Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 22 d. (Ukrinform-ELTA). Šiuo metu rusai rengia informacinę kampaniją, kurios tikslas, be kita ko, – diskredituoti prezidentą Volodymyrą Zelenskį užsienyje. Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Turime duomenų, kad rusai šiuo metu rengia informacinę kampaniją, kuria siekiama diskredituoti prezidentą V. Zelenskį ir jo komandą užsienyje“, – pareiškė jis. A. Jermakas papasakojo, kokiais teiginiais remsis Rusijos propagandistai. Anot jo, rusai kalbės apie Rusijos prezidento rinkimus, kurie esą parodys, kad šalies visuomenė „tvirtai remia“ Vladimirą Putiną, ir tvirtins, kad Kyjivą apėmė krizė, o Ukrainos valdžia praranda politinio elito pasitikėjimą. „Jie akcentuos, jog skandalas tarp Lenkijos ir Ukrainos vadovų rodo, kad tarp Europos ir Kyjivo nėra jokios vienybės.
Jie taip pat sakys, kad viskas remiasi tik noru panaudoti Ukrainą kaip „karinį taraną“ prieš Rusiją. Dar vienas teiginys bus susijęs su tariamu „valdžios uzurpavimu“ ir rinkimų „atšaukimu“ Ukrainoje“, – pažymėjo prezidento biuro vadovas. Anot jo, propagandistai taip pat bandys įtikinti Vakarus, kad turėti reikalų su stabilia Rusija, ypač po V. Putino perrinkimo dar vienai kadencijai, yra kur kas naudingiau nei su V. Zelenskiu.
Rusai planuoja skleisti šią dezinformaciją per žiniasklaidą, taip pat botų fermas, pareiškė A. Jermakas.
Mūšiai Ukrainos rytuose. EPA – ELTA foto
Kyjivas, rugsėjo 10 d (Ukrinform-ELTA). Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas yra sudėtingas, tačiau pasiekta pažanga, žinant sąlygas, kuriomis jis vykdomas, yra įspūdinga, tai „Jaltos europietiškos strategijos“ (YES) forume . pareiškė laikinoji JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland, kaip skelbia „Ukrinform“ remdamasi YES spaudos tarnyba.
„Šis kontrpuolimas vyksta kilometras po kilometro, tačiau mums daro įspūdį pasiekta pažanga, ypač pietuose“, – kalbėjo ji. Pasak jos, Maskva per kelis mėnesius sukūrė stiprią gynybą laikinai okupuotuose Ukrainos pietuose.
„Rusijos pasitelktos gynybos priemonės yra didžiausios per pastaruosius 100 metų. Turime suprasti, ko reikia Ukrainai, kad ši gynyba būtų panaikinta, ir to negalime padaryti, kol Ukraina nesusidurs su šia gynyba“, – teigė ji.
V. Nuland pridūrė, kad Rusijos gynybą galima įveikti glaudžiai bendradarbiaujant Jungtinių Valstijų ir Ukrainos vyriausybėms. „Stengiamės glaudžiai bendradarbiauti su Ukrainos vyriausybe, aprūpinti mechanizuoto išminavimo įranga, tolimojo nuotolio artilerija ir kitomis priemonėmis“, – sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas einanti V. Nuland.
Ji pabrėžė, kad JAV aiškino visiems partneriams Europoje, Azijoje ir Afrikoje, kokie neigiami padariniai gresia pasauliniam saugumui, jeigu Ukraina nelaimės šio karo.
„Jeigu Ukraina nenugalės, jei V. Putinui pavyks, toks blogis bus normalizuotas visame pasaulyje. Ukraina stovi teisingoje demokratijos pusėje ir jai reikia mūsų paramos“, – apibendrino ji.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas pabrėžė, kad Ukrainos kontrpuolimas bus tęsiamas net įsivyravus šaltiems ir drėgniems orams.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad puolamųjų operacijų paspartinimas priklauso nuo to, kaip greitai Ukraina gaus galingų ginklų.
Kyjivas, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). Kyjivas sekmadienį apkaltino Rusijos pajėgas dėl dviejų humanitarinės pagalbos darbuotojų – kanadiečio ir ispanės – nužudymo Rytų Ukrainoje ir pavadino jų žūtį netoli karo nusiaubto Bachmuto miesto „skaudžia, neatitaisoma netektimi“.
