legenda

Trumposios naujienos

Po ilgos ligos mirė britų lenktynininkas seras Stirlingas Mossas, jam buvo 90 metų, praneša naujienų agentūra dpa.
 
S. Mossas laikomas vienu universaliausių lenktynininkų per visą motosporto istoriją ir vienu geriausių „Formulės 1“ lenktynininkų pirmaisiais čempionato dešimtmečiais, nors jam ir nepavyko tapti „Formulės 1“ pasaulio čempionu.
 
Jis keturis kartus liko antras ir tris kartus – trečias. 1951-1961 m. jis laimėjo 16 iš 66 F-1 lenktynių.
 
S. Mossas džiaugėsi pergalėmis ir kitose varžybose, iš viso 212 kartų finišuodamas pirmas.
 
Iš profesionalų lenktynių sporto jis pasitraukė po to, kai 1962 m. jo automobilis išlėkė iš trasos, o po avarijos jis mėnesį buvo ištiktas komos ir 6 mėnesius iš dalies paralyžiuotas.
 
Užbaigęs profesionalaus sportininko karjerą, S. Mossas užsiėmė nekilnojamojo turto verslu ir lenktyniavo istorinių automobilių ir legendų renginiuose, kol jam suėjo 81 metai.
 
2000 m. jis buvo įšventintas į riterius, o 2006 m. Tarptautinė automobilių federacija FIA jį apdovanojo aukso medaliu už indėlį į motosportą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.12; 20:00
Aktualijos

Legendinė lietuviškos estrados atlikėja Nelly Paltinienė su vyru Arvydu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šeštadienį mirė legendinė estrados dainininkė Nelly Paltinienė. Žinią apie dainininkės netektį portalui LRT.lt patvirtino artimas jos bičiulis kunigas Arūnas Peškaitis.
 
Jau kelerius metus garsi dainininkė gyveno Vokietijoje, Manheime, kur sugrįžo gyventi prieš keletą metų užklupus ligai, plaučių uždegimui.
 
Tikslūs dainininkės gimimo metai nežinomi, neišlikus dokumentams, tad savo gimtadienį ji šventė 1929 m. vasario 16 d.
 
Dainuoti N. Paltinienė pradėjo 1951 m. Klaipėdoje, saviveiklos ansamblyje, kuriam vadovavo Aurelija Daunorienė. Kūrybinės veiklos pradžioje dainavo dainas iš kino filmų, operečių arijas bei kitas tuo metu populiarias dainas. 1960 m. perėjo dainuoti į Klaipėdos miesto kultūros namų estradinį orkestrą.
 
1961 m. atėjo į Arvydo Paltino vadovaujamą ansamblį, kuris vėliau pasivadino „Kopų balsais“. „Kopų balsuose“ susikūrė pirmasis Lietuvoje – N. Paltinienės ir Eugenijaus Ivanausko – estradinis vokalinis duetas. Ansamblyje „Kopų balsai“ N. Paltinienė dainavo iki pat išvykstant į Vakarų Vokietiją 1982 m. Gyvendama Vokietijoje rengė solinius koncertus išeivijos lietuviams JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje.
Nellly Paltinienės ir Eugenijaus Ivanausko pora įtraukta į šalies rekordų knygą kaip ilgiausiai Lietuvoje dainuojantis duetas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
Nuo 1989 m. vėl pradėjo koncertuoti ir Lietuvoje. N. Paltinienė atliko tokias žinomas dainas, kaip „Tu ateik į pasimatymą“, „Mylėk ir lauk“, „Tango“, „Pasvajokime kartu“, „Lyg paukštė“ ir kitas.
 
2009 m. agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo į Lietuvos rekordų knygos Meno skyrių įrašė N. Paltinienę kaip daugiausia metų (58) dainuojančią solistę.
 
Garsi dainininkė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2003 m.). 2011 metų spalio mėnesį popiežius Benediktas XVI suteikė apaštalinį palaiminimą N. Paltinienei už tai, kad ji kiekvieną koncertą pradėdavo malda švč. mergelei Marijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.01; 00:30
a.maceina_skaitymai
Aktualijos

Kauno Sąjūdis kartu su Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) atstovais 2012.08.06 organizavo Antano Maceinos filosofinio palikimo gerbėjų susitikimą buvusio Linkuvos dvaro teritorijoje Šilainių seniūnijoje.

Susitikimo metu buvo skaitomas ir nagrinėjamas A. Maceinos veikalo “NIEKŠYBĖS PASLAPTIS” (1963) tekstas mėginant pastebėti  ir kritiškai įvertinti šių dienų tam tikrus sociopolitinius reiškinius Lietuvoje.

Šis veikalas – tai rusų filosofo V.Solovjovo legendos apie antikristą teologinė-filosofinė analizė, kurioje taip pat nagrinėjamas žmogaus ir Dievo, gėrio ir blogio santykis. Sovietmečiu Lietuvoje jis buvo nelegaliai dauginamas ir platinamas. Pagal  V. Solovjovo legendą, dėl Dievo ir antikristo kovos/konflikto istorijoje (visuomenėje) atsiranda  blogis: „Istorija yra ne tik Kristaus darbai per žmones, bet ir velnio darbai per žmones“.

Continue reading „Vasaros skaitymai: Antano Maceinos veikalas – “NIEKŠYBĖS PASLAPTIS”” →

pasaga_laimes
Razausko žodis

Apie 1930 metus paklaustas, ar iš tiesų tiki, kad pasaga, prikalta virš jo durų, suteikia jam laimę, didysis danų fizikas Nilas Henrikas Boras /1885-1962/ atsakė: „Žinoma, ne, bet esu girdėjęs, kad ji padeda net ir netikintiems“. Šiandien pridedama: padeda, jeigu dirbsi kaip arklys.

O kaip šis tikėjimas atsirado?

Mokslininkai nustatė, kad arkliai buvo prijaukinti keliose skirtingose vietose. Pirmiausia prijaukinti Euroazijos stepėse apie 4 tūkst. m. pr.m.e. Senovėje kai kuriuose gentyse arklius laikė šventais ir tikėjo, kad jie nubaido piktas dvasias. Todėl ant namų stogų kabindavo išpjaustytas arklių figūras, jų galvas, o vėliau  – pasagas. Jeigu arklys saugo, tai ir jo pasaga taip pat turi saugoti, taip manė žmonės. Tuo labiau, senovės žmogus tikėjo, kad metalai nuvaiko piktąsias dvasias. Todėl mūsų pirmtakai po savo namo slenksčiu užkasdavo gabalą metalo, o vėliau ir arklio pasagą, nes ir pats arklys, kaip minėjome, buvo laikomas laimės ir turtingumo simboliu.

Continue reading „Pasaga – laimės ženklas” →