Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo opozicijos atstovė, Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė žada inicijuoti įstatymo pakeitimus, kuriais būtų numatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai turėtų įgyti teisę dirbti su slapta informacija.
Tokius teisės aktų pakeitimus A. Širinskienė teigia siūliusi dar praėjusios Seimo kadencijos metu, tačiau tada įstatymo pataisos nesulaukė pakankamo palaikymo. Visgi, pastarąją savaitę viešojoje erdvėje pasirodžius žinioms apie tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) neišslaptina informacijos VRK, susijusios su kandidatais, kadaise bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, parlamentarė tikino Seime iš naujo kelsianti klausimą dėl VRK darbo su jautriais duomenimis.
„Akivaizdu, kad tas spragas reikia glaistyti ir aš jau kitą savaitę planuoju registruoti atgal savo pasiūlymą, kuris praėjusioje kadencijoje buvo atmestas. Tiesiog VRK visiems nariams numatyti prievolę, kad jie įgytų tuos leidimus dirbti su slapta informacija. Tai, viena vertus, ta informacija atsivers ir išnyks tos spragos. Ir antra vertus, pripažinkime, vis tiek ta leidimų išdavimo procedūra ir patį komisijos narį patikrina, jo lojalumą valstybei, kas manyčiau turėtų taip pat tam tikrą naudą“, – Eltai nurodė A. Širinskienė.
LGGRTC pasikreipus patarimo į Valstybės saugumo departamentą (VSD), komisijai reikalinga informacija buvo išslaptinta. Visgi, nepaisant to, A. Širinskienė tvirtina, kad leidimai dirbti su slapta medžiaga VRK pasitarnautų ir kitose situacijose. Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
„VRK atlieka nemažai tyrimų, kurie yra susiję su rinkimų finansavimu, su politinių partijų veikla, kur gali būti, kad VSD ar koks kitas paslapčių subjektas disponuoja labai jautria įslaptinta informacija, kur tam tyrimui galėtų būti reikšminga“, – aiškino politikė.
„Juo labiau, kad gali būti, (…) kad trečiosios valstybės pradeda Lietuvoje kištis į rinkimus finansine prasme. Tai jeigu VRK atliktų tokį tyrimą dėl, tarkime, Rusijos kokių nors finansų panaudojimo Lietuvoje, rinkimuose, VRK dabar negalėtų gauti iš VSD jokios informacijos ir atitinkamai tą tyrimą negalėtų pilnavertiškai atlikti ir pabaigti“, – samprotavo A. Širinskienė.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, VRK posėdžiai vyksta viešai, todėl esant slaptos informacijos poreikiui, komisija kreipiasi į atitinkamas institucijas su prašymu tą informaciją išslaptinti. Suteikus leidimus VRK nariams dirbti su jautraus turinio medžiaga, reikėtų ieškoti ir kompleksiškų sprendimų dėl pačios komisijos veiklos, pastebėjo opozicijos atstovė.
„Tikrai reikia kompleksiškai žiūrėti į tą problemą ir tokiu atveju, vis dėlto, turėtų atsirasti ir išslaptinimo galimybė. Be abejo, kitas klausimas, ką galbūt reiktų svarstyti – ar VRK neturėtų atsirasti ir uždari posėdžiai. Jau nekalbant apie tą rinkimų kontekstą su KGB bendradarbiais, bet, tarkime, tokiais atvejais, kada yra svarstomi partijų finansavimo klausimai – kur tikrai VSD gali pateikti informaciją, kurios neįmanoma išslaptinti dėl to, kad tu gali atskleisti ar šaltinį, ar žvalgybos vadus, ar pan. Tai manyčiau, kad VRK turėtų turėti galimybę posėdžiauti ir uždarai, bet tai, aišku, ne dėl rinkimų klausimų, kurie susiję su kandidatais“, – svarstė politikė.
Akiniai. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad pirmadienį VRK priims sprendimus dėl kandidatų, kurie savo pareiškiniuose dokumentuose pateikė melagingą informaciją apie praeities ryšius su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Komisijos duomenimis, LGGRTC išslaptinus atitinkamą informaciją, gauti duomenys apie tris tokius asmenis, tačiau pora iš jų jau anksčiau buvo išbraukti iš savivaldos rinkimų dėl kitų pareiškinių dokumentų spragų.
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatai į rinkimus, sąmoningai bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis, privalo nurodyti tai savo anketoje. Jeigu asmuo tokių biografijos aplinkybių nenurodo, VRK kreipiasi į instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su KGB.
Jeigu gaunama priešinga informacija nei pateikė kandidatas – t. y., jeigu politikas nuslepia savo praeities detales – tai yra laikoma šiurkščiu rinkimų kodekso pažeidimu. Toks melagingą informaciją pateikęs kandidatas VRK sprendimu nėra registruojamas rinkimams.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Pirmadienio popietę Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kabinete susitiko parlamentinių frakcijų seniūnai.
Parlamentarai diskutavo, kokių veiksmų reikėtų imtis dėl demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Stončaičio.
Politikai sutarė sulaukti atsakymų iš tarnybų, į kurias kreipėsi tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tiek Antikorupcijos komisija – ir tik įvertinus gautus atsakymus imtis tolimesnių veiksmų.
