Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasitiko iš ekspedicijos po lietuvių tremties vietas už poliarinio rato sugrįžusius „Misijos Sibiras‘16“ dalyvius ir pavaišino juos savo medumi, šilauogėmis ir obuolių sultimis.
„Tai, ką daro „Misija Sibiras“, turi ilgaamžę, simbolinę prasmę. Šios ekspedicijos savyje sukaupia didelį patriotizmo užtaisą, jos prisideda prie mūsų identiteto išsaugojimo. Dabar svarbu perduoti šį stiprybės ir pasididžiavimo Lietuva jausmą kaip galima plačiau“, – sakė Prezidentė.
Pasak šalies vadovės, pasibaigus vienam misijos etapui, prasideda kitas, ne mažiau atsakingas. Tai – užduotis dalytis ekspedicijoje gautomis žiniomis ir įspūdžiais apie Lietuvos žmonių tremtį, kalbėtis su moksleiviais, savo bendraamžiais apie įgytą patirtį.
Šiemet, minint masinių tremčių pradžios 75-metį, „Misija Sibiras“ penkioliktoji ekspedicija vyko už poliarinio rato, į Igarką, kur jos dalyviai sutvarkė didžiausias lietuvių tremtinių kapines Sibire.
Jų pagrindinėse erdvėse, nuo kurių atsiveria vaizdas į kapines, buvo pastatyti devyni kryžiai. Medieną kryžiams teko atsiplukdyti 1750 kilometrų iš Krasnojarsko, nes medienos perdirbimo kombinatas, kuriame kadaise dirbo daugybė lietuvių, jau nebeveikia.
Ekspedicijos dalyviai, lankydamiesi Butovo poligone, kur stalinistinio režimo metais buvo sušaudyti šimtai įvairių tautybių asmenų, taip pat ir lietuvių, jų žūties vietoje pasodino gėlių.
Prezidentė „Misijos Sibiras“ dalyviams prieš išvykstant perdavė penkis laiškus, adresuotus Krasnojarsko krašte, Igarkoje gyvenantiems tremtiniams ir jų palikuonims.
Misijos dalyviai šalies vadovei parvežė atsakymą, kurį parašė Viktorija Braškytė. Jos laiške rašoma, kad tėčio ir močiutės, kurie buvo ištremti iš Lietuvos į Igarką, nebėra tarp gyvųjų, bet visą Lietuvai skirtą meilę jie perdavė savo įpėdiniams. Savo laišku moteris Prezidentei ir visiems lietuviams siunčia savo širdies šilumą.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
2016.08.01; 18:18
