Latvijos gynybos ministras Artis Pabriksas – Azerbaidžano televizijos laidoje

Youtube.com erdvėje teko matyti Azerbaidžano televizijos CBC.az laidą, kurioje Anastasija Lavrina kalbino Latvijos gynybos ministrą, Latvijos Vyriausybės vadovo pavaduotoją Artį Pabriksą.

Pasirodo, gegužės pradžioje šis aukšto rango Latvijos politikas ne tik dalyvavo svarbiuose susitikimuose su Azerbaidžano valdžia sostinėje Baku, bet ir aplankė keletą teritorijų, kurias 2020-ųjų rudenį per 44 dienų karą Azerbaidžanas sugebėjo išvaduoti iš Armėnijos okupacijos gniaužtų.

Remiantis šiuo videointerviu galima brėžti išvadą, kad Latvija labai principingai remia Azerbaidžaną, atkuriantį savo teritorinį vientisumą, palaiko su šia šalimi dalykiškus, pragmatiškus santykius, ieškodama bendrų ekonominių, finansinių projektų tiek energetikos, tiek transporto srityse, tiek atkuriant iš armėnų atkovotą Karabachą. Ponas A. Pabriksas aiškiai pabrėžė, jog Latvija vertianti ir branginanti draugystę su Azerbaidžanu, Azerbaidžaną laiko patikima, įtakinga valstybe.

Latvijos gynybos ministras A. Pabriksas neslėpė, jog Latvija palaiko draugiškus santykius ir su Turkija, su kuria taip pat bendradarbiauja pačiose įvairiausiose srityse, įskaitant karinę ginkluotę.

Klausydamasis šio beveik 25 minutes trukusio pokalbio svarsčiau, o kaip su Azerbaidžanu ir Turkija sekasi bendrauti Lietuvai? Pavyzdžiui, kiek aukšto rango Lietuvos politikų ir pareigūnų jau viešėje iš Armėnijos išvaduotoje Šušoje? O gal vis dar mūsų valdžia mano, jog Azerbaidžanas pasielgė netinkamai, 2020-ųjų rudenį jėga susigrąžinęs jam pagal visas tarptautines teises priklausantį Karabacho regioną? Gal vis dar gaila Armėnijos, kuri šiandien draskoma į dvi priešingas puses: vieni armėnai supranta, jog Karabachas – tai Azerbaidžanas, todėl nusikalstama dėl jo kariauti su Baku; kiti rėkia, esą būtinas naujas karas su Azerbaidžanu dėl šio neva armėnams priklausančio regiono. Taigi dar nežinia, kas laimės Jerevane – sveikas protas ir pagarba tarptautinėms taisyklės ar barbariškumas, agresyvumas ir žiaurumas.

Žodžiu, Latvijos gynybos ministro vizitas į Baku svarbus dar ir dėl to, kad ši Baltijos šalis aiškiai demonstruoja savo poziciją: Azerbaidžanas turėjo teisę susigrąžinti Karabachą (iš beveik tris dešimtmečius trukusių taikos derybų nebuvo jokios naudos), o armėnų pretenzijos į šias žemes – neteisėtos.

Beje, internetinėje erdvėje gausu armėnų blogerių, kurie nūnai atvirai pasakoja, kas dėjosi Karabache 1994- 2020 metais, kai šias žemes kontroliavo vadinamasis Karabacho klanas.

Štai – keletas ištraukų: „Kiek daug provokatorių šiandien šaukia, esą Šušą reikia armėnams susigrąžinti bet kokia kaina, nes šis miestas armėnams – šventas. Šie pareiškimai demagogiški, juokingi. Mes, armėnai, puikiai prisimename, kaip Karabacho klanas elgėsi Šušoje 1994-2020 metais.

Šuša. Kalnų Karabachas. Štai kas liko po armėnų valdymo iš Chano rūmų

Tiek armėnų generolai, tiek armėnų bažnyčios tarnai, tiek armėnų politikai pirmiausia puolė dalinti azerbaidžaniečių namus ir butus. Ne už dyką, o už pinigus. Pardavinėjo svetimą turtą tarsi savąjį. Butą ar nedidelį namuką Šušoje buvo galima įsigyti tik už 2 tūkst. JAV dolerių. Nė vieno buto dykai nedavė net armėnų pabėgėliams iš Šaumiano rajono. Vienas garsus armėnų šventikas Šušoje į kairę ir dešinę taip sėkmingai pardavinėjo nekilnojamąjį turtą, kad tapo milijonieriumi ir šiandien sočiai gyvena JAV.

