Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Konstitucinis Teismas (KT) pasisakė dėl „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, sudarymo teisėtumo. KT penktadienį konstatavo, kad šios komisijos sudarymas ir išvados prieštarauja Kostitucijai.
 
Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, parlamentinį tyrimą atlikusios laikinosios komisijos sudarymas prieštarauja Konstitucijai, nes Seimo laikinajai komisijai negali būti pavesta neaprėpiamos apimties užduotis.
 
Vadinamosios A. Širinskienės komisijos darbas sukėlė daug klausimų opozicijai. Jie pastarosios komisijos darbą ne kartą įvertino kaip tiesiog valančiųjų „valstiečių“ surengtą keršto akciją neįtikusiems politiniams oponentams. Kreipdamasi į Konstitucinį teismą opozicija pabrėžė, kad Komisijai pavesto atlikti tyrimo objektas tiek jo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai. Taip pat akcentuota, kad nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, o numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese, todėl Komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
 
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Kreipimesi taip pat teigta, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laikinajai komisijai suformuluoti uždaviniai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, be kita ko, siekiant gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis), pareiškėjos manymu, kelią grėsmę teisinės valstybės principams.
 
Seimas gegužės 14 d. pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos, išvadoms. Komisija sukurta siekiant ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.
 
Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
 
Kontraversiškai vertinamo tyrimo išvados pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti VTEK veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė. Visgi dėl šio epizodo – pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko.
 
Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, komisija patvirtino ne išvadas, bet aplinkybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.12; 15:40

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis atsisako dalyvauti trečiadienį vyksiančiame „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdyje. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas taip pat kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, atkreipdamas dėmesį, kad nedemokratiškai panaudojant parlamentines komisijas jų veikla prieš opozicinių partijų politikus nukreipiama vykstant savivaldybių tarybų, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kampanijoms. 

G. Landsbergis pažymi, kad A. Širinskienės komisija nesilaiko Konstitucijoje įtvirtintų teisių, piktnaudžiauja Seimo suteiktais įgaliojimais, tampa politinio spaudimo ir nesąžiningos konkurencijos įrankiu, nukreiptu prieš politinius oponentus. Tokiu būdu, pasak jo, pažeidinėjami teisės aktų reikalavimai bei diskredituojamas visas Seimas, kaip demokratinė institucija.

„Informuoju, kad rytojaus komisijos posėdyje dalyvauti negalėsiu. Svarstydamas dėl galimybės ateityje dalyvauti komisijos posėdyje ir atsakyti į Jums rūpimus klausimus, prašau Jūsų raštu pateikti man klausimus, į kuriuos komisija pageidauja gauti atsakymus, bei argumentuotai atsakyti į išdėstytas pagrįstas abejones dėl Jūsų veiklos teisėtumo, nes nenorėčiau savo dalyvavimu prisidėti prie abejotinos ir galimai neteisėtos Jūsų veiklos ir iš to išplaukiančių teisės pažeidimų“, – pažymėjo G. Landsbergis.

TS-LKD frakcijos seniūnas Seimo pirmininko prašo imtis priemonių ir užtikrinti, kad minėta komisija nepažeidinėtų imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir netaptų nedemokratinio politinio spaudimo instrumentu, nukreiptu prieš politinius oponentus, bei tokiu būdu nediskredituotų viso Lietuvos Respublikos Seimo, kaip Tautos atstovybės ir demokratinės institucijos, vardo.

Pasak G. Landsbergio, abejones dėl komisijos šališkumo ir jos naudojimo įrankiu, siekiant susidoroti su politiniais oponentais, kelia tai, kad komisija, sudaryta išimtinai valdančiosios daugumos iniciatyva ir joje dominuojama valdančiosios daugumos narių, savo veiklą prieš opozicinių partijų politikus nukreipia vykstant savivaldybių tarybų, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kampanijoms. 

Pagal Konstitucijos 5 straipsnio antrąją dalį valdžios galias riboja Konstitucija, todėl Seimas, sudarydamas laikinąsias tyrimo komisijas, negali nepaisyti bei paneigti Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų teisės aktams, kuriais sudaromos tyrimo komisijos. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad laikinosios tyrimo komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingos valstybinės svarbos klausimams ištirti. Taip pat Seimas privalėjo tiksliai apibrėžti, kokius konkrečiai klausimus ištirti jis paveda komisijai, tačiau to nepadarė.

TS-LKD frakcijos seniūnas atkreipia dėmesį, kad komisija gali rinkti medžiagą, kitą informaciją, apklausti asmenis tik Seimo jai pavestu tirti konkrečiu klausimu, bet kadangi klausimas nėra konkrečiai apibrėžtas, tyrimo objektas tampa nelegitimus. Dar daugiau, kas yra neteisėta, turėtų spręsti ne Seimo komisija, kuri yra politinio pobūdžio darinys, o teisinės institucijos. Todėl laikinosios tyrimų komisijos vykdomas tyrimas laikytinas kaip neatitinkantis teisinės valstybės principų, nevisavertis, selektyvus, politiškai šališkas ir neobjektyvus.

ELTA primena, kad pastarąją savaitę A. Širinskienės vadovaujamoje komisijoje nepasirodė kviesta G. Landsbergio sutuoktinė Karalienės Mortos mokyklos direktorė Austėja Landsbergienė. Tyrimo komisijai vadovaujanti Agnė Širinskienė apgailestavo, kad A. Landsbergienė nebendradarbiauja su komisija.

Antradienį Seimas valdančiųjų iniciatyva ėmė svarstyti sankcijų, numatančių atsakomybę už Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą, klausimą. 

Antradienį „valstiečių“ frakcijai priklausančio Vytauto Bako pristatytos pataisos sulaukė pritarimo po pateikimo, už jas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 29 parlamentarai. Jas toliau planuojama svarstyti Seime gegužės viduryje.

Pasak V. Bako, tokios kodekso pataisos reikalingos, norint spręsti problemą dėl liudyti į tyrimo komisijas neatvykstančių asmenų.

Pagal siūlomą projektą, už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, bauda asmenims siektų nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 850 iki 5000 eurų.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.13; 07:00

Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Trečiadienį į pirmąjį posėdį rinksis nauja Seimo sudaryta laikinoji komisija, tirsianti galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams Lietuvoje.

Pradedanti darbą komisija ketina pasitvirtinti darbo reglamentą, aptarti savo veiklos organizavimo klausimus. Taip pat planuojama patvirtinti sekretoriatą.

Laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d. Jai vadovauja „valstiečiams“ atstovaujanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Komisijoje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Kęstutis Mažeika, Aušrinė Norkienė, Virgilijus Poderys, Agnė Širinskienė. Eugenijus Gentvilas iš Liberalų sąjūdžio frakcijos, Michalas Mackevičius iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, Artūras Skardžius ir Irena Šiaulienė, atstovaujantys Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijai, Rimas Andrikis – frakcija Tvarka ir teisingumas.

Naujoji tyrimo komisija dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos. Ji tirs 2008-2016 metų laikotarpį.

Seimo sprendimu, komisijai pasiūlyta ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.

Komisija turės ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui, valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir jų veiklai, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir jų veiklai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.10; 09:20