Lietuvos moksleiviai

Aktualijos

Streikas

Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), išreikšdama palaikymą streikuoti besiruošiantiems mokytojams, planuoja prisidėti prie protesto. Sąjungos prezidento Jono Trumpos teigimu, rugsėjo pabaigoje moksleiviai kartu su mokytojais ketina organizuoti eiseną.
 
„Kartu su profsąjunga koordinuojame savo veiksmus, šiuo metu mąstome apie eiseną. Turėtų būti penki maršrutai, kuriais turėtų eiti kviečiami mokytojai su mokiniais“, – Eltai teigė J. Trumpa, pridurdamas, kad eisena planuojama nuo rugsėjo 29-osios.
 
„Dar nesame tiksliai nusprendę, ar eisime prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ar prie Seimo, bet greičiausiai prie Seimo, ir ten turėsime renginį“, – pridūrė LMS prezidentas.
 
Visgi, šie planai dar nėra oficialūs. J. Trumpos teigimu, LMS dar turi pasirašyti sutartį su streiką planuojančia Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS).
 
„Ši eisena yra vis dar planuojama. Dar nėra oficialu, oficialu bus tada, kai su profsąjunga pasirašysime bendradarbiavimo sutartį, kur konkrečiai nurodysime, kokiu pagrindu juos palaikome“, – sakė moksleivių atstovas.
 
Palaiko du iškeltus profsąjungos reikalavimus
 
Pasak J. Trumpos, LMS palaiko du profsąjungos iškeltus reikalavimus – didinti mokytojų atlyginimus ir mažinti klasėse esančių vaikų skaičių. Anot sąjungos prezidento, didesni mokytojų atlyginimai paskatins abiturientus stoti į pedagogikos studijas.
 
„Norint, kad mokytojai atsišviežintų, kad į pedagogikos studijas stotų gabūs, nuoširdūs, profesijai pasišventę moksleiviai, tam turi būti ir adekvati finansinė paskata“, – kalbėjo J. Trumpa.
 
Klasių mažinimas, anot moksleivių atstovo, gerintų mokytojų darbo sąlygas, kas prisidėtų prie geresnės ugdymo kokybės.
 
„Jeigu mokytojas yra laimingas, energingas, jeigu jis turi laiko ir pailsėti, ir gauna adekvatų užmokestį už savo darbą, turi adekvatų krūvį, leidžiantį jam dirbti ir gyvent oriai, tai mokiniui reiškia geresnę ugdymo kokybę“, – sakė J. Trumpas.
 
„Su tuo tiesiogiai susijęs ir klasių dydis. Jeigu klasėje mokosi mažiau mokinių, tada kiekvienas mokinys gauna individualaus mokytojo dėmesio. Mokytojui yra paprasčiau dirbti, o mokiniams yra paprasčiau mokytis“, – akcentavo jis.
 
Studentai svarstys, ar išreikšti palaikymą streikuojantiems pedagogams
 
Savo ruožtu, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) dar nėra apsisprendusi, ar palaikys streikuoti planuojančius moytojus. Sąjungos prezidento Pauliaus Vaitiekaus teigimu, šį sprendimą LSS turėtų priimti kitą savaitę.
 
„Neturime ką pasakyti šiuo klausimu, dar neturėjome kada apie jį pasikalbėti. Planuojame aptarti artimiausiu metu“, – Eltai sakė P. Vaitiekus.
 
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
 
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
 
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
 
Praėjusią savaitę apie galimą prisijungimą prie streiko pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas E. Milešinas teigė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
 
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
 
2023.09.09; 00:02
Aktualijos

Pasaulinėje matematikos olimpiadoje Lietuvos atstovai pelnė sidabro ir bronzos medalius. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro nuotr.

Šalies moksleivių pasiekimai tarptautinėse mokslo olimpiadose šią vasarą išties džiugina: pasaulinėje matematikos olimpiadoje Lietuvos atstovai pelnė sidabro ir bronzos medalius.
 
Norvegijoje vykusioje Tarptautinėje matematikos olimpiadoje (IMO 2022) Lietuvos mokinių komanda surinko 129 taškus iš 259 galimų ir bendroje komandų rikiuotėje užėmė 48 vietą. Tiek daug taškų šalies komanda dar nebuvo surinkusi ankstesnėse olimpiadose, nors komandinėje įskaitoje buvo pasiekta ir aukštesnių rezultatų, pažymima Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro pranešime.
 
Šįmet olimpiadoje dalyvavo mokiniai iš 104 pasaulio valstybių.
 