Armėnai šaukia, kad jiems Šuša labai brangi, vertinga. Tačiau per 26-erius metus į šį miestą atsikėlė gyventi tik 2965 armėnai. Pasaulyje – net 11 milijonų armėnų, bet Šušoje per paskutiniuosius tris dešimtmečius apsigyventi panoro mažiau nei trys tūkstančiai armėnų. Argi tai nėra iškalbingi skaičiai?

Per 26 metus Šušoje nebvo įkurta nė vieno restorano. Tiesiog gėda – nebuvo kur normaliau papietauti. Nebuvo nė vieno baseino, kur galėtum paplaukioti.  Niekas niekad čia nerengė nemokamų, labdaringų koncertų.  Nesugebėta organizuoti viešojo transporto, jungiančio Šušą su Karabacho sostine, nors abu miestus teskyrė vos 8 kilometrai.  Čia nepastatyta nė vienos naujos gamyklos, neįrengta nė vienos vaikų žaidimo aikštelės.

Tikrasis Armėnijos veidas. Jerevanas. Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaikantys mitinguotojai

Užtat čia veikė prabangus viešnamis, kuriame linksminosi ne tik Karabacho klano bosai, bet ir žinomi Armėnijos politikai. Užtat Šušoje veikė kalėjimas, kuriame kalinti niekuo nenusidėję kariai ir niekuo neprasikaltę verslininkai. Jie ten buvo kankinami tol, kol už juos būdavo sumokama išpirka arba šie sutikdavo perleisti savo verslą.

Tiesa, Karabacho klano atstovų dėka į Šušą buvo perkelta Kultūros ministerija. Daug šiam projektui skirtų pinigėlių atsidūrė ne tose piniginėse ir kišenėse, kur jie turėjo atsidurti. Be to, klano žmonės šioje įstaigoje įdarbino savo žmonas, vaikus, meilužes, seseris.

Šušos cerkvės tapo pinigų plovimo įstaigomis…“

Tokių komentarų viešojoje erdvėje – vis daugiau, vis gausiau. Baisieji Karabacho klano nusikaltimai, kuriuos Armėnijos valdžia kruopščiai slėpė, iškyla į paviršių. Tampa žinomi plačiąjai Armėnijos visuomenei.

Azerbaidžano Mokslų Akademija. Kalba istorikas Algimantas Liekis, knygos „Tautų kraustymai Kaukaze” autorius

Apie tai, kas iš tiesų dėjosi Karabache, kai jį valdė okupacinės Armėnijos pajėgos, derėtų rimčiau susidomėti ir Lietuvos politikams, diplomatams. Nes karts nuo karto Lietuvoje vis dar daromos grubios politinės klaidos bet kokia proga teisinant Armėniją ir nepagrįstai priekaištaujant Azerbaidžanui.

Sakykim, 2017-ųjų metų kovo 3 dieną Azerbaidžano Mokslų Akademijoje istorikas prof. Algimantas Liekis pristatė savo veikalą „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje“. Į šį renginį atvyko per penkiasdešimt žinomų Azerbaidžano politikų, istorikų, žurnalistų. Šiame renginyje nebuvo tik Azerbaidžane reziduojančių Lietuvos diplomatų. Nebuvo ne todė, kad jų neinformavo ar jie neturėjo laiko. Lietuvos diplomatai ignoravo renginį greičiausiai tik todėl, kad istorikas palaikė Azerbaidžano teisę į Karabachą. Tiksliau tariant, nebuvo palankus Armėnijai.

Tokių lietuviškų nesusipratimų, deja, vis dar gausu.

2022.05.11; 12:03

Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Deborah Haynes, Frensis Elliott, Fiona Hamilton / The Times

Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos rengiasi tam, kad Rusija įvykdys naują ataką pasibaigus futbolo pasaulio čempionatui, praneša The Times.

Žvalgybos darbuotojai saugosi dar vieno pasikėsinimo ar kibernetinės atakos prieš kraštutinai būtiną infrastruktūros elementą, tokį kaip elektros jėgainė ar vandens tiekimo sistema, rašo leidinio žurnalistai. „Tai rimta“, – sakė leidinio šaltinis.

Šaltinis Vaithole pakomentavo: „Be abejo, esame budrūs dėl galimo priešiškų valstybių, įskaitant ir Rusiją, puolimo. Tai mes visada labai aštriai suvokiame“.