Gynybos ministerija teigė, kad Maskvos kariai nužudė Ispanijos pilietę Emmą Igual, studijavusią Kalifornijos universitete Berklyje, ir Kanados pilietį Anthony‘į Ihnatą, abu dirbusius nevyriausybinėje organizacijoje „Road to Relief“.
Ministerijos pareiškime teigiama, kad per incidentą rytiniame Donecko regione buvo sužeisti du humanitarinės pagalbos grupės nariai, Vokietijos piliečiai.
Pramoninis regionas labiausiai nukentėjo nuo mūšių per Rusijos invaziją, prasidėjusią praėjusių metų vasarį, o Maskva pernai pareiškė šią teritoriją aneksavusi.
Kijevas teigė, kad humanitarinės pagalbos darbuotojai pasišventė pastangoms mažinti žalą į konfliktą patekusiems civiliams gyventojams, be kita ko, vykdydami evakuaciją ir dalydami humanitarinę pagalbą.
Mūšis dėl Bachmuto, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužės mėnesį, tebėra vienas kruviniausių per visą invaziją.
Vasario mėnesį netoli Bachmuto žuvo 33 metų JAV medikas Pete‘as Reedas, kai į jo evakuacijos transporto priemonę pataikė raketa.
Gegužę Časiv Jare netoli Bachmuto nuo raketų ugnies žuvo naujienų agentūros AFP videožurnalistas Armanas Soldinas.
Po atakos Kostiantynivkoje. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 6 d. (ELTA). Po Rusijos surengtos atakos Ukrainos Kostiantynivkos mieste toliau daugėja sužeistųjų. „Sky News“ praneša, kad sužalojimų patyrė 31 žmogus. Anksčiau buvo skelbta apie 28 sužeistus asmenis. Žuvo mažiausiai 16 žmonių.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, per ataką nukentėjo turgus, parduotuvės ir vaistinė.
Davidas Petraeusas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, rugsėjo 5 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos ginkluotosios pajėgos didina pažangą mūšio lauke, o tai gali turėti grandininės reakcijos efektą ir galiausiai lemti Rusijos pralaimėjimą, per Kyjivo saugumo forumą sakė generolas Davidas Petraeusas, JAV centrinės vadovybės vadas 2008–2010 m., ėjęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus pareigas 2011–2012 m., pranešė „Ukrinform“.
Pasak D. Petraeuso, rusai nepasižymėjo ypač įspūdinga mūšio lauko patirtimi, bet sukūrė sunkiai įveikiamą gynybą, todėl kova labai sunki.
Vis dėlto Ukrainos pajėgos labai įspūdingai prisitaiko prie vietos taktikos ir jų reakcijos tikrai pasigėrėtinos, sakė jis. Ukrainos gynybos pajėgos laiko rusus palei visą fronto liniją ir neleidžia susitelkti vienoje vietoje. Ukrainos kariai sudaro sąlygas tolesnei pažangai smogdami Rusijos šaudmenų ir degalų sandėliams, oro ir jūrų bazėms Kryme bei logistikos linijoms.
D. Petraeusas paminėjo, kad Ukrainos pajėgų dabar turimos Vakarų artilerijos sistemos pranašesnės už Rusijos sistemas. Jo nuomone, mūšio lauke kuriamos tam tikros sąlygos ir kuriuo nors metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės smogti pasitelkusios turimus rezervus.
„Visa tai pamažėle kaupiasi ir kyla klausimas, kada Rusijos pajėgos pradės byrėti, trūkinėti ir kaip veiksmingai Ukraina tuo pasinaudos, kad priartėtų prie itin svarbių susisiekimo linijų pietrytinėje ir pietinėje Ukrainos dalyje, ar galės atkirsti Krymą (…) idealiu atveju netgi sunaikinti tiltą per Kerčės sąsiaurį. Jei tai galės būti padaryta, Rusijos pajėgos atsidurs itin pavojingoje padėtyje“, – sakė D. Petraeusas.
Slava Ukraini. Slaptai.lt foto
Kyjivas, rugsėjo 3 d. (Ukrinform-ELTA). Po kelias savaites trukusio kruopštaus minų šalinimo Ukrainos kariai pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją netoli Zaporižios ir tikisi greitesnių laimėjimų spaudžiant silpnesnę antrąją liniją, interviu britų dienraščiui „The Guardian“ pareiškė Taurijos operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis, pranešė „Ukrinform“.
