Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Išnagrinėję ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, įvertinę liudytojų apklausas, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai priėmė sprendimą nutraukti vasario pradžioje pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo vienoje iš šalies aukštųjų mokyklų.

Toks sprendimas priimtas nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau konstatuota, kad kai kurių aukštosios mokyklos buvusių dėstytojų elgesys buvo neetiškas ir nesuderinamas su dėstytojo pareigomis.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas siekiant baudžiamosios teisės prasme įvertinti viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad vienos aukštosios mokyklos kai kurie dėstytojai galimai seksualiai priekabiavo prie studentų, o įstaigos vadovybė ir administracija į studentų skundus galbūt reagavo netinkamai ir nesiėmė reikiamų priemonių.

Įtarimai dėl galimo seksualinio priekabiavimo metų pradžioje buvo pasirodę ne kartą. Juose minimi ir garsūs Lietuvos menininkai. Tarp jų – trys Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojai. Iš pareigų pasitraukė profesorius Jonas Gasiūnas, docentas Arvydas Liepuonius. Seksualiniu priekabiavimu buvo kaltinamas ir fotografas, VDA dėstytojas Gintautas Trimakas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 20 liudytojų, trys asmenys buvo apklausti liudytojais apie savo pačių galimai padarytą nusikalstamą veiką. Du asmenys ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.

Vertinant duomenis, susijusius su viena iš nukentėjusiųjų, nustatyta, kad galbūt vieno iš dėstytojų priešingi teisei seksualinio pobūdžio veiksmai buvo atlikti 2000-2001 metais. Pagal baudžiamosios teisės nuostatas, baudžiamoji atsakomybė nustatoma pagal galimai nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančius baudžiamuosius įstatymus. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė už seksualinį priekabiavimą nebuvo numatyta tuo metu galiojusiame Baudžiamajame kodekse, todėl, neįžiūrint požymių kitų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, šioje dalyje ikiteisminis tyrimas nutrauktinas nesant nusikalstamos veikos požymių.

Baudžiamosios teisės prasme vertinant kitos nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, galimi seksualinio priekabiavimo atvejai nenustatyti, tačiau tam tikri vieno iš dėstytojų vieši pasisakymai 2017 metais gali būti vertinami kaip įžeidimas. Pažymėtina, kad įžeidimas nuo 2015 m. liepos mėn. baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Įžeidimu padaryta žala asmens garbei ir orumui gali būti atlyginta asmeniui kreipiantis su ieškiniu į teismą civilinio proceso tvarka.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir siekiant išsiaiškinti, ar įstaigos vadovybė ir administracija į studentų skundus galbūt reagavo netinkamai ir nesiėmė reikiamų priemonių. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautą medžiagą, nustatyta, kad aukštojoje mokykloje nuo 2009 metų yra sukurta metodika gauti iš studentų nuomonę apie studijas įvairiais aspektais. 2015 ir 2017 metais metodika buvo modernizuota, į anonimines studijų vertinimo anketas buvo įtraukti klausimai, susiję su dėstytojų bendravimu su studentais, informacijos pateikimu apie galimus seksualinio priekabiavimo atvejus. 2018 metais buvo atlikta atsakymų į šiuos klausimus kiekybinė analizė, identifikuoti dėstytojai, kurių atžvilgiu studentai išsakė nusiskundimų. Minėti dėstytojai buvo kviečiami individualiam pokalbiui bei įspėti ir pakartotinai supažindinti su akademinės etikos klausimus reglamentuojančiais vidiniais teisės aktais.

Įvertinus visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktinas nesant požymių nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d., o nustatyti darbo drausmės ir akademinės etikos pažeidimai turi būti sprendžiami aukštosios mokyklos vidaus ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą per 20 dienų gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.04; 06:42

Knyga. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Kultūros komitetui antradienį žadant svarstyti savarankiškai dirbančių asmenų socialinių įmokų dydžio tvarkos pakeitimus, menininkai ragina sumažinti nuo šių metų pradžios dvigubai išaugusius „Sodros“ mokesčius, teigdami, kad toks mokesčių šuolis gali numarinti Lietuvos kultūrą.

Nuo sausio 1 dienos gyventojams, dirbantiems pagal autorinę sutartį ir neturintiems darbo sutarčių (pavyzdžiui, niekur nedirbantiems rašytojams, atlikėjams ar sportininkams), „Sodros“ mokesčiai padidėjo dvigubai – turi mokėti mokesčius ne nuo 50 proc., o nuo 100 proc. gautų pajamų.

Metų pradžioje Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis registravo siūlymą sugrąžinti ankstesnę įmokų tvarką, tačiau svarstymai užstrigo komitetuose ir prie šio klausimo buvo sugrįžta tik praėjusią savaitę.

Penktadienį Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė R. Karbauskio siūlymui, tačiau Seimas perdavė šį klausimą darkart svarstyti Kultūros komitetui. Galutinis sprendimas dėl mokesčių sumažinimo turėtų būti priimtas antradienį vyksiančiame plenariniame Seimo posėdyje.

