N. Akmenėje pradedamas vystyti vėjo jėgainių parkas. MVG nuotr.

Tarptautinė investicinė kompanija VMG grupė Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įrengė vėjo matavimo bokštą, kuris ištirs šio energetinio šaltinio potencialą. Vėjo jėgainių parką ketinama užbaigti iki 2024-ųjųinvesticijos į jį sieks apie 33 mln. eurų.
 
Gegužę pradėti vėjo matavimai N. Akmenėje vyks mažiausiai 12 mėnesių. Remiantis surinktais duomenimis, bus sprendžiama dėl šiai teritorijai tinkamiausios technologijos. Paraleliai bus atliekamas ir poveikio aplinkai vertinimas.
 
VMG grupė tvaria energija per artimiausius metus ketina aprūpinti visas N. Akmenėje veiklą vykdančias VMG grupės įmones. Skaičiuojama, kad įgyvendinus projektą anglies dvideginio (CO2) išmetimai sumažės net 30-40 proc.
 
Pasak VMG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Mockaus, atsinaujinančios energetikos vystymas yra viena iš svarbiausių grupės strategijos krypčių, tad investicijos į tvarumą ir žaliąją energiją laikui bėgant tik augs.
 
„Ilgalaikėje perspektyvoje orientuojamės į tvarų energijos išteklių naudojimą, prioritetą skiriant atsinaujinantiems šaltiniams – saulei ir vėjui. Per artimiausius metus planuojame reikšmingai išplėsti gamyklų skaičių, kuriose gamybos ciklas vykdomas pasitelkiant atsinaujinančią energetiką“, – teigia E. Mockus.
 
VMG grupės numatomos investicijos į vėjo jėgainių parką – apie 33 mln. eurų, visų jėgainių galingumas turėtų siekti iki 30 megavatų (MW).
 
Vėjo jėgainių parko statybos – ne vienintelis atsinaujinančios energetikos srityje vystomas VMG grupės projektas. N. Akmenėje veikiančioje medienos drožlių plokščių gamykloje per šiuos metus bus įrengta 2 megavatų galios saulės jėgainė. Investicijos į šį projektą sieks beveik 900 tūkst. eurų.
 
VMG grupė Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje praėjusių metų rugsėjį atidarė medienos drožlių plokščių gamyklų. Į ją investuota 146 mln. eurų ir sukurta 140 naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. Tai didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje.
 
VMG grupę sudaro 25 įmonės, jose dirba per 5 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei 90 proc. grupės produkcijos eksportuojama į 40 pasaulio šalių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.02; 13:08

Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito Jungtiniuose Arabų Emiratuose (JAE) metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Muhamedu bin Rašidu Al Maktumu (Mohammed bin Rashid Al Maktoum) aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse.

Pasak Prezidentės, nors Lietuva ir JAE yra itin skirtingos, bet abi šalis vienija ambicingi tikslai, didelis intelekto potencialas ir noras būti pirmaujančiomis. Pasitelkę savo gebėjimus išgyvenome milžinišką transformaciją ir sukūrėme pažangias valstybes, todėl dalydamiesi savo patirtimi galime pasiekti dar daugiau.

Lietuvai jau pavyko įsitvirtinti kaip lyderei informacinių ir aukštųjų technologijų srityje: pirma vieta Europos Sąjungoje (ES) ir trečia pasaulyje pagal 4G interneto sklaidą, jau testuojame 5G internetą, tapome finansinių technologijų centru regione, eksploatuojame saulės jėgaines įvairiose šalyse. Lietuvos patirtis inovacijų srityje sulaukė didelio pripažinimo ir susidomėjimo JAE. Šalies ekonomikos ministras Sultanas Bin Saidas Al Mansūris (Sultan Bin Saeed Al Mansoor) kitąmet pažadėjo atvykti į Lietuvą su didele verslo delegacija.

Dubajus dėl išradingų IT sprendimų, drąsios vizijos, įspūdingos architektūros pelnė ateities miesto vardą. Todėl Lietuvos verslas domisi galimybėmis dirbti šioje augančioje ir itin pelningoje rinkoje.

JAE garsėja palankiu klimatu verslui, patogia mokesčių sistema – čia nėra pelno mokesčio, veikia 7 laisvosios ekonomikos zonos. Tačiau užsienio verslas susiduria ir su įvairiomis kliūtimis: yra daug specifinių reikalavimų ir barjerų, sudėtinga rasti patikimų importuotojų, susiduriama su logistinėmis problemomis. Į rinką atėję investuotojai privalo turėti vietinį verslo partnerį ir įdarbinti bent vieną JAE pilietį.

Siekiant valstybiniu lygmeniu padėti Lietuvos verslui, Prezidentės oficialaus susitikimo metu pasirašyti du susitarimai tarp Lietuvos ir JAE – Ekonominio ir techninio bendradarbiavimo susitarimas ir Energetikos memorandumas.

Ekonominio bendradarbiavimo susitarimas paskatins prekybos, investicijų, transporto, mokslo, technologijų, žemės ūkio, energetikos, turizmo, aplinkosaugos, švietimo, sveikatos apsaugos ryšius. Šio susitarimo pagrindu bus įsteigta tarpvalstybinė komisija, kuri padės šalinti bendradarbiavimui trukdančius apribojimus.

Energetikos memorandumas leis Lietuvai perduoti savo atsinaujinančiosios energetikos patirtį. Dubajus kuria didžiausią pasaulyje saulės energijos parką ir siekia ateityje 75 proc. energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuvos verslininkai jau eksploatuoja saulės elektrines Malaizijoje ir Pietų Afrikoje, todėl yra pajėgūs dalyvauti aukščiausio lygio projektuose.

Prezidentė Dubajuje atidarė pirmą kartą aukščiausiu lygiu rengiamą Lietuvos ir JAE verslo forumą, kuriame dalyvauja per 20 mūsų šalies įmonių. Pasak Prezidentės, sumanūs Lietuvos verslininkai jau yra daug pasiekę JAE rinkoje, o šis ypač aukšto lygio forumas padės kurti ir naujas sėkmės istorijas.

JAE jau parduodami ir vertinami lietuviški baldai, elektros prietaisai, maisto produktai. Transporto valdymo sprendimus kurianti įmonė „Ruptela“ patenka į geriausių šios srities įmonių penketuką, o lietuvių sukurtomis GPS sistemomis naudojasi ir JAE policija. Sėkmės sulaukė ir baldų įmonė „Narbutas“ – per 3 metus lietuviai čia savo pardavimus išaugino net 300 proc. Ypač gerai sekasi maisto pramonei – JAE galima rasti lietuviško vandens, šokolado, sūrio ir ledų.

Dubajuje taip pat veikia aktyvi lietuvių profesionalų bendruomenė. Vizito metu šalies vadovė padovanojo tautiečiams trispalvę ir davė startą juos vienijančios Lietuvos verslo asociacijos Dubajuje veiklai.

JAE gyvena apie 1 tūkst. lietuvių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.02; 00:35