Aktorė Kazimiera Kymantaitė. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.

Sekmadienį Lietuvos teatro sąjungos ir Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacijos rūpesčiu ant namo, kuriame gyveno aktorė, pirmoji šalies moteris profesionali režisierė Kazimiera Kymantaitė, bus atidengtas atminimo ženklas.
 
Ceremonijoje Beržyno gatvėje 5, Vilniuje, dalyvaus Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas, aktorius Ramutis Rimeikis, aktorius, rašytojas, buvęs ilgametis Akademinio dramos teatro direktorius Pranas Treinys ir kiti buvę aktorės bendražygiai, jos talento gerbėjai.
 
Kazimiera Kymantaitė-Gregorauskienė, Banaitienė (1909–1999) gimė Kuršėnuose. Būdama 12 m. atvyko gyventi į Kauną, kur 1929 m. baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete (nebaigė), tuo pat metu 1929–1932 m. mokėsi Andriaus Olekos-Žilinsko dramos mokykloje prie Valstybės teatro, dalyvavo teatro spektaklių masuotėse. 1933–1934 m. buvo Jaunųjų teatro aktorė, pirmas jos savarankiškas vaidmuo buvo spektaklyje „Dėdės Tomo trobelė“. 1934–1940 m. buvo Valstybės teatro aktorė.
 
1939 m. išvyko į Vilnių. 1940–1941 m. buvo Vilniaus valstybinio teatro aktorė. Karo metais su šeima pasitraukė į Rusijos gilumą. 1941–1944 m. bendradarbiavo Maskvos radijuje lietuviškų laidų redakcijoje. 1943–1944 m. buvo Sovietų Sąjungos lietuviškų valstybinių meno ansamblių režisierė, 1944–1945 m. Vaidilos teatro aktorė, 1945–1950 m. Vilniaus valstybinio dramos teatro dramos studijos dėstytoja, 1945–1993 m. Valstybinio akademinio dramos teatro aktorė ir režisierė. 1962 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą.
 
Sukūrė daug ryškių charakterinių vaidmenų: Fani („Dėdės Tomo lūšnelė“, 1933 m., pagal H. E. Beecher Stowe), Sara (R. Blaumanio „Siuvėjų dienos Silmačiuose“, 1936 m.), Šarlota (A. Čechovo „Vyšnių sodas“ 1937, 1945), Betina (G. Hauptmanno „Prieš saulėlydį“, 1939 m.), Kleopatra (M. Gorkio „Priešai“, 1946 m.). Kiti svarbesni vaidmenys: Kindė („Šarūnas“, 1929, pagal V. Krėvę), Tatjana (A. Čechovo „Jubiliejus“, 1945 m.), Keraitienė (K. Binkio „Atžalynas“, 1938 m.), Sart (H. Heijermanso „Viltis“, 1940 m.), Aksinja, Varvara (A. Ostrovskio „Miškas“, 1948, „Audra“ 1950), Rūkienė (J. Baltušio „Gieda gaideliai“, 1948 m.), Aiša Apa (Č. Aitmatovo, K. Muchamedžanovo „Fudzijama“, 1974 m.), Giza (I. Örkény „Žaidžiame kates“, 1977 m.).
 
K. Kymantaitė, kaip pažymima Lietuvos teatro sąjungos pranešime, daugiausia režisavo lietuvių literatūros inscenizacijas: „Marti“ (1945, pagal Žemaitę), „Kraujas ir pelenai“ (1961, pagal Just. Marcinkevičių), „Sename dvare“ (1983, pagal Šatrijos Raganą, Klaipėdos dramos teatre; abiejų inscenizacijų autorė), „Žemė maitintoja“ (1950, pagal P. Cvirką), „Paskenduolė“ (1956, pagal A. Vienuolį, LSSR valstybinė premija 1957), „Meisteris ir sūnūs“ (1965, pagal P. Cvirką, 1978 vaidino Meisterienę; trijų paskutinių su A. Liobyte).
 