„Dabar baigiame naikinti priešo dalinius, dengiančius Rusijos kariuomenės atsitraukimą už jų antrosios gynybinės linijos“, – sakė O. Tarnavskis.
Didžiuliai minų laukai ne vieną savaitę stabdė Ukrainos kariuomenę, kol pėstininkų išminuotojai lėtai valė kelią puolimui. Tuo metu Rusijos kariuomenė iš artilerijos ir bepiločiais orlaiviais apšaudė Ukrainos transporto priemones, pabrėžė O. Tarnavskis.
Jo teigimu, dabar šis barjeras peržengtas, rusai priversti manevruoti, o ukrainiečiai grįžo į savo tankus ir kitus šarvuočius. Matyti, kad Maskva jaučia spaudimą, nes permetė kariuomenę į šį rajoną iš kitų krypčių, tokių kaip Chersono ir Lymano, taip pat iš pačios Rusijos.
„Priešai traukia rezervus ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Rusijos. Tačiau anksčiau ar vėliau rusams pritrūks geriausių karių. Tai suteiks mums impulsą pulti daugiau ir greičiau. Mūsų dar viskas laukia“, – paaiškino O. Tarnavskis.
Ukrainos vadas atmetė kai kurių Vakarų politikų kritiką dėl Ukrainos kontrpuolimo tempo. Jo nuomone, darbą geriau vertinti tuomet, kai jis baigtas.
„Kai pradėjome kontrpuolimą (…) teritorijoms išminuoti mums prireikė daugiau laiko, nei tikėjomės. Deja, sužeistųjų evakuacija mums sekėsi sunkiai. Tai irgi apsunkino mūsų pažangą“, – pripažino O. Tarnavskis.
Jo įsitikinimu, rusai nesitikėjo, kad Ukrainos pajėgos įveiks šią gynybos liniją. Jie rengėsi daugiau nei metus ir „darė viską, kad būtų tikri, jog ši linija gerai parengta“.
Ukrainos vėliava – labai graži. Slaptai.lt nuotr.
Pasak O. Tarnavskio, antroji linija nėra tokia stipri, tad ukrainiečiai gali naudotis transporto priemonėmis, nors ten irgi yra minų laukų. Rusijos pajėgos taip pat veikia šiame rajone, bet jos išsidėsčiusios tik vietomis, o ne viena ištisine juosta.
Paklaustas apie lėtą pažangą prasiveržiant pro Rusijos linijas per kitą puolimą toliau į rytus, O. Tarnavskis sakė, kad jo kitas tikslas. Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja kitus netikėtus puolimus, kad išsekintų Maskvos pajėgas. „Norint pasiekti sėkmę viena kryptimi, būtina suklaidinti priešą“, – pridūrė O. Tarnavskis.
Jo teigimu, Ukraina ir toliau kovos už savo teritorijas. „Jei nustosime žengti į priekį, priešas surinks naujas jėgas ir sustiprės. Pasieksime 1991 m. Ukrainos sienas (…) Nenorime, kad mūsų vaikai ir net anūkai turėtų kovoti su rusais, o kas dar juos sulaikys? Tik mes“, – pabrėžė O. Tarnavskis.
Ukrainos vadas paminėjo, kad kuo arčiau pergalės, tuo sunkiau. „Kodėl? Nes, deja, prarandame pačius stipriausius ir geriausius. Todėl dabar turime susitelkti į kai kurias sritis ir užbaigti darbą. Kad ir kaip mums visiems būtų sunku“, – sakė O. Tarnavskis.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, rugpjūčio 29 d. (AFP-ELTA). Vatikanas antradienį stengėsi sušvelninti nesutarimus su Ukraina po to, kai Kyjivas apkaltino popiežių Pranciškų skleidžiant „imperinę propagandą“ vaizdo žinutėje jauniems rusų katalikams.
Vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiai grupei popiežius sakė, kad „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“, sakoma internete paskelbtame vaizdo įraše.
„Niekada nepamirškite šio didžio palikimo. Jūs esate didžiosios Motinos Rusijos paveldėtojai, eikite pirmyn su tuo“, – sakė popiežius.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka sakė, kad popiežiaus kalba buvo „labai apgailėtina“.
