Adolfas Ramanauskas-Vanagas pripažintas Lietuvos valstybės vadovu. Eltos nuotr.

Antradienį Valstybės vadovų panteone Antakalnio kapinėse bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarui, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui, Lietuvos valstybės vadovui, kovojusiam su sovietų okupacija.
 
Minint antrąsias A. Ramanausko-Vanago laidotuvių metines, šv. Mišias Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje aukos Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
 
Paminklo atidengimo renginyje taip pat dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis ir kiti aukščiausi šalies pareigūnai.
 
Komisija, sudaryta iš kultūros, meno, kitų sričių atsakingų institucijų atstovų, įvertino 14 pateiktų projektų ir išrinko nugalėtoją atsižvelgusi į paminklo idėjinių ir plastinių sprendinių meninę kokybę, meninės idėjos autentiškumą, išraiškos priemonių ir reikšmių tikslingumą. Taip pat buvo atsižvelgta į kontekstą – paminklo ir antkapio ansamblio dermę su Lietuvos valstybės vadovų laidojimo vietoje esančia kapaviete.
 
Vyriausybės vykdyto konkurso komisijos sprendimu antkapinio paminklo A. Ramanauskui-Vanagui skulptūrinę-architektūrinę idėją įgyvendino paslaugų viešojo pirkimo laimėtojai – autorių grupė – Algirdas Kuzma ir UAB „Arches“.
 
A. Ramanausko-Vanago palaikai 2018 m. rasti Antakalnio Našlaičių kapinėse ir tų pačių metų spalio 6 d. palaidoti Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone, primena ELTA.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.06; 06:14

Diana Nausėdienė dalyvavo parodos „Laisvės kariai“ atidaryme. Justino Auškelio (LR prezidento kanceliarija) nuotr.

Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ ketvirtadienį atidaryta paroda „Laisvės kariai“. Čia buvo pristatytas dizainerio Giedriaus Paulausko šešerius metus trukęs istorinis dizaino tyrimas ir jo rezultatas: atkurta autentiška partizanų uniforma ir jos simbolika.
 
„Ši paroda yra svarbus įrodymas, kad istorinė atmintis ir jos mokslinė rekonstrukcija yra vertybė, kuri lyg laisvės vėliava pilietiškai perduodama ateities kartoms“, – sakė parodos atidaryme dalyvavusi Diana Nausėdienė.
 
Lietuvos partizanai ne visada turėjo galimybių dėvėti pilnas uniformas, tačiau visada stengėsi naudoti antsiuvus su Gediminaičių stulpais, dvigubu Vyčio kryžiumi ar lelijos žiedo forma.
 
„Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiume, vykusiame 1949 m. rugpjūčio mėn. 1 d., buvo pasirašytas įsakymas, nurodantis bendrą simboliką ir skiriamuosius ženklus visiems Lietuvos partizanams“, – pasakojo istorikas Dalius Žygelis.
Diana Nausėdienė dalyvavo parodos „Laisvės kariai“ atidaryme. Justino Auškelio (LR prezidento kanceliarija) nuotr.
 
Parodoje, kaip skelbiama Prezidento komunikacijos grupės pranešime, galima apžiūrėti ne tik partizanų plačiausiai naudotus antsiuvus, bet ir esmines partizanų aprangos dalis: atkurtą 1940 metų tarpukario Lietuvos kariuomenės šventinės uniformos švarko modelį, galifė stiliaus kelnes, karininko milinę, pirštines, kuriose išmegztas Vytis, 1934 metų modelio kepurę su juodais kantukais.
 
Iki kovo 14 dienos vilniečiai ir visi miesto svečiai kviečiami susipažinti su atgaivinta Lietuvos istorija. Parodos eksponavimo laikotarpiu šeštadieniais bus rengiami nemokami edukaciniai susitikimai, kuriuose bus galimybė susitikti su menininku ir apžiūrėti parodą klausantis jo įžvalgų.
 
„Šia paroda noriu atiduoti pagarbą partizanams, ryšininkas ir visiems kovotojams už Lietuvos laisvę. Noriu palikti ateities kartoms dalį atkurtos istorijos, noriu, kad jie būtų gyvi mūsų visų atmintyje“, – sako G. Paulauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.21; 07:50