Pastatė lietuvių originaliosios dramaturgijos veikalų: B. Dauguviečio „Žaldokynė“ (1948), K. Sajos „Silva studentauja“ (1957), „Nerimas“ (1962), „Oratorius. Maniakas. Pranašas Jona“ (1967), „Dilgėlių šilkas“ (1972, Kauno dramos teatre), K. Inčiūros „Gulbės giesmė“ (1975, Jaunimo teatre Vilniuje), B. Sruogos „Milžino paunksmė“ (1979). 6–7 dešimtmetyje ji buvo vienintelė režisierė, statanti lietuvių literatūros kūrinius. K. Kymantaitė vaidino televizijos spektakliuose, kine, deklamavo, daugiausia lietuvių ir rusų klasikinę prozą. Sukūrė visą daug įsimintinų vaidmenų kino filmuose: Janytė ( „Marytė“, rež. Vera Strojeva, 1947 m.), Čepėnienė („Svetimi“, rež. Marijonas Giedrys,1962 m), Laimos motina („Birželis, vasaros pradžia“, rež. Raimondas Vabalas, 1969 m.), Gaigalienė( „Markizas ir piemenaitė“, rež. Algirdas Dausa, 1978 m.), Ponia (“Dičiaus karjeras“, rež. Balys Bratkauskas, 1980 m.)
 
1954 m. aktorei buvo suteiktas LSSR liaudies artistės vardas, 1994 m. ji apdovanota LDK Gedimino IV laipsnio ordinu.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2021.10.10; 09:37

Panevėžyje atidengtas paminklas legendiniam režisieriui J. Miltiniui. Arūno Švelnos (ELTA) nuotr.

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrui šis sezonas ypatingas – teatras mini 80-ies metų jubiliejų. Šia proga teatras planuoja ne tik premjeras, bet ir tarptautinę konferenciją, skirtą apžvelgti J. Miltinio dramos teatro istoriją ir garsiojo režisieriaus kūrybą.
 
Sezoną teatras pradėjo rugsėjo 1-ąją nauju spektakliu mažiesiems „Tikros pasakos”. Jauna teatro ir kino režisierė Živilė Mičiulytė spektaklį sukūrė pagal visame pasaulyje garsią, daugiau kaip į 30 kalbų išverstą Elenos Favilli ir Francescos Cavallo knygą „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms”.
 
Dar šiemet teatre savo naujus darbus pristatys keturi režisieriai – teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus, Algirdas Latėnas, Aidas Giniotis ir Jonas Vaitkus.
 
A. Špilevojus repetuoja garsaus šiuolaikinio rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo pjesę „Irano konferencija”. Spektaklyje, kurį kuria jauna menininkų komanda, vaidins 12 aktorių. Premjera numatyta spalio 2 ir 3 dienomis.
 
Aidas Giniotis netiesiogiai primins garsųjį J. Miltinio spektaklį „Sukčiaus testamentas” pagal Shakespeare’o amžininko Beno Jonsono komediją „Sukčiaus testamentas arba Volponė”.
 
Jonas Vaitkus imasi Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės kūrinio „Tie metai” – tai pjesė, kurią ketino statyti maestro Miltinis, bet taip ir neįgyvendino savo sumanymo.
 
Lapkričio mėnesį Algirdas Latėnas pakvies į anglų dramaturgo ir scenaristo Ronaldo Harwoodo pjesės „Aprengėjas”, kurią jau yra statęs daugiau kaip prieš 20 metų Nacionaliniame dramos teatre, premjerą. Pasak režisieriaus, ši pjesė apie teatro gyvenimą – tai klasika, prie kurios norisi grįžti vėl ir vėl.
 
2020-aisiais keletas teatro primadonų švenčia gražias sukaktis. Kiekvienam teatro menininkui geriausia dovana – galimybė susitikti su žiūrovais. Tad Asta Preidytė savo gerbėjus pakvies į monospektaklį „Kastingas. Kastingas. Kastingas”, Eleonorą Koriznaitę išvysime spektaklyje „Keista pažintis” pagal aktorės mamos Eleonoros Matulaitės pjesę, o Ligita Kondrotaitė pasirodys bene visose naujose premjerose.
 
2021-ųjų žiemą ir pavasarį J. Miltinio dramos teatro žiūrovų laukia dar daugiau premjerų.
 
Išskirtinę vietą lietuvių teatro istorijoje užimantis režisierius J. Miltinis Panevėžio dramos teatrui su pertraukomis vadovavo keturiasdešimt metų. Tad teatro jubiliejus yra puiki proga naujai pažvelgti į J. Miltinio teatro istoriją ir garsiojo režisieriaus kūrybą. Tarptautinė konferencija kvies Lietuvos, Latvijos ir Rusijos teatro istorikus, kritikus, kultūros bei meno tyrėjus ir menininkus dalintis įžvalgomis ir prisiminimais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.04; 08:28