Aukšto rango kariškis sakė, kad Kremlius linkęs pulti, kai pasaulio dėmesys atitrauktas tarptautinio sportinio įvykio. „Rusijos elgesyje esama dėsningumo – ir į Gruziją, ir į Krymą ji įsibrovė tarptautinio sportinio renginio metu“, – priminė jis.

„Jeigu pažvelgsime į istoriją, visada kažkas įvyksta didelio sportinio įvykio metu, – sakė leidiniui Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis. – Aš užaugau Sovietų Sąjungoje ir suprantu rusus. Aš nerimauju dėl ateities. Dabar malonu ir šventiška, o kas bus paskui? Aš nežinau“.

Straipsnio autoriai pabrėžia: „Putinas stengiasi pristatyti savo šalį palankiai per futbolo turnyrą. Bet toms ambicijoms sudavė smūgį, matyt, atsitiktinis dviejų britų apsinuodijimas rusiška nervus paralyžiuojančia medžiaga šeštadienį Eimsberyje, Viltšyro grafystėje“.

Pasak šaltinio iš Vaitholo, suvokimas, kad įmanoma dar viena rusų ataka, prilygsta nuogąstavimams dėl Islamo valstybės teroristinės veiklos, kuri sustiprėjo po pernykščių atakų. „Solsberis priminė, kad Rusija pasirengusi puldinėti Didžiąją Britaniją, ir nuo to laiko mes esame sustiprinę budrumą“, – sakė leidinio pašnekovas.

Informacijos šaltinis – The Times

2018.07.07; 06:30

Baltijos šalių gynybos ministrai šiandien susitiko Daugpilyje, kur aptarė saugumo ir gynybos klausimus bei sutarė dėl konkrečių priemonių, stiprinant kolektyvinę gynybą.

„Vertiname NATO indėlį į regiono saugumo didinimą ir esame tikri šia partneryste, tačiau turime visomis priemonėmis – tiek gynybos ir saugumo, tiek politinėmis ir finansinėmis – didinti ir mūsų pačių indėlį į kolektyvinę gynybą. Esu tikras, kad Baltijos šalys kartu gali reikšmingai prisidėti prie kolektyvinės gynybos“, – sakė Daugpilyje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Pasak ministro, kylant naujiems saugumo iššūkiams, Baltijos šalims kaip niekada svarbi bendra pozicija kolektyvinės gynybos klausimais. „Tik kalbėdami vienu balsu galime  būti  stipresni ir galime užsitikrinti didesnę sąjungininkų paramą“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Susitikime R. Karoblis su Latvijos gynybos ministru Raimondu Bergmaniu (Raimonds Bergmanis) ir Estijos gynybos ministru Margusu Tsahkna (Margus Tsahkna) pasveikino, kad pirmą kartą istorijoje Aljanso rytinės sienos yra ne tik žemėlapyje, bet ir nužymėtos kariniais sąjungininkų pajėgumais. Ministrai sutarė, kad Baltijos šalims siekiant toliau stiprinti savo ir viso Aljanso kolektyvinę gynybą dės visas pastangas patiems stiprinant trūkstamus pajėgumus, pirmiausia oro gynybą. Tuo tikslu skirti 2 proc. nuo BVP yra būtina, bet tai tėra patikimos gynybos finansavimo minimumas.

Ministrai patvirtino, kad Baltijos valstybės yra tvirtai įsipareigojusios prisidėti prie efektyvaus karinio atsako prieš visas grėsmes ir pažymėjo savo pasiryžimą stiprinti indėlį kovoje su terorizmu.

Susitikimo metu pasirašytame komunikate šalys padėkojo JAV administracijos siekiui didinti Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą ir už tvirtą NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinėse grupėms vadovaujančių ir jose dalyvaujančių šalių įsipareigojimą Baltijos valstybių saugumui.

Informacijos ir nuotraukos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.03; 05:50

Rugsėjo 15 d. LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje vyks krašto apsaugos ministro Juozo Oleko ir Latvijos gynybos ministro Raimondo Bergmanio (Raimonds Bergmans) susitikimas. 

Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis.
Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis.

Ministrai aptars dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, NATO sutartas saugumo ir atgrasymo priemones, priimančiosios šalies paramą  atvykstantiems tarptautiniams batalionams.