Asmeninį sidabro medalį 63-iojoje pasaulinėje matematikos olimpiadoje iškovojo Vilniaus licėjaus dešimtokas Paulius Aleknavičius, kurį moko mokytojas Benas Budvytis. Bronza atiteko Vilniaus jėzuitų gimnazijos dešimtokui Jurgiui Kemekliui. Jurgį moko Zina Šiaulienė, Eduardas Juška, Dainius Dzindzalieta.
 
Vilniaus jėzuitų gimnazijos vienuoliktokas Tomas Babelis (mokytojai Zina Šiaulienė ir Dainius Dzindzalieta) ir dvyliktokas Gustas Pranckietis (mokytoja Zina Šiaulienė), Vilniaus licėjaus vienuoliktokas Benas Raišutis (mokytojas Benas Budvytis), Kauno LSMU gimnazijos vienuoliktokas Pijus Šapnagis (mokytoja Aurelija Vaičaitienė) buvo paskatinti pagyrimo raštais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.21; 15:00 
Aktualijos

Tarptautinėse fizikos ir biologijos olimpiadose – Lietuvos mokinių medaliai. ŠMSM nuotr.

Nuotoliniu būdu vykusiose tarptautinėse fizikos ir biologijos olimpiadose šalies mokiniai neliko be medalių – olimpiadose jaunieji mokslininkai iškovojo po 4 medalius, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
 
Be to, Lietuvai šįmet teko ypatingas vaidmuo – organizuoti savaitę trukusią 51-ąją tarptautinę fizikos olimpiadą IPhO2021.
 
Savaitgalį Vilniuje pasibaigusi Tarptautinė fizikos olimpiada IPhO2021 yra laikoma svarbiausiu pasaulio talentingiausių fizikos mokinių metų renginiu. Dviejų dalių – eksperimentines ir teorines – olimpiados užduotis joje sprendė beveik 400 mokinių iš 76 šalių.
 
Šįmet užduotis olimpiadai rengė Lietuvos mokslininkai. Pasak organizatorių, visai šalies mokslo bendruomenei šis renginys buvo svarbus įvertinimas, parodęs, kad Lietuvos fizikai gali kurti pasaulinio lygio, modernias užduotis, sykiu nuotoliniu būdu įtraukti tiek daug mokinių į laisvalaikio, šalies kultūros pažinimo veiklas.
 
Fizikos olimpiadoje geriausiai pasirodė Pietų Korėjos mokinys Kim Kyungmin, surinkęs daugiausiai balų visose užduotyse. Aukso medalius laimėjo Rusijos, Kinijos, Singapūro, JAV, Prancūzijos, Rumunijos, Vengrijos mokiniai.
 
Lietuvos mokiniai Emilis Strazdas (mokytojai Stasė Traigienė) ir dešimtokas Tomas Babelis (mokytojai Remigijus Jakutis, Stasė Traigienė) iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Monika Šadauskaitė iš KTU gimnazijos (mokytojas Alvydas Jotautis), Mažeikių Gabijos gimnazija auklėtinis Justas Kaminskas (mokytoja Genovaitė Meinorienė) pelnė bronzos medalius. Tadui Danilevičiui iš Klaipėdos licėjaus (mokytojai Saulius Žukauskas, Marius Žadvydas) skirtas olimpiados pagyrimo raštas.
 
Mokiniai iš viso pasaulio olimpiados metu dalyvavo virtualiuose turuose po Lietuvą, klausėsi Nobelio premijos laureato Didier Queloz, lietuvių fizikos mokslininkų paskaitų, rungėsi protų kovose, stebėjo tautinių šokių ir lietuviško maisto ruošimo pamokas.
 
Renginys buvo koordinuojamas iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto, jame dirbo beveik 200 žmonių komanda.
 
Savaitgalį baigėsi ir Tarptautinė biologijos olimpiada IBo2021, kurioje Lietuvos moksleiviai iškovojo sidabro ir bronzos medalius. Sidabrą pelnė Mažeikių Merkelio Račkausko abiturientas Povilas Dapšys (mokytoja Lina Vičiulienė).
 
Bronzos medaliais įvertinti Simonas Melaika iš Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos (mokytoja Violeta Gudaitė), VšĮ Pranciškonų gimnazijos mokinys Edgaras Zaboras (mokytoja Lina Jucytė) ir Vilniaus licėjaus mokinys Povilas Šiaučiuvienas (mokytoja Alyda Daulenskienė).
 
Lietuvos mokinių komandai vadovavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentas dr. Andrius Petrašiūnas, Nacionalinio vėžio instituto Genetinės diagnostikos laboratorijos vedėja dr. Rasa Sabaliauskaitė, Kembridžo universiteto magistrantas Dominykas Murza ir Victoria universiteto Velingtone, Naujojoe Zelandijoje, doktorantas Julius Juodakis.
 