„Būtent tokia imperialistine propaganda, „dvasinėmis jungtimis“ ir „būtinybe“ gelbėti „didžiąją motiną Rusiją“ Kremlius pateisina tūkstančių ukrainiečių išžudymą ir šimtų Ukrainos miestų bei kaimų sunaikinimą, – pirmadienį vakare sakė jis. – Labai gaila, kad rusiškos didžiavalstybinės idėjos, kurios iš tiesų yra chroniško Rusijos agresyvumo priežastis, sąmoningai ar nesąmoningai sklinda iš popiežiaus lūpų, kurio misija, mūsų supratimu, kaip tik ir yra atverti Rusijos jaunimui akis ir parodyti destruktyvų dabartinės Rusijos vadovybės kursą“.
Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni antradienį išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad pontifiko „ekspromtu“ pasakytos pastabos buvo skirtos „padrąsinti jaunimą saugoti ir skatinti tai, kas yra pozityvaus didžiajame Rusijos kultūriniame ir dvasiniame pavelde“.
Pastabomis „tikrai nebuvo siekiama šlovinti imperinę logiką ir valdžios asmenybes“. Popiežius Pranciškus. Slaptai.lt nuotr.
Popiežius Pranciškus reguliariai ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį jis sulaukė kritikos, kad neįvardijo Maskvos kaip agresorės.
Anksčiau šiais metais jis paskyrė aukščiausio rango kardinolą, kuris bandys tarpininkauti siekiant taikos ir kuris jau lankėsi ir Maskvoje, ir Kyjive.
Vatikano oficialus žiniasklaidos portalas pranešė apie popiežiaus vaizdo pranešimą, skirtą Rusijos jaunimo dienai rugpjūčio 25-ąją paminėti, tačiau nepateikė vaizdo įrašo ar konkrečių citatų, kurioms prieštaravo Kyjivas.
Vietoj to buvo pranešta, kad popiežius ragino Rusijos jaunimą būti „taikos kūrėjais“ ir „sėti susitaikymo sėklas“.
Kremlius savo ruožtu palankiai įvertino popiežiaus pastabas. „Pontifikas išmano Rusijos istoriją. Tai labai gerai“, – sakė vyriausybės atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Černihivas – po Rusijos raketų atakos. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 20 d. (Ukrinform-ELTA). Per Rusijos raketų ataką Ukrainos Černihivo miesto centre sužalotų žmonių skaičius išaugo iki 156. Tai pranešė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Oleksijus Kuleba.
41 žmogus šiuo metu gydomas ligoninėse. Gelbėjimo darbai baigti, rašė pareigūnas „Telegram“ tinkle. Jo duomenimis, per ataką apgadinti 66 gyvenamieji namai, 10 administracinių pastatų ir 67 automobiliai.
Per raketų smūgį Černihive šeštadienį žuvo septyni asmenys.
Rusijos raketos smūgio Černihive aukų skaičius išaugo iki 7. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Šeštadienį Rusija paleido raketą į Černihivo miestą, už 150 km į šiaurę nuo Ukrainos sostinės Kyjivo. Per sprogimą žuvusių žmonių skaičius išaugo nuo 5 iki 7, tarp jų yra ir vaikų, praneša naujienų portalas „rbc.ua“.
Nors seniau pranešta apie 37 sužeistuosius, tačiau Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko patikslino, kad sprogimo metu sužalota 90 žmonių, tarp jų 12 vaikų ir 10 teisėsaugininkų. 25 žmonės buvo nugabenti į ligoninę.
Naujienų portalas „Unian“ praneša, kad Rusijos taikiniu tapo bepiločių skraidyklių paroda Černihivo dramos teatre, kur susirinko daug civilių. Černihivas – po Rusijos raketų atakos. EPA-ELTA nuotr.
Apie planuojamą parodą buvo skelbta prieš kelias dienas, bet tiksli renginio vieta saugumo sumetimais atskleista iki jo likus tik 4 valandoms ir tik registruotiems, ir patikrintiems asmenims.
Labdaros fondo „Dignitas Fund“ atstovė Marija Berlinskaja sakė, kad renginys buvo suderintas su regiono administracija, o panašios parodos be incidentų anksčiau surengtos Kyjive, Lvive, Dniepre ir Charkive.
Tačiau Černihivo miesto taryba teigia, kad su ja renginio organizavimas nebuvo derinamas ir jokių leidimų ji neišdavė.
