Maskvoje suimtas protestuotojas. EPA-ELTA nuotr.
Beveik pusė rusų mano, kad teisėsaugos pareigūnai, sulaikydami protestų Maskvoje dalyvius, elgėsi nepagrįstai šiurkščiai.
Maždaug trečdalis respondentų savo ruožtu teigia, kad policijos veiksmai buvo adekvatūs, rodo naujausios apklausos duomenys.
Kaip rodo nepriklausomo Rusijos Levados centro atliktos apklausos rezultatai, kas antras Rusijos gyventojas protestus Maskvoje vertina neutraliai arba visai jais nesidomi.
Tuo tarpu teigiamai protestus įvertino 23, o neigiamai – 25 proc. respondentų, skelbia Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas.
Trečdalis apklaustųjų mano, kad protestai Maskvoje įvyko be išorinių jėgų įsikišimo. 26 proc. rusų nuomonė yra kategoriškai priešinga – esą demonstracijos vyko būtent dėl užsienio valstybių įsikišimo.
Vos kas trečias rusas tvirtino, kad protestai su politiniais reikalavimais šalyje galimi, apie ketinimus asmeniškai dalyvauti protestuose pasisakė 20 proc. respondentų.
Maskvoje vaikomi protestuotojai. EPA – ELTA nuotr.
Demonstracijos Maskvoje prasidėjo liepos pabaigoje, nes rinkimuose į sostinės Dūmą buvo uždrausta dalyvauti nepriklausomiems kandidatams. Liepos 27 ir rugpjūčio 3 d. protestų metu buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, policija pasitelkė jėgą ir specialiąsias priemones.
Protestų organizatoriams iškeltos baudžiamosios bylos dėl masinių neramumų kurstymo. Tai susilaukė kritikos iš opozicijos žmogaus teisių apsaugos aktyvistų ir kultūros veikėjų.
Daugeliui nepriklausomų kandidatų buvo paskirtas administracinis areštas.
Vienam iš opozicionierių – Iljai Jašinui – paskirtas jau penktas administracinis areštas iš eilės.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuris leis šalies vyriausybei bet kurią Rusijoje veikiančią užsienio žiniasklaidos priemonę įtraukti į „užsienio agentų“ sąrašą, informuoja BBC.
Įstatymui anksčiau pritarė abeji Rusijos parlamento rūmai. Tokio žingsnio imtasi po JAV nurodymo Kremliaus remiamam televizijos kanalui RT užsiregistruoti JAV „užsienio agentu“.
Vašingtonas laiko RT Maskvos propagandos skleidimo įnagiu, todėl pareikalavo jo veiklą Jungtinėse Valstijose užregistruoti pagal šalyje galiojantį Užsienio agentų registracijos aktą.
RT praėjusią savaitę pranešė, kad jau užsiregistravo JAV „užsienio agentu“. Bet kokioje savo produkcijoje RT turės nurodyti, kad jo pranešimai yra platinami Rusijos valstybės vardu. Televizijos kanalas teigė apskųsiąs šį nurodymą teisme.
Dėl naujojo įstatymo, nukreipto prieš Rusijoje veikiančias užsienyje įregistruotas žiniasklaidos priemones, gaunančias finansavimą iš užsienio šalių, gali nukentėti mažiausiai devyni JAV finansuojami transliuotojai, įskaitant radijo stotis „Amerikos balsas“ (Voice of America) ir „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty)“.
Jei šioms žiniasklaidos priemonėms bus nurodyta užsiregistruoti „užsienio agentėmis“, jos savo transliacijose ir tinklalapiuose turės nurodyti, kad yra „užsienio agentės“.
Rusija įspėjo JAV finansuojamas žiniasklaidos priemones – radijo stotis „Amerikos balsas“ (Voice of America) ir „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty)“ – kad jos gali būti priverstos užsiregistruoti Rusijoje „užsienio agentais“, informuoja BBC.
Rusijos teisingumo ministerija paminėjo devynias užsienio žiniasklaidos priemones, kurioms įtakos turės Rusijos žemesniųjų parlamento rūmų priimtas naujas įstatymas. Nors įstatymui dar turi pritarti aukštesnieji Rusijos parlamento rūmai ir galiausiai jį turi pasirašyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Naujas Rusijos įstatymas paveiks Rusijoje veikiančius užsienio šalyse įregistruotų žiniasklaidos priemonių, kurios gauna finansavimą iš užsienio, filialus.
Į sąrašą pateko tinklalapiai, radijo stotys ir televizijos stotys, kurias valdo JAV vyriausybės finansuojami transliuotojai ir kurie koncentruojasi į Šiaurės Kaukazą ir Krymą. Kai kurios jų transliacijos yra totorių ir baškirų kalbomis. Tarp jų pateko „The Caucasus.Reality“, „Crimea.Reality“, „Sibir.Realii“, „Idel.realities“, „the Present time“, „Radio Liberty’s Tatar-Bashkir service (Azatliq Radiosi)“ ir „Faktograf“.
Rusija tokio žingsnio ėmėsi po to, kai Rusijos valstybės kontroliuojamam transliuotojui „Russia Today“ (RT) buvo nurodyta užsiregistruoti Jungtinėse Valstijose užsienio agentu.
Siekiant užtikrinti informacijos įvairovę, Lietuvos ir gretimų šalių rusakalbę auditoriją nuo šiol pasieks kokybiškesnės radijo transliacijos. Antradienį Lietuvos radijo ir televizijos centre (Telecentre) oficialiai įjungtas Anykščių rajone esantis naujas ilgojo nuotolio vidurinių bangų siųstuvas. Juo rusų ir baltarusių kalba bus transliuojamos „Laisvosios Europos/Laisvės radijo“ programos, jos bus girdimos ne tik Baltijos šalių, bet ir Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos klausytojams.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad laisvė yra neatsiejama nuo žodžio laisvės.
„Žodžio laisvė irgi yra ginklas propagandos klestėjimo laikotarpiu ir kai norime skleisti alternatyvią nuomonę. Po to, kai siųstuvas pradėjo dirbti balandžio mėnesį, ir porą tūkstančių kilometrų sieks jo darbas – baltarusiškai, rusiškai kalbantys žmonės galės klausytis informacijos demokratiškiausia, labiausiai prieinama priemone – radiju“, – siųstuvo inauguravimo renginyje antradienį kalbėjo ministras L. Linkevičius.
Viešintų stotyje įrengtą radijo siųstuvą Lietuvai perdavė Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Šis 300 kW maksimalaus pajėgumo siųstuvas pakeis 75 kW galios senąjį, kuris Sitkūnuose (Kauno r.) veikė daugiau nei 40 metų.
Inauguracijos renginyje dalyvavo susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Seimo narys Emanuelis Zingeris. JAV Kongreso narys Džonas Šimkus (John Shimkus), JAV Transliacijų valdytojų tarybos (Broadcasting Board of Governors, BBG) technologijų vadovas Andrė Mendesas (Andre Mendes), Telecentro generalinis direktorius Remigijus Šeris, bendrovės „Tarptautinis Baltijos bangų radijas“ vadovas Rimantas Pleikys ir kiti asmenys.