„Susitikome su frakcijų seniūnais tam, kad apsikeistume nuomonėmis dėl situacijos Antikorupcijos komisijoje“, – pirmadienį po susitikimo su frakcijų seniūnais žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamentarams abejonės dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko reputacijos kilo po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacijos apie galimus neskaidrius politiko ryšius, galimai tapusius pretekstu buvusiam Vyriausybės kancleriui neišduoti leidimą dirbti su slapta informacija.
Paklausta, ar imsis papildomų veiksmų ir prašys saugumo tarnybų įvertinti A. Stončaičiui suteiktą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, parlamento vadovė tvirtino, kad galėtų pasinaudoti tokia galimybe, tačiau kol kas nežada to daryti. Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Žinodama, kad yra ne vienas kreipimasis į tarnybas – tame tarpe, ir iš NSGK pirmininko, tiek į VSD, tiek ir į kitas tarnybas, aš norėčiau sulaukti atsakymų ir tuomet, jau įvertinus atsakymus spręsiu, ar reikalingi tolimesni veiksmai“, – situaciją aiškino Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad šiuo metu A. Stončaičiui pasitraukti iš vadovaujamos komisijos pareigų „būtų racionalus sprendimas“.
„Kol yra rimtas šešėlis – o, visgi, Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija yra tokia, kad tokių šešėlių neturėtų būti. Vienas iš sprendimų galėtų būti jam laikinai nusišalinti. Žinoma, tai jau yra sprendimas paties pirmininko ir jį deleguojančios frakcijos, iš dalies ir visos opozicijos, kadangi Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija, pagal tradiciją, yra priklausanti opozicijai“, – sakė ji.
Susitikime su V. Čmilyte-Nielsen dalyvavo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė, liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, „laisviečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius. Opoziciją atstovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, demokratų frakcijos lyderis Lukas Savickas, socialdemokratų seniūnė Orinta Leiputė. Lietuvos regionų frakcijos atstovai susitikime nedalyvavo.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Nustatyta tvarka numato, kad toks leidimas gali būti išduotas tik klausimų dėl reputacijos ir skaidrumo nekeliantiems asmenims.
Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekiant išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
A. Stončaitis ėjo Vyriausybės kanclerio pareigas „Demokratų sąjungos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Ekspremjeras kilusias abejones dėl A. Stončaičio skaidrumo vadina spekuliacijomis ir konservatorių „pučiamu skandalu“.
Leidimus dirbti su slapta informacija turi 63 Seimo nariai, šiuo metu yra tikrinami 6 parlamentarai, o 13 Seimo narių, kuriems pagal Seimo statutą privaloma turėti leidimą dirbti su slapta informacija, dar neužpildė Valstybės saugumo departamento (VSD) klausimyno.
Tokią statistiką ketvirtadienį, atsakydamas į Seimo narių klausimus, iš Seimo tribūnos pateikė VSD vadovas Darius Jauniškis. „Deja, klausimyno dar yra neužpildę 13 Seimo narių, kuriems priklauso turėti leidimą dirbti su slapta informacija“, – sakė D. Jauniškis. Jis tikisi, kad VSD ateityje gaus parlamentarų atsakymus.
VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.
Taip D. Jauniškis atsakė į parlamentarų grupės klausimą, „koks skaičius Seimo narių šios kadencijos metu prašė VSD suteikti leidimą dirbti su slapta informacija ir kokiam Seimo narių skaičiui VSD rekomendavo leidimą suteikti?“
Klausimus VSD vadovui pateikę parlamentarai teiravosi, ar VSD turi duomenų apie dabartinių Seimo narių ryšius su Rusijos specialiųjų struktūrų darbuotojais (taip pat su Rusija siejamomis įmonėmis) ir galimą finansinę paramą atskiriems Seimo nariams ir partijoms.
„Šiuo metu VSD patikrintų duomenų apie tokius ryšius, kurie darytų Seimo narius pažeidžiamais, keltų grėsmę jų reputacijai, neturi“, – sakė D. Jauniškis.
Į klausimą, ar VSD turi duomenų, kad šios kadencijos Seimo nariai palaiko ryšius su asmenimis, minimais Mindaugo Basčio apkaltos procese, D. Jauniškis atsakė, kad VSD disponuoja informacija tik apie epizodinius susitikimus, kurie nekelia kažkokios grėsmės.
VSD vadovas nemano, kad vertėtų atlikti kokį nors tyrimą dėl tų parlamentarų, kurie nesikreipė leidimo dirbti su slapta informacija. „Aš nesu tikras, ar įsivėlę į tyrimus mes nepakenktume sau ir valstybei. Reikėtų labai rimtai pasvarstyti“, – į parlamentarų klausimus atsakinėjo VSD vadovas D. Jauniškis.
Atsakyti į Seimo narių klausimus iš Seimo tribūnos VSD vadovą pakvietė Seimo nariai Petras Gražulis, Juozas Imbrasas, Remigijus Žemaitaitis, Algimantas Dumbrava, Vytautas Kamblevičius, Rimas Andrikis, Artūras Skardžius, Andriejus Stančikas, Algimantas Salamakinas, Valerijus Simulikas, Gediminas Kirkilas, Rimantė Šalaševičiūtė, Zbignevas Jedinskis, Česlavas Olševskis, Algirdas Sysas.
