Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. LGGRTC nuotr.

Įvertinus surinktus duomenis ir išnagrinėjus viešoje erdvėje skelbtą informaciją Generalinėje prokuratūroje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Rūtos Vanagaitės viešų pasisakymų apie Lietuvos partizaną A. Ramanauską-Vanagą. 

Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.

Generalinėje prokuratūroje buvo nagrinėjami kelių organizacijų pateikti prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą R. Vanagaitės atžvilgiu dėl partizano A. Ramanausko-Vanago galimo šmeižimo ir mirusio atminimo paniekinimo.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą R. Vanagaitės viešoje erdvėje skelbti pasisakymai buvo vertinti šmeižimo, taip pat mirusio asmens atminimo paniekinimo aspektais. Straipsniuose pateikti duomenys istorine prasme nebuvo vertinami.

Nutarime, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuojama, kad šmeižimas yra gyvo asmens orumo ar garbės žeminimas. Tuo tarpu mirusiojo atminimo niekinimas kaip nusikalstama veika pagal Baudžiamąjį kodeksą gali būti vertinamas tik tuomet, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog skleidžia apie mirusį melagingus prasimanymus ir kad tai gali nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo atminimui. Taip pat jei tokių melagingų teiginių skelbimu siekė būtent tokios žmonių reakcijos.

Šiuo konkrečiu atveju įvertinus R. Vanagaitės pasisakymų šia tema visumą, pripažinta, kad duomenų, kurie leistų įrodyti, kad asmuo veikė tiesiogine tyčia, nėra. 

Rūta Vanagaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsižvelgta ir į Europos Žmogaus Teisių Teisme formuojamą praktiką. Šis teismas vienoje iš bylų, be kita ko, pabrėžė: „Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatos yra taikomos ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios yra palankios ar nėra įžeidžiančios (nepavojingos), bet ir tai informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trukdanti visuomenę ar atskirą jos dalį. Tai tarnauja pliuralizmo, tolerancijos bei plačių užmojų formavimui, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“. Tai reiškia, kad bet kokie valstybės nustatyti „formalumai“, „sąlygos“ ar „apribojimai“ privalo būti proporcionalūs siekiamam teisėtam tikslui“.

„R. Vanagaitės paskelbti teiginiai sukėlė tikrai didelę visuomenės reakciją ir nepasitenkinimą, todėl jie galėtų būti vertinami etikos, moralės bei kitais aspektais, tačiau vadovaujantis Baudžiamojo kodekso reikalavimais, tokie pasisakymai negali būti pripažinti nusikalstama veika“, – teigia prokuroras D. Čaplikas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.11; 00:01

Vilniaus apylinkės teismas šiandien paskelbė nuosprendį sukčiavimu kaltinamiems dviem Prancūzijos piliečiams.

Teismas, prokuroro prašymu, išnagrinėjo bylą pagreitinto proceso tvarka ir skyrė kaltinamiesiems po vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Du bedarbiai Paryžiaus gyventojai kaltinami tuo, kad apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą (Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.).

Istorija prasidėjo š. m. balandžio mėnesį, kai du užsieniečiai įtikino Lietuvos pilietį R. D., kad moka gaminti netikrus pinigus – eurus, juos nukopijuojant nuo tikrų pinigų. Paryžiečiai jau buvo pademonstravę lietuviui pinigų dauginimo būdą: iš vienos kupiūros padarę dvi. R. D. tas dvi kupiūras nunešė į banką – jos buvo tikros. Toks pinigų dauginimo būdas padarė lietuviui įspūdį ir buvo su užsieniečiais sutarta padauginti didesnę sumą pinigų.

Balandžio mėnesio vakarą į vieną Vilniaus viešbutį R. D. su draugu atnešė paryžiečiams daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Visi keturi „pinigų daugintojai“ supakavo tikrus pinigus kartu su baltos spalvos „banknotų ruošiniais“ į paketą, vėliau, pagal „technologinį procesą“, paketą drėkino ir turėjo išlaikyti šešias valandas… Per tą laiką paketas su tikrais banknotais buvo pakeistas popieriukų paketu, o paryžiečiai, palikę lietuvius laukti „technologinio proceso“ pabaigos, iš viešbučio spruko, pasiėmę daugiau kaip 10 tūkst. R. D. atneštų eurų.