SBU ženkliukas
Kyjivas, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Kyjivo srityje sulaikytas „rusų agentas“, ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). 23-ejų vyras įtariamas Rusijos generaliniam štabui teikęs informaciją apie Ukrainos kariuomenės bazes ir elektros tinklus sostinės regione.
Vyras esą pričiuptas nusikaltimo vietoje, „kai filmavo vieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bazę ir žymėjosi jos koordinates“. Jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Ukraina nuo milžiniškos skulptūros Kyjive nuima pjautuvą ir kūjį. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 1 d. (AFP-ELTA). Ukrainos sostinėje antradienį darbininkai nuėmė pjautuvo ir kūjo simbolį nuo milžiniškos skulptūrinės figūros, stūksančios virš Kyjivo. Tai dar vienas sovietinių simbolių šalinimo kampanijos, suaktyvėjusios po Maskvos invazijos praėjusiais metais, etapas.
62 metrų aukščio plieninė moters, vienoje rankoje laikančios skydą su kūju ir pjautuvu, o kitoje – kardą, figūra buvo atidengta 1981 metais kaip paminklas sovietų pergalei Antrajame pasauliniame kare. Stovinti ant karo muziejaus pastato, ji ukrainietiškai vadinama „Batkivščyna-Matj“ („Motina-Tėvynė“). Ukrainos kultūros ministerija pritarė planui skulptūrai suteikti naują skydą su šalies ženklu – trišakiu.
Nuo praėjusio mėnesio darbininkai, dirbantys ant skydo viršaus pakabintame lopšyje, po truputį nupjauna sovietinio herbo grūdų ir juostų elementus ir virvėmis leidžia juos žemyn. Visas skydas bus pakeistas nauju skydu su trišakiu. Statula yra Nacionalinio Ukrainos Antrojo pasaulinio karo metų istorijos muziejaus dalis. Muziejaus direktorius Jurijus Savčukas paragino statulą pervadinti „Motina Ukraina“. Skydo pakeitimo projektas turėtų kainuoti 28 mln. grivinų (758 tūkst. JAV dolerių), tačiau Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad už jį bus apmokėta ne valstybės, o įmonių paaukotomis lėšomis. Ukraina nuo milžiniškos skulptūros Kyjive nuima pjautuvą ir kūjį. EPA-ELTA nuotrauka
Praėjusį mėnesį atsistatydino projektą parėmęs ministras, sulaukęs oficialios kritikos dėl meno projektų išlaidų karo metu. Tačiau pernai Kultūros ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 85 proc. ukrainiečių pritaria pjautuvo ir kūjo pašalinimui. Po Rusijos invazijos Ukraina paspartino sovietinės istorijos ir Rusijos kultūros nuorodų pašalinimo iš geografinių pavadinimų procesą, o šią vasarą įsigaliojo dekolonizacijos įstatymas.
Panašių didžiulių skulptūrinių figūrų yra ir kitų miestų sovietiniuose karo memorialuose, įskaitant Volgogradą (Rusija) ir Brestą (Baltarusija).
Ukrainos vėliava – labai graži. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, liepos 31 d. (Ukrinform-ELTA). Bachmuto ruože Ukrainos gynybos pajėgos per savaitę išvadavo iš okupantų rusų du kvadratinius kilometrus, o pietuose – daugiau kaip 12 kvadratinių kilometrų teritorijos.
Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar tai pranešė „Telegram“ kanale.
Pareigūnės duomenimis, pagrindinės įsibrovėlių pastangos tebėra sutelktos Kupiansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis, tęsiasi sunkūs mūšiai.
Praėjusią savaitę šiomis kryptimis įvyko daugiau kaip 170 Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos kariuomenės mūšių.
Bachmuto ruože įsibrovėliai praėjusią savaitę iš visų jėgų bandė sustabdyti Ukrainos puolimą, tačiau gynybos pajėgos pamažu stūmėsi į priekį.
„Prie Bachmuto iš viso išlaisvinti 37 kvadratiniai kilometrai. Per savaitę išvaduoti 2 kvadratiniai kilometrai”, – sakė viceministrė.
Pietuose Ukrainos gynybos pajėgos tęsia puolamąją operaciją Melitopolio ir Berdiansko kryptimis.
Zaporižios srities Mala Tokmačkos – Robotynės kryptimi pasiekta laimėjimų, Ukrainos kariai įsitvirtina pasiektose pozicijose.
