2014 metų Laisvės premijos laureatas Adamas Michnikas yra gerai žinomas ir daugeliu garbingų apdovanojimų jau ne kartą pagerbtas Lenkijos visuomenės veikėjas, disidentas, vienas iš Lenkijos opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderių, žurnalistas, eseistas, politikos publicistas ir dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius.

Adamas Michnikas nuosekliai rėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Nuo pat Sąjūdžio gyvavimo pradžios aktyviai propagavo Lietuvos ir Lenkijos opozicinių jėgų bendradarbiavimą, skatino koordinuoti „Solidarumo“ ir Sąjūdžio veiksmus, dienraštyje „Gazeta Wyborcza“ nuolat nagrinėjo Lietuvos aktualijas, Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo klausimus.

Continue reading „2014 metų Laisvės premijos laureatas Adamas Michnikas: „ginčai tarp Lietuvos ir Lenkijos yra kenksmingi””

liekis_algimantas

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt nūnai skelbia ištraukas iš visuomenėje įvairiai traktuojamos istoriko Algimanto Liekio knygos „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga”. 

Ištraukos sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir palankių vertinimų. Mūsų skaitytojai domisi tikrosiomis Lietuvos – Lenkijos nesutarimų priežastimis. Šiandien pateikiame interviu su tos knygos autoriumi istoriku Algimantu Liekiu. Į Slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Liekis. Algimantas LIEKIS – istorikas, 38-erių knygų Tautos ir nepriklausmos Lietuvos raidos klausimais autorius ir antratiek jų sudarytojas bei bendraautorius. 

Continue reading „Istorikas Algimantas Liekis: “Teisybę sakyti nėra lengva ir šiandien””

konsulat_lenkija

Nenutylantis Lietuvos lenkų, taip pat ir Lenkijos valdžios reikalavimas keisti Lietuvos švietimo įstatymą skatina pasižiūrėti į tautinių mažumų padėtį abiejose kaimyninėse šalyse, nes šis ginčas jau perėjo į tarptautinę sritį.

Vis blogėjančia tautinių mažumų padėtimi Lenkijoje skundžiasi ne tik lietuviai, bet ir kitų tautinių mažumų atstovai. Lenkijos ukrainiečių sąjunga, leidžianti savaitinį laikraštį ir ukrainiečių literatūros almanachą, sako, kad tik šie spaudiniai atspindi realią taurinių mažumų padėtį.

Continue reading „Lenkija ir Lietuva: tautinių mažumų padėtis”

cekuolis

Šiandien nei Vilniuje, nei Varšuvoje vis dar nerimsta aistros dėl pašlijusių Lietuvos – Lenkijos tarpusavio santykių. Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis nesiliauja Lietuvai kelti iš piršto laužtų reikalavimų bei toliau svaidosi nepagrįstais kaltinimais.

Tad portalas Slaptai.lt savo skaitytojams siūlo prisiminti prieš keletą metų per LRT skelbtą žinomo rašytojo, žurnalisto, politikos apžvalgininko Algimanto Čekuolio pasakojimą apie sudėtingus lenkų santykius su vokiečiais. Pasirodo, Vokietijoje buvo kilęs judėjimas, kurio nariai vokiečiai siekia atgauti Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijoje prarastą nekilnojamąjį turtą. Kai kas Vokietijoje užsimena ir apie teritorines pretenzijas. Kuo tai gali būti naudinga arba nenaudinga Lietuvai, tegul skaitytojai sprendžia patys.

Continue reading „Lenkija bijo teritorinių pretenzijų”

latvijos-laisves-paminklas

Tomis dienomis, kai Lietuva minėjo tragišką Sausio 13-ąją, Pirmasis Baltijos kanalas parodė trumputį interviu su Maskvoje gyvenančiu kompozitoriumi. Kodėl interviu būtent su juo? Prieš du dešimtmečius, tuoj po žudynių prie Vilniaus TV, tas roko muzikos gerbėjas, solidarizuodamasis su lietuviais, sukūrė specialią dainą. Spontaniškai gimusi daina buvo skirta drąsiesiems lietuviams, nepabūgusiems nei tankų, nei “kalašnikovų”. Ji ne sykį skambėjo 1991-ųjų sausį ir Maskvoje, ir Sankt Peterburge, ir kai kuriuose kituose Rusijos miestuose. Sutikite, graži, maloni žinia. Tačiau šiandien, 2011-aisiais, kalbinamas roko specialistas (gaila, neįsidėmėjau jo pavardės) jau tvirtina, esą toji daina buvo grubi jo klaida. Ir netrukus paaiškino, kodėl – klaida. Jis manė, kad lietuviai, kaip ir rusai, nori sugriauti tik komunistinę santvarką. O lietuviai, pasirodo, dar užsimanė pasitraukti ir iš … sąjungos su pačia Rusija. 

Continue reading „Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą”

songaila_m

Žymus XIXa. rusų publicistas, literatūros kritikas ir demokratinis veikėjas Visarionas Belinskis yra pasakęs tokius žodžius: “Kur nėra visiško atvirumo, pasitikėjimo, ten nėra ir negali būti draugystės”. Sunku pasakyti, kiek ši tiesa pritaikoma politikoje, ar juo labiau – politiniuose santykiuose tarp tautų ir valstybių. Juk visuotinai žinoma ir kita, lengviau pritaikoma tiesa, jog politikoje nėra draugų, o tik interesai.

Vis dėlto aš tikiu, kad niekas kita, o tik kiekvienam žmogui įgimtas geranoriškumas bei žmogaus prigimtyje slypintis išankstinis pasitikėjimas kitu žmogumi kaip tik ir sudaro tvirtą dvasinį pamatą geriems santykiams tarp tautų bei valstybių. Štai kodėl “abipusio pasitikėjimo stiprinimas” – tai visuotinai prigijusi tarptautinių santykių formulė. Juk žmogaus gyvenime nėra kitos atramos –  vien įgimtas troškimas dalintis tuo, kas ateina iš pačios širdies.

Continue reading „Lenkijos ir Lietuvos ateitis – ar įmanoma pasitikėti?”