Lietuvis R. D., supratęs, kad gali būti apgautas, kreipėsi į policiją. Neilgai trukus du lietuvio pinigus išviliojusius užsieniečius policininkai aptiko ir sulaikė jau kitame viešbutyje.

Ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės svetimo turto užvaldymo atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai, jam vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Noras greitai praturtėti teistumu gali baigtis ir lietuviui R. D. Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pagaminti ar suklastoti didelės vertės pinigus.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

Slaptai.lt nuotr.

2017.05.08; 18:30

Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti išduoti Gruzijos pilietį Z. M. baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamą veiką ir panaikino anksčiau šiam asmeniui paskirtas kardomąsias priemones. 

Minimą nutarimą dar turės patvirtinti Vilniaus apygardos teismas, kuriam jis šiandien perduotas kartu su kita privaloma pateikti medžiaga.

Lėktuvu iš Kijevo į Vilnių atvykęs Gruzijos pilietis Z. M. Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas naktį iš gruodžio 2 d. Atliekant įprastą į mūsų valstybę atvykstančių ne Europos Sąjungos piliečių dokumentų patikrą, buvo nustatyta, kad šis asmuo yra ieškomas tarptautiniu mastu dėl įtarto su teroristine veikla susijusio nusikaltimo. Paiešką buvo paskelbusi Rusijos Federacija.

Nustatyta tvarka gavusi informaciją apie sulaikytą užsienio valstybės pilietį, Generalinė prokuratūra nedelsiant pradėjo rinkti visus reikalingus duomenis siekiant išsamiai bei objektyviai įvertinti situaciją, todėl jau po kelių dienų Z. M. buvo paskirtos kitos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau apribojusios šio asmens galimybes išvykti iš mūsų šalies iki bus išspręstas jo ekstradicijos klausimas.

Per keletą savaičių, intensyviai bendradarbiaujant su mūsų šalies bei užsienio valstybių institucijomis, buvo gauti visi sprendimui priimti būtini duomenys bei dokumentai. Rusijos Federacijos prašymas išduoti jai sulaikytą asmenį prokuratūrą pasiekė praėjusios savaitės pabaigoje.

Įvertinus visą šioje ekstradicijos byloje surinktą medžiagą, buvo padaryta išvada, kad prašymas dėl Z. M. išdavimo baudžiamajam persekiojimui yra pateiktas dėl politinių motyvų bei Rusijos Federacijos vykdomos užsienio politikos Gruzijos atžvilgiu, todėl, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis, Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros prašymas išduoti Gruzijos pilietį negali būti tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas, jeigu asmuo persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą, taip pat kai yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytų pagrindų. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse.

Europos konvencijoje dėl ekstradicijos taip pat numatyta, kad prašomoji šalis turi teisę traktuoti nusikaltimą, dėl kurio yra prašoma ekstradicijos, kaip politinį ar su politiniu nusikaltimu susijusį nusikaltimą, ir tuo remiantis gali neišduoti prašomo asmens.

Ta pati taisyklė yra taikoma ir tuomet, kai prašomoji šalis turi svarbių priežasčių tikėti, kad prašymas išduoti asmenį už kriminalinį nusikaltimą buvo pateiktas tam, kad asmuo būtų teismo tvarka persekiojamas ir baudžiamas dėl politinių motyvų, arba kad šios priežastys galėjo lemti to asmens padėtį.

Pažymėtina, kad nagrinėjant užsienio valstybės prašymą dėl ekstradicijos, nesprendžiamas prašomo išduoti asmens kaltės klausimas ir įrodymai nenagrinėjami.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra (www.prokuraturos.lt).

Slaptai.lt redakcijos prierašas.

Taigi Lietuvos prokuratūra antradienį pranešė atsisakiusi Rusijai išduoti buvusį Gruzijos antiteroristinio centro vadovą Zurabą Maisuradzę, nes Maskva jį persekioja dėl politinių motyvų.

BNS primena, kad Maskva aktyviai priešinasi Tbilisio eurointegracijai ir siekiui tapti NATO nare. Tarp valstybių 2008 metais buvo kilęs karas, po kurio nuo Gruzijos atskilusius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus Rusija pripažino nepriklausomomis valstybėmis. Gruzija ir Vakarai juos laiko okupuotomis teritorijomis.

