Lenkijos premjerė Beata Šydlo

Trumposios naujienos

Atsistatydino Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Šydlo (Beata Szydlo), vyriausybės vadovo postą užleisdama finansų ekspertui Mateušui Moraveckiui (Mateusz Morawiecki).

Prieš tai populiari politikė dar laimėjo opozicijos parlamente inicijuotą balsavimą dėl nepasitikėjimo. Prieš nepasitikėjimą vyriausybe balsavo 239 deputatai, už – 168, 17 parlamentarų susilaikė.

B. Šydlo apie savo atsistatydinimą pareiškė valdančiosios partijos Teisė ir teisingumas (PiS) vadovybei, ketvirtadienio vakarą Varšuvoje sakė PiS atstovė Beata Mazurek (Beata Mazurek). Jos įpėdiniu taps ligšiolinis finansų ir ūkio ministras M. Moraveckis. 49 metų politikas laikomas PiS pirmininko Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) patikėtiniu.

Partija nori, kad B. Šydlo M. Moraveckio vyriausybėje vaidintų svarbų vaidmenį, sakė B. Mazurek. „Žmonės keičiasi, bet mūsų programa – ne“, – pridūrė ji. Neoficialiais duomenimis, B. Šydlo turėtų tapti vicepremjere ir vadovauti kažkuriai ministerijai. Tai gali įvykti sausį pertvarkant kabinetą.

Pasak Lenkijos naujienų agentūros PAP, parlamentas greičiausiai jau antradienį pareikš pasitikėjimą M. Moraveckiu. Tačiau kol kas kabineto nariai nesikeis.

M. Moraveckis anksčiau vadovavo BZWBK bankui, kuris priklauso Ispanijos finansų koncernui „Santander“. Jis yra už stipresnį valstybės kišimąsi į ekonomiką bei investicijų skatinimą.

Pasak liberalios opozicinės partijos „Nowoczesna“ pirmininkės Katažynos Lubnauer (Katarzyna Lubnauer), nesvarbu, ar vyriausybei vadovaus M. Moraveckis, ar B. Šydlo. Visus sprendimus esą ir toliau priiminės PiS lyderis J. Kačynskis.

PiS atstovė B. Mazurek sakė, jog pokyčiai susiję su tuo, kad šalies laukia „nauji uždaviniai“. Stebėtojai dabar tikisi stipresnio ūkio politikos akcentavimo.

B. Šydlo vadovavo vyriausybei nuo 2015 metų. Populiari 54 metų politikė liko politiškai ištikima J. Kačynskiui, tačiau pastaruoju metu daugėjo požymių, kad jis ja ne iki galo pasitiki.

B. Šydlo tviteryje atsisveikino žinute: „Šie dveji metai man buvo ypatingas laikas, o tarnavimas lenkams ir Lenkijai – garbė“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.10; 00:35

Aktualijos

Lietuvos ir Lenkijos premjerai Saulius Skvernelis ir Beata Šydlo. EPA – ELTA nuotr.

Lenkijoje viešintis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis su šios kaimyninės šalies Vyriausybės vadove Beata Šydlo (Beata Szydlo) aptarė energetikos projektus, Europos Sąjungos (ES) komandiruotų asmenų direktyvą, geopolitinę situaciją, švietimo ir kitus aktualius klausimus.

„Labai simboliška, kad susitikimas vyksta rugsėjo 5-ąją, kai prieš 26-erius metus buvo atkurti diplomatiniai šalių santykiai. Lietuvos tikslas yra kurti pozityvią darbotvarkę ir visus kylančius klausimus spręsti bendradarbiavimu ir abipusiu pasitikėjimu. Ši Vyriausybė yra pasirengusi pasiekti lūžį Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Tą įrodysime ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – sakė Premjeras S. Skvernelis.

Ministras Pirmininkas paprašė Lenkijos Premjerės skirti daugiau dėmesio lietuviškoms mokykloms Lenkijoje ir, prireikus, daryti išimtis dėl reikalaujamo minimalaus mokinių skaičiaus mokymo įstaigose.

Taip pat S. Skvernelis pareiškė pageidavimą, kad Lenkijos nacionalinio švietimo ministrė Ana Zalevska (Anna Zalewska) skirtų laiko aplankyti Punsko ir Seinų lietuvių bendruomenes bei aptarti joms aktualius klausimus.

Lenkijos Premjerė B. Šydlo patikino, kad į šiuos prašymus bus atsižvelgta, o lietuvių bendruomenės Lenkijoje klausimai bus aktyviai sprendžiami.