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) duomenimis, Europos Sąjungos šalyse socialinio draudimo įmokos pajamoms už licencines autorines sutartis apskritai netaikomos, nes rašytojo – leidėjo santykiai nėra laikomi darbo santykiais.

„Didžiąją dalį literatūros, dailės, fotografijos ir kitų kūrinių autoriai sukuria savarankiškai, nebūdami susaistyti jokiais darbo santykiais su kūrinių naudotojais. Pasirašydamas autorinę licencinę sutartį, autoriaus teisių turėtojas tiesiog perduoda turtines teises naudoti kūrinį terminuotam laikotarpiui. O tai neturi nieko bendra su darbuotojo ir darbdavio santykiais“, – sako LLA prezidentas Remigijus Jokubauskas.

Jo teigimu, apmokestinus licencines autorines sutartis, sukurtas lietuviškasis precedentas, kad įmokas „Sodrai“ intelektinės nuosavybės paveldėtojų asmenyje turi mokėti net Amžinybėn iškeliavę poetai, rašytojai ar kiti Lietuvos kūrėjai. Tokiu reguliavimu paminti konstituciniai nuosavybės teisių apsaugos ir asmenų lygiateisiškumo principai.

„Ar mokant „Sodros“ mokesčius autorinės teisės visam laikotarpiui priklausytų tik leidyklai, kaip rašytojo darbdaviui? Ar autorius taptų leidyklos darbuotoju ir knygas turėtų leisti tik vienoje leidykloje? Mūsų nuomone, tokie mokesčiai apskritai riboja menininkų teises“, – teigia R. Jokubauskas.

Pasak R. Jokubausko, apskritai autorių mokesčiai „Sodrai“ turi būti vertinami ne tik per skaičiukų ir eurų prizmę, o per naudą, kurią lietuviškos knygos ir lietuvių autoriai duoda Lietuvai.

„Tai yra lietuviškos minties, žodžio, literatūros puoselėjimo ir išlikimo klausimas. Todėl džiaugiamės, kad jis buvo perkeltas į Kultūros komitetą, kuris pagal savo kompetenciją ir turėtų svarstyti. Visgi reiškiame susirūpinimą esama padėtimi – mokesčių klausimas jau pusmetį yra vilkinamas, o visiems autorių teisių turėtojams jis yra itin svarbus“, – teigia R. Jokubauskas.

LLA duomenimis, per 2008-2015 m. knygų tiražas susitraukė 40 proc. – nuo 7,3 iki 4,3 mln. egz., ir panašaus lygio laikosi iki šiol. Per šį laikotarpį egzempliorių skaičius vienam gyventojui sumažėjo nuo 2,2 iki 1,5 knygos, o vidutinis tiražas – nuo 1,6 iki 1,3 tūkst. egz.

„Jau ne vienus metus lietuviškų knygų leidyba ritasi žemyn, o palikus galioti dabartinį įstatymą, ši situacija dar labiau pablogės. Statistika rodo, kad padidinti mokesčiai – PVM tarifas, autorinių honorarų prilyginimas darbo apmokestinimui – pabrangino knygas, jų tiražai kasmet traukiasi. Tad tikėtina, kad ir šis įstatymas padarytų daug žalos lietuviškų knygų leidybai, o kartu ir visai šalies kultūrai”, – nerimauja R. Jokubauskas.

R.Jokubauskas pažymi, kad vidutiniu tiražu verstinė literatūra bene dvigubai pranoksta lietuvių autorių kūrinius (2015 m. verstinių knygų – 1,9 tūkst. egz., lietuvių autorių – 1 tūkst. egz.). Tai rodo, kad lietuvių autorių knygą jau dabar yra sudėtingiau išleisti nei užsienio.

„Išaugusios išlaidos autoriniams honorarams dar labiau nusvertų leidybos apimčių pasiskirstymą verstinės literatūros naudai. Toks milžiniškas mokesčių didinimas kūrėjams lems dar spartesnį lietuviškos literatūros susitraukimą, o kartu mažės ir silpnės lietuvybė apskritai. Labai tikimės, kad Seimas valstybiškai, objektyviai sudėlios prioritetus ir nepasmerks lietuviškos kultūros bei Lietuvos autorių sunykimui“, – sako R. Jokubauskas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.03; 14:36

bingeliene_ramute

160-imt Lietuvos menininkų, mokslininkų ir neabejingų piliečių gruodžio 12-ąją dieną viešu laišku kreipėsi į paskirtąjį premjerą, Socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių, ragindami jį sustabdyti partijos draugo, Druskininkų mero Ričardo Malinausko vandalizmą.

Lietuvos kultūros bendruomenę sukrėtė ir papiktino barbariška Socialdemokratų partijos vicepirmininko R. Malinausko savivalė: šių metų liepos 3–4 dienomis, merui įsakius, Druskininkų centre buvo sunaikinta Atgimimo metais dailininko Antano Balkės sukurta čiurlioniškos kompozicijos skulptūra „Legenda“. Taip meras R. Malinauskas keršijo buvusiam miesto vyriausiajam dailininkui A. Balkei už Druskininkų paveldo gynimą.

Continue reading „Premjeras raginamas stabdyti partijos draugo vandalizmą”