2017.01.04; 04:31

Vilniaus apygardos prokuratūra vadovauja ir organizuoja ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės vienai kredito unijai priklausančio turto pasisavinimo. Amerikos doleriai

Apie įtartą nusikalstamą veiką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pranešė Lietuvos banko Priežiūros tarnyba.

Tarnybos rašte nurodyta, kad atliekant tikslinį neplaninį šios kredito unijos inspektavimą, buvo pastebėtos abejones keliančios finansinės operacijos bei kiti teisės aktų pažeidimai.

Įvertinusi pateiktus duomenis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 183 str. „Turto pasisavinimas“ 2 d.

Pradiniais tyrimo duomenimis, iš kredito unijos galimai buvo pasisavintas 2,7 mln. Eur vertės turtas.

Vakar FNTT pareigūnai atliko kratas šios kredito unijos apskaitą tvarkančios įmonės atstovės namuose bei vieno iš unijos vadovų namuose bei transporto priemonėje. Šis asmuo buvo laikinai sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. 

Lietuvos banko valdyba, įvertinusi inspektavimo metu išaiškintus pažeidimus šioje kredito unijoje, yra apribojusi jos veiklą ir skyrusi laikinąjį administratorių. 

Vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ajam baudžiamojo persekiojimo skyriui, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Asmuo, pasisavinęs jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.07.28; 05:42

Šį savaitgalį Lietuvos Respublikos prokuratūros pastatas, esantis Rinktinės gatvėje Vilniuje, buvo atvertas vilniečiams ir miesto svečiams kaip moderniosios architektūros festivalio „Open House Vilnius“ objektas.

Pasiūlymas apžiūrėti šį pastatą iš vidaus ir pažvelgti į miestą pro netradicinius jo langus, sulaukė netikėtai didelio žmonių susidomėjimo – atvyko beveik 400 lankytojų, tarp kurių buvo ir „Open House“ idėjos sumanytoja Viktorija Thornton.

Continue reading „Prokuratūra sulaukė netikėtai didelio žmonių susidomėjimo”

Vakar vakare buvo sulaikytas užsienio valstybės pilietis, kuris, galimai yra vienas iš įtariamųjų ikiteisminiame tyrime dėl Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje.

Šiuo metu tyrimui vadovaujantys ir jį organizuojantys Generalinės prokuratūros prokurorai tikslina sulaikyto asmens tapatybės duomenis bei atlieka kitus baudžiamojo proceso kodekse tokiais atvejais numatytus veiksmus, todėl pateikti išsamesnės informacijos apie sulaikymo aplinkybes bei patį sulaikytą asmenį nėra galimybės.

Continue reading „Sulaikytas vienas iš įtariamųjų Sausio 13-osios įvykių byloje”

Dariui Valiui tapus generaliniu prokuroru iš senojo sovietinio okupacinio raugo prokurorų ir jų augintinių apkabos savo ar ne savo noru iššoko bent keli aukšto rango prokurorai.

Vieni komentatoriai rauda, kad prokuratūra netenka aukštos kvalifikacijos profesionalų, kiti džiaugiasi, tikėdamiesi, kad jų vietas užims mažiau su senąja, iš esmės kagėbistine, prokuratūros nomenklatūra susiję jauni prokurorai, kad procesas vyks prokuratūros sužmogėjimo kryptimi.

Bet turbūt niekam nekyla abejonių, kad ta senoji kagėbistinė nomenklatūra savo pozicijų taip lengvai nepaliks.

Continue reading „Eglės Kusaitės byla. Ar įvyks virsmas teisėsaugoje ir koks”

snorka_suo

Buvusiems banko „Snoras“ akcininkams ir vadovams Raimondui Baranauskui ir Vladimirui Antonovui š.m. birželio 1 d. išduoti nauji Europos arešto orderiai (EAO).

Atnaujinti EAO buvo būtini, nes baudžiamosios bylos tyrimas po pirmųjų EAO išdavimo įtariamiesiems nebuvo sustojęs – jis buvo labai intensyviai tęsiamas.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatytos naujos aplinkybės, išaiškinti papildomi nusikalstamų veikų epizodai.

Dėl to buvo papildyti įtarimai: V. Antonovui – naujomis trimis nusikalstamomis veikomis, R. Baranauskui – vienu nauju nusikalstamos veikos epizodu. Atsižvelgiant į tai, š.m. gegužės 28 d. prokuroras priėmė naujus nutarimus V. Antonovą ir R. Baranauską pripažinti įtariamaisiais.