„Išvaduotos teritorijos plotas pasiekė 204,7 kvadratinio kilometro. Per savaitę jis padidėjo 12,6 kvadratinio kilometro“, – pareiškė H. Maliar.
Rusai okupantai apšaudė Donecko sritį: yra aukų. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 26 d. (ELTA). Okupantai rusai trečiadienį apšaudė kai kurias Donecko srities gyvenvietes. Per jų atakas vienas civilis žuvo, o dar šeši buvo sužeisti.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Donecko srities prokuratūra.
Teisėsaugos pareigūnų duomenimis, priešas smogė Zaliznui. Sviediniui pataikius į privatų namą, buvo sužeista 71 metų moteris, o jos 45 metų sūnus nuo patirtų sužalojimų mirė iškart.
Be to, apie 12 val. okupantai apšaudė Bachmuto rajono Vasiukivkos kaimą ir Krasnohorivkos miestą. Vasiukivkoje buvo sužeistas 35 metų vyras, kuris dėl skeveldrinės žaizdos nuvežtas į ligoninę. Jis yra komos būsenos. Krasnohorivkoje buvo sužeistas 21 metų vaikinas, jis nugabentas į ligoninę.
Jau po pietų rusai smogė Toreckui, kur 70 metų moteris ir 43 metų vyras patyrė daugybinių sužeidimų.
17 val. 15 min. priešas apšaudė Solovjevo kaimą, sviediniui pataikius į privatų namą, buvo sužeista 62 metų moteris.
Preliminariais prokuratūros duomenimis, rusai visas gyvenvietes apšaudė iš artilerijos.
Portalas primena, kad okupantai rusai reguliariai apšaudo į Donecko sritį. Nuo priešo smūgių labiausiai nukenčia pafrontės gyvenvietės, nes jas gali pasiekti Rusijos artilerija.
Mike’as Pence’as. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 29 d. (Ukrinform-ELTA). Buvęs JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as atskrido į Ukrainą su neskelbtu vizitu ir taps pirmuoju Respublikonų partijos kandidatu į Amerikos prezidento postą, susitikusiu su Volodymyru Zelenskiu per 2024 metų rinkimų kampaniją.
Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas „NBC News“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Manau, kad Amerika yra laisvojo pasaulio lyderė. Atvykau čia kaip privatus pilietis, kad savo akimis pamatyčiau Ukrainos karių didvyriškumą, pamatyčiau šeimas, kurių namai buvo sugriauti per neatsakingą ir neišprovokuotą Rusijos invaziją. Tai tik stiprina mano pasiryžimą atlikti savo pareigą ir toliau reikalauti tvirtos Amerikos paramos mūsų draugams ir sąjungininkams ukrainiečiams“, – pareiškė M. Pence’as.
Kaip pažymi televizijos kanalas, kelionė surengta lemiamu karo momentu, iškart po „Wagner“ samdinių maišto ir Rusijos raketų smūgio Kramatorsko centrui. M. Pence’o vizitas suteikia politikui unikalią padėtį tarp Respublikonų partijos, kurioje kažkada dominavo vanagai, priešinęsi didėjančiai Rusijos įtakai, lyderių.
Buvęs JAV viceprezidentas Ukrainoje nori aplankyti Moščuną, Bučą ir Irpinę – tris miestus, kurie buvo okupuoti ir nusiaubti Rusijos kariuomenės, taip pat susitikti su prezidentu V. Zelenskiu.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Jungtinėse Valstijose tęsiasi 2024 metų prezidento rinkimų kampanija. M. Pence’as siekia tapti JAV Respublikonų partijos kandidatu.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 29 d. (dpa-ELTA). Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg kartu su tarptautine darbo grupe atvyko į Ukrainą, kad įvertintų Rusijos karo padarytą žalą aplinkai. „Mums reikia jūsų profesionalios pagalbos“, – sakė ketvirtadienį Kyjive grupę priėmęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pirmiausiai atkreipė dėmesį į didžiulę žalą, kurią padarė Kachovkos užtvankos sugriovimas ir dėl to kilęs potvynis birželio pradžioje.
