikrai duos rimtą atkirtį, – vėl būta. Bet Londonas ir vėl melavo.

Štai kokie liūdni šiandien mano prisiminimai bei sugretinimai. Belieka viltis, jog A. Litvinenka vis tik klydo, pesimistiškai žvelgdamas į Vakarus…

2021.12.20; 04:00

Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Kijevas, gruodžio 2 d. (ELTA). Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, pranešęs apie savo ketinimą apsilankyti Kryme, „sudegino tiltus“ santykiuose su Kijevu. Tai interviu Latvijos leidiniui „Sargs.lv“, paskelbtame ketvirtadienį Ukrainos ambasados Rygoje tinklalapyje, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
 
„Tai nedidelė, bet labai svarbi kur kas didesnio paveikslo detalė. Ką galima šitaip pasekti? Šiuo pareiškimu A. Lukašenka iš esmės sudegino visus tiltus santykiuose su Ukraina, padarė Baltarusiją Ukrainai priešiška šalimi“, – sakė ministras.
 
Anksčiau A. Lukašenka pareiškė ketinąs apsilankyti Rusijos aneksuotame Kryme kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.03; 00:30

Krymo pusiasalis – tai Ukraina

Kijevas įspėjo Minską dėl autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimų, kad jis yra pasirengęs pripažinti Rusijos suverenitetą Kryme. Tai antradienį pranešė Ukrainos URM. Į ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos laikinasis reikalų patikėtinis Ukrainoje Kirilas Kamyševas.
 
„Baltarusijos diplomatas pirmiausia buvo įspėtas, kad A. Lukašenkos išsakytas pasirengimas pripažinti Rusijos suverenitetą laikinai okupuotame Ukrainos Kryme prilygsta bendrininkavimui Kremliaus nusikaltime prieš Ukrainos teritorijos vientisumą ir suverenitetą su visais su tuo susijusiais tarptautiniais teisiniais padariniais. Tokiais pareiškimais jis pažeidžia Baltarusijos tarptautinius įsipareigojimus laikytis tarptautinės teisės normų ir principų“, – sakoma pranešime.
 
Be to, Kijevas paprašė pasiaiškinti dėl A. Lukašenkos pareiškimų, kad vadinamosios Luhansko liaudies respublikos jėgos struktūroms buvo leista Minske apklausti Baltarusijoje sulaikytą opozicijos aktyvistą Romaną Protasevičių. „Tai prieštarauja anksčiau Ukrainos gautam oficialiam Baltarusijos URM atsakymui, kuriame šis faktas buvo kategoriškai neigiamas“, – pabrėžiama dokumente.
 
Ukrainos URM taip pat pakomentavo Baltarusijos vadovo tvirtinimus, kad esą Ukrainos jėgos struktūros ir valdžios atstovai organizuoja smogikų ir šaudmenų permetimą į Baltarusiją.
 
„Akivaizdu, jog tai yra Kremliaus propagandininkų A. Lukašenkos aplinkoje sukurto Ukrainos kaip Baltarusijai ir baltarusių tautai „priešiškos“ šalies, kas visiškai neatitinka tikrovės, įvaizdžio produktas. Prasimanymais apie Ukrainos ir Vakarų šalių keliamą pavojų Baltarusijos valstybingumui A. Lukašenka mėgina pateisinti savo represijas, Baltarusijos piliečių teisių ir laisvių apribojimą“, – pažymėjo Ukrainos URM.
 
Ji taip pat atkreipė dėmesį į A. Lukašenkos grasinimus „parklupdyti“ Ukrainą. Baltarusijos diplomatui buvo pareikšta, kad šie žodžiai „rodo Baltarusijos silpnumą, o ne jos jėgą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.11; 07:00