Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai organizavo reidus. Lietuvos kelių policijos tarnybos nuotr.

Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai nuo ketvirtadienio iki pirmadienio organizavo reidus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys savaitės pabaigoje asmeniškai lankėsi apskrityje ir susitiko su Neringos bei Palangos miesto savivaldybių merais.
 
Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu vasarą šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose labiau kontroliuojama viešoji tvarka.
 
Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai apskrityje padeda savo kolegoms užtikrinti eismo priežiūrą ir žmonių saugumą. Liepos 14–17 dienomis keturi Lietuvos kelių policijos tarnybos ekipažai išvyko į Klaipėdos apskritį, į kurią tą savaitgalį prigužėjo ne tik poilsiautojų, bet ir daugiau nei įprasta svečių. Čia vykusios jau 23-iosios „Aurum 1006 km lenktynės“ paskatino burtis automobilių aistruolius dalyvius, lankytojus, žiūrovus. Prevencinės priemonės surengtos magistraliniame kelyje A13 Klaipėda–Liepoja, ties Karkle, išvažiuojant iš Palangos Kretingos gatvėje. Per reidus iš viso buvo patikrinta 1 500 transporto priemonių ir nustatyti 58 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nurodoma Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešime.
 
Nustatyti 9 neblaivūs transporto priemonių vairuotojai. Vienam transporto priemonės vairuotojui nustatytas vidutinis (2,05 promilės) girtumo laipsnis. Jam pradėtas ikiteisminis tyrimas. 6 asmenims nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,47, 0,51, 0,56, 0,57, 0,71 ir 1,32 promilės). Jie bus baudžiami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
 
Vienas neblaivus asmuo (0,15 promilės) vairavo krovininę transporto priemonę, kitas neblaivus (0,21 promilės) asmuo buvo pradedantysis vairuotojas. Dar 10-ies transporto priemonių vairuotojai taip pat buvo vartoję alkoholinių gėrimų, tačiau neviršijo leistinos normos.
23 vairuotojai viršijo leistiną greitį, vienas asmuo vairavo transporto priemonę neturėdamas 2 metų vairavimo stažo ir viršijo leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h. 15 vairuotojų naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, 4 vairavo neužsisegę saugos diržų. Išaiškinti du asmenys, vairavę automobilius neturėdami teisės vairuoti, o vienas, kuriam tokia teisė yra atimta.
 
Palangoje, Ošupio take, pareigūnai atkreipė dėmesį į dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojus. Eismo dalyviai nepadarė šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
 
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys ir pats šią savaitę lankėsi Neringos ir Palangos miesto savivaldybėse. Vadovas ne tik teiravosi Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnų apie rezultatus, bet ir susitiko su kurortų merais. Su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu ir Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas aptarė prevencines saugaus eismo priemones ir savivaldybes iniciatyvas.
 
Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, nuo birželio 1 iki liepos 17 dienos Klaipėdos miesto savivaldybėje įvyko 204 eismo įvykiai, Klaipėdos rajono – 77, Palangos miesto – 42, Neringos – 10.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.07.18; 15:06

Paminklas M. L. Rėzai Juodkrantėje. Neringos savivaldybės nuotr.
Rimutė Rimantienė, archeologė. Asmeninio albumo nuotr.

Dvyliktoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija šeštadienį bus įteikta archeologei habil. dr. Rimutei Rimantienei už Kuršių nerijai ir Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką mokslinę tiriamąją ir kultūros puoselėjimo veiklą.
 
Pasak Liudviko Rėzos kultūros centro pranešimo, dėl viruso pandemijos premijos teikimo ceremonija iš Juodkrantės evangelikų-liuteronų bažnyčios nusikels į virtualią erdvę. Padėkos žodį iš savo namų Vilniuje tars premijos laureatė habil. dr. R. Rimantienė, 2020 metais sulaukusi 100 metų jubiliejaus. Iškilią mokslininkę sveikins Neringos meras Darius Jasaitis, kalbės Rimantienės mokinys prof. dr. Adomas Butrimas, neringiškiai – istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė.
 
Į Nidą ieškoti senųjų gyventojų palikimo R. Rimantienė išsiruošė 1973 m. po sėkmingų kasinėjimų ir atradimų Šventojoje. 1973–1978 m.
 
Nidoje vykusių archeologinių kasinėjimų, vadovaujamų R. Rimantienės, metu ištirtas daugiau kaip 4600 kv. m plotas, rasta gausybė radinių, tarp jų – vien keramikos objektų per 100 tūkst. vienetų (jie saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje, keletas pavyzdžių yra nuolatinėje Neringos istorijos muziejaus ekspozicijoje). Apibendrindama kasinėjimų medžiagą, 1989 m. R. Rimantienė parengė monografiją „Nida – senųjų baltų gyvenvietė“, o 2016 m. išleido papildytą monografiją anglų kalba „Nida: A Bay Coast Culture Settlement on the Curonian Lagoon“. Jose galima pažinti vėlyvojo neolito gyventojų materialiąją ir dvasinę kultūrą. 1999 m. lietuvių ir vokiečių kalbomis išėjo knyga „Kuršių nerija archeologo žvilgsniu“, o 2000-ųjų vasarą R. Rimantienė dar kartą sugrįžo į Nidą ir su Vilniaus dailės akademijos studentais atkūrinėjo senosios Nidos keramikos gamybos tradiciją.
Kuršių marios. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kaip teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė Dalia Ostrauskienė, R. Rimantienės atlikti Nidos senovės gyvenvietės moksliniai tyrimai yra aktualūs ne tik archeologams, geologams, etnologams, bet ir visiems, besidomintiems seniausia mūsų krašto, ypač baltų kilmės, istorija. Jos mokslinis įdirbis padeda spręsti bendraeuropines archeologijos mokslo problemas, susijusias su Baltijos regiono apgyvendinimo pradžia, senųjų europietiškų kultūrų gyvenimo būdo, meno, ritualų reikšme, taip pat indoeuropietiškų kultūrų migracija ir baltų kultūros formavimusi.
 
2008 m. Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija įteikiama kasmet per M. L. Rėzos gimtadienį, sausio 9-ąją, už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą, bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse, už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.
 
M. L. Rėza (1776–1840) yra gimęs Kuršių nerijoje, Karvaičių kaime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.09; 00:30

Prof. dr. Ruth Leiserowitz. Neringos savivaldybės nuotr.

Šeštadienį Juodkrantėje surengtos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos įteikimo iškilmės. Premija įteikta minint M. L. Rėzos 244-asias gimimo metines.
 
Neringos savivaldybės tarybos sprendimu vienuoliktoji premija skirta prof. Ruth`ai Leiserowitz už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą veiklą.
 
Premijos teikimo iškilmės Juodkrantėje vidudienį prasidėjo šventiniu minėjimu prie M. L. Rėzos paminklo.
 
Iškilmingas M. L. Rėzos vardo kultūros ir meno premijos įteikimas vyko Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.
 
M. L. Rėza (1776-1840) – prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius – yra gimęs Kuršių nerijoje, Karvaičių kaime.
 
M. L. Rėzos premija teikiama kartą per metus, Juodkrantėje minint M. L. Rėzos gimtadienį.
 
Ji skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą, bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse, už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.12; 00:45