„Nemanau, kad pasaulio reakcija į šį ekocidą buvo pakankama, – sakė G. Thunberg. – Nemanau, kad kokios nors reakcijos užtektų. Nes tiesiog nėra žodžių šiam brutalumui nusakyti“. V. Zelenskis, be to, papasakojo apie geriamojo vandens tiekimo problemas Chersone ir besiribojančioje Mykolajivo srityje. Taip pat padaryta žala žemės ūkio sektoriui bei biologinei įvairovei regione.
Į Kyjivą atvykusiai aplinkos darbo grupei dar priklausė buvusi Švedijos premjerė Margot Wallström, buvusi Airijos prezidentė Mary Robinsin bei Europos Parlamento vicepirmininkė suomė Heidi Hautala. Grupės tikslas yra prisidėti prie to, kad Rusija atlygintų žalą, padarytą per daugiau kaip 16 mėnesių trunkančią invaziją.
Jevgenijus Prigožinas tvirtina sėkmingai žygiuojantis Maskvos link. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 24 d. (AFP-ELTA). Ukraina šeštadienį pareiškė, kad neramumai Rusijoje, paskatinti ginkluoto Rusijos grupuotės „Wagner“ maišto, suteikia galimybę Kyjivui, prieš kelias savaites pradėjusiam atsakomuosius puolimo veiksmus prieš Rusijos pozicijas.
„Ką tai reiškia mums? Tai galimybių langas“, – sakė gynybos viceministrė Hanna Maliar ir pridūrė, kad Rusijos karinė ir politinė vadovybė, pradėjusi karą Ukrainoje „sunaikins pati save“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 4 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susitiko su šalyje viešinčia JAV Kongreso delegacija ir padėkojo jos nariams už Vašingtono paramą Ukrainai, teigiama antradienį paskelbtame V. Zelenskio biuro pranešime spaudai, kuriuo remiasi transliuotojas CNN.
Anot pranešimo, susitikime V. Zelenskis informavo kongresmenų delegaciją apie dabartinę padėtį fronto linijoje ir pasidalino karo lauko prognozėmis ateinantiems mėnesiams. „Abiejų (JAV Kongreso) rūmų ir abiejų partijų, prezidento (Joe) Bideno ir visų amerikiečių suteikta parama suvaidino lemiamą vaidmenį užtikrinant mūsų šalies pajėgumus atremti Rusiją kare dėl mūsų laisvės ir demokratinių vertybių“, – susitikime teigė V. Zelenskis. Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
„Mes laimėsime, nes kovojame už savo ir mūsų vaikų laisvę. Labai vertiname jūsų paramą, kurią siunčiate ne tik mūsų kariuomenei, o ir politinę bei finansinę paramą Ukrainos žmonėms – mokytojams, medikams, pensininkams“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pranešama, kad Ukrainos lyderis taip pat paprašė perduoti jo šaliai papildomos karinės paramos ir paragino užtikrinti greitą jau pažadėtos ginkluotės bei kitos įrangos pristatymą.
Tankai mūšio lauke. Youtube.com
Dėl vėluojančio ir nepakankamo ginklų tiekimo Ukraina yra praradusi nuo rudens laikytą iniciatyvą kare – Rusija frontą stabilizavo ir pradeda puolimą, sako Lietuvos ambasadorius Kyjive Valdemaras Sarapinas.
Pasak jo, pastaruosius kelis mėnesius agresorius turėjo sąlygas persigrupuoti bei sukaupti išteklius naujai puolimo bangai.
„Pagrindinė problema ir yra, kad ginklų iš Vakarų iki šiol buvo tiekiama neužtektinai ir su dideliu vėlavimu. Nepaisant milžiniškų rusų orkų aukų, kurių jie patys nepaiso, frontą šiuo metu jie stabilizavę ir vietomis net perėjo į puolimą“, – antradienį LRT televizijai teigė V. Sarapinas.
Ambasadoriaus teigimu, Kremlius įsakęs savo pajėgoms iki kovo pabaigos visiškai užimti Luhansko ir Donecko sritis, panašūs tikslai keliami ir Zaporižios srityje. Be to, esą „yra signalų“, kad vėl bus atnaujintas puolimas Charkivo, Sumų, Černihivo kryptimis.
V. Sarapinas svarstė, kad po pernai rudenį įvykusių Ukrainos kontratakų, kurių metu atkovota dalis teritorijų, Rusijos pajėgoms buvo suteikta laiko atsigauti, sutelkti žmogiškuosius išteklius. Jis akcentavo, kad Kremlius gali skelbti ir atvirą mobilizaciją, tad Ukrainai reikia daugiau vakarietiškų ginklų.