Pagrindinis ministrų susitikimo tikslas – pasirašyti bendrą pareiškimą, pagal kurį Lietuva ir Latvija bendradarbiaus, siekdamos sinchronizuoti karinės įrangos pirkimus. Tai padės stiprinti regiono saugumą, prisidės prie NATO saugumo ir atgrasymo priemonių stiprinimo ir kitų aljanso iniciatyvų įgyvendinimo.

Ministrai taip pat kalbės apie šių metų liepą Varšuvoje NATO sutartas Baltijos regiono saugumą stiprinsiančias priemones – tarptautinių batalionų kovinių grupių dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

NATO sutarė, kad tokiam tarptautiniam batalionui, kurį sudarys NATO sąjungininkų kariai, Lietuvoje vadovaus Vokietija, Latvijoje – Kanada. Ministrai taip pat apsikeis informacija apie šalių planus ir nuveiktus darbus ruošiantis tarptautinių vienetų atvykimui jau kitų metų pradžioje. 

Ministrams LDK Kunigaikščio Vytenio bendrosios logistikos paramos bataliono vadas majoras Rimvydas Balinskas pristatys batalioną, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti Lietuvos kariuomenės  dalinių logistinį aprūpinimą. Vėliau ministrai apžiūrės bataliono techniką ir ginkluotę, pabendraus su kariais. 

Prieš susitikimą su Latvijos gynybos ministru, krašto apsaugos ministras J. Olekas susitiks su rotacinę pamainą Vytenio batalione baigiančiais JAV kariais. Jiems  ministras įteiks  medalius  „Už tarpusavio paramą“.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.09.15; 05:29 

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas išreiškė akivaizdų susirūpinimą dėl padažnėjusių neplanuotų Rusijos karinių mokymų prie Pabaltijo oro erdvės. Gynybos ministras teigė, kad pastaruoju metu padaugėjo Rusijos reaktyvinių naikintuvų skrydžių prie Latvijos sienos. „Mums nereikėtų kelti panikos, tačiau reikia suprasti, kad Rusijos karinės pajėgos vakariniame regione auga, o karinis disbalansas yra ne Baltijos šalių regiono naudai“, – skaičiavo ministras.

Latvijos gynybos ministras taip pat informavo, jog Kremlius neabejotinai pasiekė savo tikslą dalį Latvijos gyventojų padarydamas lojalesniais Rusijai. Todėl Latvijoje būtina sukurti stiprias visuomenines informavimo priemones, – kalbėdamas per šalies televiziją sakė Latvijos gynybos ministras A..Pabrikas.

Continue reading „Kremlius pasiekė tikslą dalį Latvijos gyventojų padarydamas lojalesniais Rusijai”

visockas-gintaras-portretas

Šią savaitę turėjau prasmingą susitikimą su Vilniaus Universiteto profesoriumi Vytautu Daujočiu.

Prof. Vytautas Daujotis padovanojo ką tik išleistą veikalą “Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė”, kuriame drauge su Arvydu Janulaičiu, Vytautu Radžvilu ir Rimantu Petru Šližiu “įvairiais aspektais nagrinėja vadinamąją krepšelinę Lietuvos aukštojo mokslo reformą.

Bei “argumentais ir faktais parodo, kaip ir kodėl teisingumo ir nešališkumo principus aukštąjame moksle paneigęs krepšelinės reformos eksperimentas veja jaunimą iš Tėvynės ir virto nusikaltimu tautai”.

Būtent šiame konceptualiame, analitiniame darbe pateikiami visuomenei beveik nežinomi faktai apie nesėkmingus mėginimus pertvarkyti ir modernizuoti aukštojo mokslo sistemą. Būtent šie duomenys leidžia “geriau suvokti, kokios gelminės priežastys lėmė nuolat didėjančią krizę”.

Continue reading „Nepatogūs klausimai”

artis_pabriks

Nedidelė organizacija – Latvijos rusų draugija (LRD) – ilgą laiką veikė atvirai reikšdama ekstremistines antivalstybines pažiūras.

Žiniasklaida apie tai prabilo po to, kai Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas parašė laišką Saugumo policijai su prašymu įvertinti šios organizacijos veiklą.

Ministro manymu, organizaciją reikia uždaryti. Peržiūrėjęs LRD parengtą žemėlapį ir jos tinklalapio turinį, A. Pabrikas pareiškė, kad jie rodo šios organizacijos „antivalstybiškumą, antieuropietiškumą, radikalų rusų nacionalizmą, imperinį revanšizmą ir užslėptą antisemitizmą“.

Continue reading „Latvijos gynybos ministras ragina uždaryti ekstremistinę rusų draugiją”