Kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas

Apie Lietuvai pagražinti draugijos renginius esu ne kartą rašęs. Nors tie rašiniai buvo iliustruoti kai kuriomis nuotraukomis, jų turiu žymiai daugiau: iš Veliuonos, Svėdasų, Utenos, Perlojos… Gražius žmones, gerus darbus norisi parodyti kuo plačiau, todėl pažeriu dar pluoštelį akimirkų, kurios primins praėjusią vasarą ir auksinį rudenį. Pradėkime nuo Vaižganto, kuris, „kaip tas evangelinis žibintas, visą gyvenimą degęs ir savo tautą į šviesą ir tiesą kvietęs. Kaip jis mokėjo mylėti visus žmones! Kitas moka mylėti tiktai savo parapiją, savo kaimą, savo šeimą. O jis mylėjo visą tautą ir įvairiausių pasaulėžiūrų asmenyse jis matė deimančiukų. Ar kas gražiai parašė, ar kas gražiai pasielgė, ar kas pasakė – Vaižgantas su didžiausiu entuziazmu viskuo domėjosi, viską girdėjo, viską matė, visiems grožį rodė“ (Stasys Šalkauskis).

Vytauto Visocko nuotr.