„Negerai, kad per pastaruosius 2–3 mėnesius, deja, ta iniciatyva, kuri buvo perimta praėjusį rudenį, vėl prarasta ir orkams buvo sudarytos sąlygos atsigauti, persigrupuoti. Jie kažkur geru trečdaliu vėl padaugino savo ir personalą, ir karinę techniką, ir ginkluotę, nuolat vykdoma slapta mobilizacija. Greitai, matyt, bus paskelbta ir atvira mobilizacija, kalbama, kad per šiuos metus bus iki 1,5 milijono naujai mobilizuotųjų“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje.
„Visa tai reiškia, kad Ukrainai toliau reikės atlaikyti dideles rašistų atakas. Aišku, patys ukrainiečiai irgi stengiasi kaupti resursus – ir žmogiškuosius, ir ginklus, – tikrai bus stengiamasi pasukti karo eigą savo naudai, tačiau reikia daugiau ginklų“, – pabrėžė V. Sarapinas.
Pasak jo, atsakymas, kada Ukrainai pavyks laimėti karą, „slypi Vakaruose“, kadangi, V. Sarapino teigimu, sulaukus pakankamai Vakarų šalių paramos, Ukrainos resursai „nepasibaigs anksčiau nei rusų“.
„Tą turim visi suprasti“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos atstovas Ukrainoje.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA foto
Varšuva, vasario 6 d. (PAP-ELTA). Karas gali ateiti ir į Berlyną ar Paryžių, jei Vakarai nepalaikys Ukrainos, Ispanijos dienraščiui „El Mundo“ sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Pirmadienį paskelbtame interviu M. Morawieckis sakė, kad Lenkija nuo pat karo Ukrainoje pradžios ragino Vakarų partneres paremti Kyjivą ir teikti tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą.
„Istorija mus išmokė, kad Rusija negalima pasitikėti. Istorija turi išmokyti Vakarus, kad jei Kyjivas bus paliktas likimo valiai, vieną ar kitą dieną karas ateis į Berlyną ar Paryžių, visai kaip 1939 m., kai Europa paliko Varšuvą be paramos“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas.
M. Morawieckis tvirtino, kad Kyjivą turi remti ir labiau nuo Ukrainos nutolusios šalys, tokios kaip Ispanija ir Portugalija, nes bendras pastangų tikslas yra išsaugoti laisvę Europoje.
„Rusija yra popierinis tigras, bet vis tiek tigras“, – sakė jis. „Vien tankais jo neatgrasysi, bet jei Putinas pamatys, kad mūsų ryžtas stiprus, jis galiausiai padarys išvadą, kad negali laimėti šio karo“, – teigė M. Morawieckis.
Lenkijos vyriausybės vadovas taip pat sakė, kad jei kitos Europos šalys padėtų Ukrainai tiek, kiek padeda Lenkija, „karas jau seniai būtų pasibaigęs“.
M. Morawieckis pasisakė už visišką Europos ekonominę nepriklausomybę nuo Rusijos, kol ji taps „visiškai nauja Rusija“.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, vasario 2 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per Europos Komisijos atstovų viešnagę Kyjive prašė tolesnės paramos savo šaliai.
„Dabar jau akivaizdu, kad taikios Europos svajonę įmanoma įgyvendinti tik kartu su Ukraina ir tik įveikus Rusiją“, – sakė jis ketvirtadienį bendroje su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen spaudos konferencijoje.
V. Zelenskis pabrėžė, kad ES kandidatės statuso suteikimas buvo labai svarbus prieš Maskvą kovojantiems ukrainiečiams. „Ukraina mūšio lauke dabar gina būtent tas vertybes, dėl kurių Europa susivienijo ir vienijasi“, – kalbėjo prezidentas. Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Susitikimuose, be kita ko, buvo kalbama apie siekiamą dešimtąjį ES sankcijų Rusijai paketą. „Šiuo metu matome, kad sankcijų tempas Europoje šiek tiek sulėtėjo, o teroristinė valstybė (Rusija) priešingai, vis sparčiau prisitaiko prie sankcijų“, – konstatavo V. Zelenskis. Kyjivas, anot jo, viliasi, kad tai pasikeis.
Ukraina jau daugiau kaip 11 mėnesių priešinasi Rusijos invazijai.