Continue reading „Nauji Europos arešto orderiai buvusiems “Snoro” banko vadovams buvo būtini”

kusaite_kavkaz_uzel

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės kasacinį skundą, adresuotą Rusijos Federacijos Aukščiausiajam Teismui. Kasacinis skundas – labai įdomus. Ir – unikalus.

Lietuvos teisminėje praktikoje toks atvejis, berods, – vienintelis. Šiame skunde smulkiai ir detaliai išdėstomi E.Kusaitės argumentai, kodėl ji nesanti nei teroristė, nei mirtininkė, nei nusikaltėlė.

RUSIJOS  FEDERACIJOS  AUKŠČIAUSIAJAM  TEISMUI

Dėl Krasnogorsko miesto Maskvos srities teismo 2011-12-26 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 2-33/11

Continue reading „Dėl Krasnogorsko miesto Maskvos srities teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 2-33/11”

konstantinas_2

O dabar dar sykį prisiminkime svarbiausius apkaltinamojo nuosprendžio momentus.

2003 metų kovo 12-ąją Vilniaus OMON štabo viršininko Vladimiro Razvodovo asmeninis vairuotojas Tadeušas Gudaniecas davė parodymus, kad žudynių išvakarėse, tiksliau tariant – vėlai vakare, jis asmeniškai vežė tris kažkokius nežinomus asmenis į Medininkų postą. T.Gudaniecas – tai tas pats Vilniaus specialiosios paskirties milicijos būrio vairuotojas, kuris tuo pačiu tvirtino, jog niekad niekada į Medininkus nevežė K.Michailovo – Nikulino. Maža to, T.Gudaniecas pabrėžė, jog Konstantino niekad nėra regėjęs akyse.

Continue reading „Ką byloja apeliacinis prokurorų skundas Medininkų žudynių byloje (2)”

konstantinas_2

Šių metų sausio 26 dieną Lietuvos Apeliacinis teismas pradės svarstyti buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino skundą.

Buvęs Rygos omonininkas kategoriškai nesutinka su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų verdiktu, esą jis kaltas dėl Medininkų skerdynių ir todėl nusipelno pačios griežčiausios bausmės – įkalinimo iki gyvos galvos. K.Michailovas tebetvirtina neturįs nieko bendro su Medininkų posto užpuolimu ir septynių Lietuvos pareigūnų nužudymu. K.Michailovo tvirtinimu, tą lemtingąją naktį jis niekur nebuvo išvažiavęs iš tuometinės Vilniaus OMON bazės Antakalnio miškuose.

Continue reading „Ką byloja apeliacinis prokurorų skundas Medininkų žudynių byloje (1)”

golovatov

Pirmiausiai norėčiau prisiminti keletą esminių teiginių iš Lietuvos Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Stundienės liepos 16-ąją po pietų atsiųsto pranešimo.

Lietuvos Generalinėje prokuratūroje gauta informacija, kad liepos 14 d. Austrijoje, Vienos oro uoste, pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Rusijos Federacijos pilietis Michail Golovatov. Jis įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis), padarymu 1991 metų sausio įvykių byloje. Apie minėto asmens sulaikymą ir prašymą Austrijos Respublikos kompetentingai institucijai buvo skubiai pateikti Europos arešto orderio vertimas ir informacija apie tai, koks buvo M.Golovatov vaidmuo jam inkriminuojamoje veikoje.

Continue reading „Kodėl Austrija neatidavė Lietuvai KGB pulkininko Michailo Golovatovo”

rode_1

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžius” priedas “Slaptieji takai” šiandien vėl domisi tikrosiomis buvusio omonininko Konstantino Michailovo (Nikulino) kalinimo Lietuvoje priežastimis. Šį kartą mūsų svečias – buvusį OMONo milicininką ginantis advokatas iš Rygos Oskaras Ruodė (Oskars Rode). Beje, duodamas išskirtinį interviu Latvijos teisininkas pateikė sensacingą versiją, kodėl Rusija visiškai nesidomi šia byla ir kodėl greičiausiai nė kiek nesipiktins, jei Lietuvos teisėsauga už dalyvavimą Medininkų žudynėse nuteis būtent K.Michailovą. Su Latvijos advokatu Oskaru RUODE kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „“Rusijai paranku, kad už grotų sėdėtų buvęs omonininkas Konstantinas Michailovas””