Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas – Turkijos parlamente. EPA – ELTA foto

Ankara, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį, praėjus kelioms valandoms po to, kai Ankaroje per sprogimą netoli parlamento buvo sužeisti du policininkai, pareiškė, kad „teroristai“ niekada nepasieks savo tikslų.
 
Prie vidaus reikalų ministerijos įvykęs galingas sprogimas buvo girdimas už kelių kilometrų nuo įvykio vietos. Atsakomybę prisiėmė Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės yra pripažinusios teroristine grupuote. Ji jau keturis dešimtmečius vykdo kruviną sukilimą prieš Ankarą.
 
Taikiniu tapusiame rajone dirba dar kelios ministerijos ir Turkijos parlamentas, kuris vėliau popietę susirinko į pirmą posėdį po vasaros pertraukos. Posėdžio metu R. T. Erdoganas kreipėsi į parlamento narius. „Grėsmę piliečių ramybei ir saugumui keliantys nedorėliai nepasiekė savo tikslų ir jų niekada nepasieks“, – teigė R. T. Erdoganas.
 
Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad apie 9 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) prie „Vidaus reikalų ministerijos Generalinio saugumo direktorato“ komerciniu automobiliu atvyko du užpuolikai ir surengė sprogdinimą. „Vienas iš teroristų susisprogdino. Kitas žuvo nuo kulkos į galvą dar nespėjęs susisprogdinti“, – tvirtino vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya. Pasak jo, buvo sužeisti du policijos pareigūnai, tačiau pavojaus jų gyvybėms esą nėra.
 
Tuo metu PKK kalbėjo apie „atpirkimo akciją prieš Turkijos vidaus reikalų ministeriją“.
 
Ankaros policija socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) parašė, kad atlieka kontroliuojamus įtartinų paketų sprogdinimus, siekdama užkirsti kelią kitiems sprogimams.
 
Ankaros prokūratūra paskelbė, kad pradeda tyrimą.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.10.02; 00:30

Antrankiai

Stokholmas, liepos 6 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Švedijos teismas nuteisė kalėti turką už „mėginimą finansuoti terorizmą“ paremiant prokurdišką organizaciją. Tai pirmas toks nuosprendis šioje Skandinavijos šalyje, siekiančioje Ankaros pritarimo narystei NATO.
 
Vyras, Stokholmo apygardos teismo apibūdintas kaip vyresnis nei 40 metų iš Turkijos kilęs kurdas, pripažintas kaltas ir dėl turto prievartavimo sunkinančiomis aplinkybėmis bei nusikaltimo, susijusio su šaunamuoju ginklu. Teismas jam skyrė ketverių su puse metų laisvės atėmimo bausmę ir deportaciją ją atlikus.
 
Vyras buvo sulaikytas sausį, kai prie vieno Stokholmo restorano grasino ir šaudė. Teisėjas Mansas Wigenas sakė, kad jis „ginklu mėgino gauti pinigų iš Stokholmo kurdų verslininko Kurdistano darbininkų partijai (KDP)“. Pasak teisėjo, KDP vykdė Europoje plačią lėšų rinkimo programą, įskaitant turto prievartavimą. Nuteistojo advokatas sakė su nuosprendžiu nesutinkantis ir jį apskųsiantis.
 
Turkija blokuoja Švedijos pastangas įstoti į NATO ir kaltina Skandinavijos šalį teikiant prieglobstį „teroristams“, ypač KDP nariams. Ankara prašo Stokholmo išduoti dešimtis žmonių. Pernai liepą Švedija sugriežtino kovos su terorizmu įstatymus, palengvindama baudžiamąjį persekiojimą už teroristinių organizacijų finansavimo veiklą. Tai pirmas kartas, kai naujasis įstatymas jau pritaikytas prieš KDP rėmėją.
 
Nuosprendis paskelbtas tuo metu, kai NATO būstinėje Briuselyje susitinka aukšti Turkijos ir Švedijos diplomatai. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose taip pat susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu aptarti įstrigusios narystės. NATO narės spaudžia Turkiją uždegti žalią šviesą Švedijai iki viršūnių susitikimo Lietuvoje, jis Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis. Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios Švedijos paraiškos, tam reikia visų narių pritarimo.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.07; 00:30

Ankara, gruodžio 3 d. (AFP-ELTA). Švedija išdavė Turkijai nuteistą uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) narį. Ankara spaudžia Stokholmą imtis tolesnių žingsnių mainais už jos narystę NATO, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
 
Mahmutas Tatas, Turkijoje nuteistas kalėti šešerius metus ir 10 mėnesių už narystę PKK, 2015 m. pabėgo į Švediją, tačiau jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas.
 
Sulaikytas Švedijos policijos, M. Tatas atvyko į Stambulą penktadienio vakarą, pranešė naujienų agentūra „Anadolu“. Jį netrukus po atvykimo į Stambulo oro uostą perėmė Turkijos policija ir šeštadienį perdavė teismui, pranešė privatus NTV transliuotojas.
 
Turkija kaltina Suomiją ir ypač Švediją suteikiant saugų prieglobstį uždraustoms kurdų grupuotėms, kurias laiko „teroristinėmis“, ir kol kas neratifikuoja šių šalių paraiškų tapti NATO narėmis, nepaisant birželį Madride pasiekto susitarimo.
 
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Suomija ir Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi dešimtmečius, ir gegužę pateikė prašymus įstoti į NATO. Sprendimui priimti reikalingas visų JAV vadovaujamo gynybos Aljanso narių pritarimas, tačiau Turkija ir Vengrija dar neratifikavo narystės.
 
Užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu per šią savaitę Bukarešte vykusį NATO susitikimą surengė trišales derybas su Švedijos ir Suomijos kolegomis. „ (Švedijos) pareiškimai geri, nusiteikimas geras, bet turime pamatyti konkrečius žingsnius“, – sakė M. Cavusoglu. Ankara tikisi, kad Stokholmas imsis veiksmų ir išduos nusikaltėlius bei įšaldys teroristų turtą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.12.04; 07:48

Kurdų karinė grupuotė

Ukrainiečių leidinys unian.net praneša Rusijos užsienio žvalgybos vadovą Sergėjų Naryškiną spalio 6-ąją paskelbus svarbią žinią.

Kaip perduoda unian.net, tądien SVR (Služba vnešnej razvedki) vadovas  S.Naryškinas yra viešai pareiškęs, jog Armėnijos kariuomenei, dalyvaujančiai kariniuose veiksmuose Kalnų Karabache, puldinėti azerbaidžaniečius talkina samdiniai iš Artimųjų Rytų teroristinių organizacijų, įskaitant „Jabhat al – Nusra“, „Firqat Hamza“, „Sultan Murad“, o taip pat – iš ekstremistinių kurdų grupuočių. Manoma, kad kai kurie teroristinio – ekstremistinio sparno kurdai (omenyje turima Kurdistano darbininkų partija PKK) buvo užverbuoti Irake ir Sirijoje. Tokių užverbuotų samdinių – labai daug. Juos skaičiuoti reikėtų ne šimtais, o tūkstančiais.

Tas pats unian.net skelbia, jog Azerbaidžano slaptosios tarnybos turinčios duomenų apie tai, kaip Armėnija panaudoja kurdų teroristines grupuotes prieš Azerbaidžano pajėgas. Azerbaidžano saugumo tarnyba tvirtina, jog Armėnija neabejotinai naudojasi samdiniais iš Irako ir Sirijos, bandydama savo rankose išaikyti Kalnų Karabacho kontrolę.

Unian.net pateikia pokalbių išklotinę, perimtą iš PKK (Kurdistano darbininkų partija), kariaujančio prieš Azerbaidžaną. Pokalbyje užfiksuota, kaip tarpusavyje besišnekantys vyrai sako esant vėl atvykusiųjų iš Suleimanijos (miestas Irako rytuose) ir Vardeniso (miestas Armėnijoje). Iš pokalbio aišku, kad vyrai bėdavoja dėl skaitlingų aukų, patiriamų po Azerbaidžano atakų.

Tame ukrainetiškame leidinyje taip pat remiamasi Azerbaidžano opozicinio leidinio Haqqin.az iformacija. Šis azerbaidžaniečių internetinis portalas yra tvirtinęs, jog artimi Irako valdžiai šaltiniai pripažįsta, kaip Irake reziduojantis Armėnijos ambasadorius Gračja Poladianas šių metų vasarą buvo susisiekęs su Irako kurdų lyderiais ir su kai kuriais iš jų susitarė, kad šie padėtų Armėnijai kariauti dėl Kalnų karabacho. Taigi į konflikto zoną Kalnų Karabache neabejotinai permesta smogikų iš PPK (Kurdistano darbo partija).

Savo ruožtu Armėnija kaltina Azerbaidžaną, kad šis Ukrainoje verbuoja samdinius kariauti prieš Kalnų Karabache įsitvirtinusias armėnų pajėgas. Omenyje turimos ukrainiečių organizacijos „Dešinysis sektorius“ ir „Azov“.

Unian.net taip pat primena, kad Armėnija puolimą prieš Azerbaidžaną pradėjusį šių metų rugsėjo 27 dieną 5 valandą ryto pagal Kijevo laiką.

Informacijos šaltinis – unian.net

2020.10.08; 11:10

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu apkaltino NATO sąjungininkę JAV padarius rimtų klaidų Sirijos politikoje. „Skandalinga ir nepriimtina“, kad JAV, kovodamos su „Islamo valstybės“ (IS) džihadistais Sirijoje, ir toliau bendradarbiauja su kurdų grupuote YPG, pareiškė jis sekmadienį Miuncheno saugumo konferencijoje.

Ministras patvirtino savo vyriausybės poziciją, kad YPG yra „teroristinė organizacija“. JAV daro didelę klaidą, kai kliaunasi teroristine organizacija, kad įveiktų kitą teroristinę organizaciją“, – kalbėjo jis. M. Cavusoglu teigė nesuprantantis, kodėl „mūsų partnerė“ JAV remia tokią grupuotę.

Ankara kurdų Liaudies gynimo dalinius (YPG) traktuoja kaip Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kuri Turkijoje yra uždrausta kaip teroristinė organizaciją, atšaką Sirijoje. JAV tuo tarpu ginklais ir specialiomis pajėgomis remia YPG kovoje su „Islamo valstybe“.

Pastaruoju metu santykiai tarp JAV ir Turkijos šiuo klausimu šiek tiek sušvelnėjo, kai abi pusės, Ankaroje lankantis JAV valstybės sekretoriui Rexui Tillersinui, penktadienį susitarė ateityje geriau derinti savo veiksmus Sirijoje.

Turkija jau seniai reikalauja nutraukti JAV karinę paramą YPG. Tačiau nepaisydamos savo NATO partnerės protestų, JAV neketina atsisakyti ginčytino aljanso.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.19; 00:01