S. Skvernelis pristatė B. Šydlo iniciatyvą dėl lenkiškų televizijos kanalų retransliavimo Pietryčių Lietuvos gyventojams, kurių didžiąją dalį sudaro lenkų kilmės Lietuvos piliečiai. Premjeras pakvietė Lenkijos Vyriausybę prisijungti prie šios iniciatyvos įgyvendinimo.

Susitikime pasidžiaugta, kad AB „Orlen Lietuva“ išlieka vienu svarbiausių investuotojų Lietuvoje. Premjerai pareiškė viltį, kad bendradarbiavimas po išspręsto ginčo dėl taikomų pervežimo tarifų bus sklandus.

„Rastas kompromisas dėl „Orlen Lietuva“ rodo, kad galima išspręsti net sudėtingiausias kylančias dvišalių santykių problemas“, – pasidžiaugė S. Skvernelis.

Energetikos srityje akcentuotas elektros tinklų sinchronizacijos klausimas. Lenkijos ir Lietuvos Premjerai sutarė, kad sprendimai šioje srityje turi būti neatidėliotini. Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad Lenkijos politinis pritarimas Baltijos valstybių sinchronizacijai su žemynine Europa per Lenkiją yra labai svarbus. Taip pat aptartas Lenkijos-Lietuvos dujotiekio projektas, kiti aktualūs klausimai.

Kalbėdami apie ES komandiruotų asmenų direktyvą, abiejų šalių Premjerai akcentavo, kad valstybių nuomonės sutampa – direktyvoje galima įžvelgti protekcionizmo požymių, kurių neturėtų būti. Taip pat pabrėžta, kad direktyva neturėtų būti taikoma transporto sektoriui.

Premjerai taip pat aptarė pratybų „Zapad“ keliamas grėsmes ir pabrėžė būtinybę toliau stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.06; 07:00

Aktualijos

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) dėl savo pastabų apie tariamą Lenkijos saviizoliaciją Europoje sulaukė audringos Varšuvos kritikos, praneša agentūra „Reuters“.

Ministrė pirmininkė Beata Šydlo (Beata Szydlo) patarė 39 metų prezidentų kalbėti taikesniu tonu. „Galbūt arogantiškos jo pastabos yra nepakankamos patirties rezultatas“, – pareiškė politikė elektroniniame laiške agentūrai. E. Makronas, pasak B. Šydlo, turėtų susikoncentruoti į vidaus politiką. Tada jis esą gal pasiektų panašių ekonominių laimėjimų ir saugumo kaip Lenkijoje.

E. Makronas, penktadienį lankydamasis Bulgarijoje, pareiškė, kad Lenkijos vyriausybė nepaiso europietiškų vertybių ir kad šalis viena nenuspręs ES ateities. Lenkai, pasak prancūzų prezidento, nusipelno geresnės vyriausybės. E. Makronas, pavyzdžiui, kritikavo Lenkijos poziciją dėl jo siekiamos vadinamosios ES komandiravimo direktyvos reformos. Statybininkai iš Rytų Europos Vakarų ES šalių statybvietėse neretai gauna tik mažytę dalį to, ką uždirba kolegos. Kai kurios turtingos šalys ES nori tai pakeisti ir argumentuoja tai kova su darbo užmokesčio dempingu. Varšuva pasiūlymus kategoriškai atmeta.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.26; 04:55

Trumposios naujienos

Prieš kitą mėnesį vyksiančias didžiules Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) penktadienį paragino Kremlių laikytis skaidrumo taisyklių ir teigė atidžiai stebėsiąs šiuos karinius žaidimus, informuoja naujienų agentūra AFP.

„Visos šalys turi teisę rengti savo ginkluotųjų pajėgų pratybas, tačiau jos taip pat turėtų gerbti savo pareigą būti skaidriomis. Mes labai atidžiai stebėsime šių pratybų eigą“, – po susitikimo su Lenkijos ministre pirmininkes Beata Šydlo (Beata Szydlo) žurnalistams Varšuvoje penktadienį sakė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius paragino Rusiją užtikrinti, kad ji laikysis įsipareigojimų pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos dokumentą. Šis dokumentas reikalauja visas puses pateikti išankstinę informaciją apie pratybas ir įsileisti stebėtojų komandas, jog būtų išvengta bet kokių pavojingų nesusipratimų.

J. Stoltenbergas omenyje turėjo bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2017“, vyksiančias rugsėjo 14-20 dienomis. Baltarusija teigė, kad karinėse pratybose dalyvaus 12 700 karių, tačiau NATO narės įtaria, kad karių skaičius bus daug didesnis.

Be kita ko, anksčiau šią savaitę Baltarusija teigė pakvietusi stebėtojus iš septynių šalių. J. Stoltenbergas naujienų agentūrai AP teigė, kad NATO siųs du ekspertus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.26; 04:30