Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovė Laima Andrikienė pranešė rudenį dalyvausianti Seimo rinkimuose ir savo kandidatūrą kelsianti Telšių vienmandatėje apygardoje.
 
Apie tai ji kalbėjo antradienį Telšiuose atidarytoje parodoje „Signatarė Laima Andrikienė: Kelias“, skirtoje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui.
 
Politikė žadėjo daugiausia dėmesio skirti lietuviškos tapatybės puoselėjimui, skirtumų tarp šalies regionų mažinimui ir socialinei įtraukčiai. Dėmesio centre išliks ir tradiciškai politikei svarbios temos: Lietuvos interesų gynimas pasaulyje, demokratija, saugumas ir žmogaus teisės.
 
„Nors paroda atspindi mano, kaip politikės, trijų dešimtmečių kelią nuo Sąjūdžio laikų, istorinio balsavimo už Lietuvos nepriklausomybės atstatymą iki darbo Seime, Vyriausybėje ir Europos Parlamente, tačiau iš tiesų tai yra paprastos mergaitės iš Druskininkų, tremtinių vaiko kelias. Viską, kuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi, man davė laisva Lietuva. Grįžtu tam, kad tęsčiau darbą Lietuvoje, atiduodama tai, ką Lietuva į mane investavo, ką turiu geriausio: žinias, patyrimą, galimybę plačiai veikti Lietuvos naudai Europoje ir už jos ribų“, – sakė L. Andrikienė. Pasak politikės, ji niekada nesijautė nutolusi nuo Lietuvos, o dirbdama Europos Parlamente visus sprendimus vertindavo per vienintelę perspektyvą – kokią naudą tai turės Lietuvai.
 
Laima Liucija Andrikienė yra Kovo 11-osios Akto signatarė, ekonomistė-matematikė, Vilniaus universiteto absolventė, socialinių mokslų daktarė, docentė. Nuo 1990 iki 2000 metų – Aukščiausiosios Tarybos deputatė, vėliau – Seimo narė. Nuo 1996 iki 1998 metų – ne tik Seimo narė, bet ir Europos reikalų ministrė. Kelerius metus dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą Lietuvos teisės universitete.
 
Tris kadencijas – 2004–2009, 2009–2014, 2016–2019 – dirbo Europos Parlamente, buvo Europos liaudies partijos frakcijos narė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.17; 02:00

Naujausias Lietuvos kino padangėje daugiau nei dvejus metus kurtas meninės dokumentikos filmas apie lietuvių etnokultūrą „Semme“ (prūsiškai „žemė”) – atkeliauja į Panevėžį.

Filmo premjerą gegužės 22 d. 17:30 val. kino centre „Garsas“ pristatys režisierius Ernestas Samsonas ir kūrybinė grupė. Žiūrovai galės užduoti klausimus, vyks diskusija. Žiūrovams su gėlėmis įėjimas į kino renginį – nemokamas.

Continue reading „Lietuvišką tapatybę atskleidžiančio filmo „Semme“ kūrybinė komanda lankysis Panevėžyje”

nainys_bronius

Tai buvo labai seniai, kai išeiviams į tėvynę durys buvo kietai  uždarytos ir tik nedaugeliui pavykdavo jas šiek tiek prasiverti. Ilgai truko, kol žmonos noras aplankyti savo motiną ir ta pačia proga savo gimtąjį kraštą parodyti dukterims išsipildė. Pirmoji jos kelionė buvo su jaunesniąja dukra dar okupacijos laikotarpiu ir labai trumpa.

Antroji, kartu su vyresniąja, Loyolos universiteto Čikagoje studente – pirmaisiais Sąjūdžio metais. Kelionei jos kruopščiai ruošėsi. Savo trigrašį pridėjau ir aš. Pagryninsi savo lietuvių kalbą, aiškinau jau visas lietuviškas mokyklas baigusiai  studentei. Ją girdėsi visur, nes Vilniuje juk ir gatvėse, ir parduotuvėse kalbama lietuviškai, išmoksi naujų lietuviškų žodžių…

Continue reading „Tauta ir kalba”

platelis_kornelijus

Sausio 25-ąją „Literatūros ir meno“ redakcija apskrito stalo diskusijai apie lituanistikos problemas, perspektyvas ir vizijas pakvietė tris autoritetingus – ir užimamomis pareigomis, ir savo visuomenine laikysena – pašnekovus.

Tai – Lietuvių kalbos instituto direktorę dr. Jolanta Zabarskaitę, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorių dr. Mindaugą Kvietkauską ir šio instituto mokslo darbuotoją, Pilietinės visuomenės  instituto vadovą dr. Darių Kuolį. Pokalbiui vadovavo savaitraščio vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis.

Continue reading „Lietuviais būsime, kol to norėsime”

turcinavicius_vladas

Molėtų kraštovaizdis nuostabus, gal kažkiek primenantis mano gimtąją Užnemunės Dzūkiją – Dainavą. Per Rasos ir Joninių šventes teko važiuoti į Alantą, kur vyko Santaros-Šviesos klausymai.

Mėlynakė gruzinė Valentina Getija, mano vaikaitis Karolis ir brolis Vytautas sėdom į „Almerą“ ir nuriedėjom iš Vilniaus į Alantą. Bevažiuojant pajutom įspūdžių, lyg skristume mažu lėktuvėliu: važiuojant per kalnelius ir kalveles vos 70-90 km/val. greičiu mano bendrakeleiviai aikčiojo net juokėsi iš išgąsčio ir malonių pojūčių.

Alantoje mes praleidome tik vieną konferencijos dieną, skirtą istorijos temoms.

Continue reading „Tapatybės darkymas”