Šių metų biologijos olimpiada buvo organizuota Portugalijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.26; 12:20
Trumposios naujienos

Baigėsi devintasis nacionalinis projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“. Visą savaitę 30 gabių šalies abiturientų lankėsi Vyriausybėje, iš arti stebėjo šalies valdymo mechanizmą, bendravo su ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos atstovais. Projekto metu abiturientai turėjo galimybę susitikti su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu ir padiskutuoti emigracijos, pabėgėlių, karinių grėsmių temomis bei kitais klausimais.

Šiemet projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ pagrindinė tema buvo emigracija. Projekto uždarymo renginyje „šešėliniais ministrais“ trumpam tapę abiturientai surengė diskusiją, kurios metu aiškinosi, kaip spręsti emigracijos problemas.

Jaunuoliai pabrėžė, kad norint sumažinti emigraciją kartu turi dirbti valdžia, žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos. Moksleiviai pateikė siūlymus, kurie, jų manymu, padarytų gyvenimą Lietuvoje patrauklesnį. Anot „šešėlinių ministrų“, reikėtų didesnį dėmesį skirti švietimui, reformuoti „Sodrą“, įteisinti dvigubą pilietybę ir tos pačios lyties partnerystę.

Vadinamuosius „šešėlinius ministrus“ sveikino Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė.

„Labai tikiuosi, kad kai kurie iš jūsų vis tik pasirinks ateiti dirbti valstybės labui, nes tikrai to reikia. Ir tikiuosi, kad jūs tą darysite ne dėl to, kad įdomu būti ministru, kad būsite svarbūs ir jus visi pažinos, bet dėl to, kad jums rūpi, jūs norite kažką pakeisti. Mes to ir tikimės iš jaunosios kartos – kad ateitų kuo daugiau žmonių, kuriems labai rūpi“, – kalbėjo Vyriausybės kanclerė.

Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį jaunimo Lietuvoje sumažėjo beveik 32 proc. (2008 m. Lietuvoje gyveno 810 tūkst. jaunų žmonių, 2017 m. pradžioje – 554 tūkst.). Emigracija – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje mažėja jaunų žmonių populiacija. 2016 m. iš Lietuvos emigravo 19 tūkst. 15-29 m. amžiaus jaunų žmonių – jie sudarė beveik pusę visų emigrantų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.26; 00:01

Fotoreportažai

Nuo Valdovų rūmų, nuo Gedimino paminklo tūkstančiai moksleivių šiandien ryte, Vasario 16-ąją, pro Signatarų namus, kur buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, pro Nacionalinę filharmoniją (buvusią Vilniaus miesto salę), kur 1905 m. gruodžio 4-5 dienomis dirbo Didysis Vilniaus Seimas, pro Aušros vartus nuėjo į Rasų kapines nusilenkti ten palaidotam pirmajam laikraščio „Aušra“ redaktoriui, vienam svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, Nepriklausomybės akto signatarui, mokslininkui, gydytojui Jonui Basanavičiui, mirusiam 1927 m. vasario 16-ąją dieną.

Pateikiame to gražaus, prasmingo renginio nuotraukų. Autorius – Vytautas Visockas.

2017.02.16; 14:25

Trumposios naujienos

Lapkričio 28 d. Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje vyko atvira pamoka-diskusija, kurioje vyresniųjų klasių moksleiviai susipažino su nauju Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos išleistu vadovėliu „Šalies saugumas ir gynyba“.

Moksleiviams skirtą knygą pristatė ir į jų klausimus atsakinėjo laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas, Karo akademijos viršininkas plk. Raimundas Matulis, kiti kariai ir knygos autoriai.

„Siekiame moksleiviams suteikti žinių apie nacionalinį saugumą ir šalies gynybą, kurios yra būtinos kiekvienam valstybės piliečiui, nes valstybės gynyba yra kiekvieno Lietuvos piliečio konstitucinė teisė ir pareiga. Mes visi turime būti pasiruošę įvairiais būdais ginti šalį nuo kylančių grėsmių ir pavojų“, – sakė ministras J. Olekas.

Metodinė medžiaga "Šalies saugumas ir gynyba"
Metodinė medžiaga „Šalies saugumas ir gynyba”.

Mokyklų bendrojo ugdymo programose nėra atskiro mokomojo dalyko, skirto šalies saugumui ir gynybai, todėl šis vadovėlis papildys kitų mokomųjų dalykų turinį ir galės būti panaudotas tiek per pilietiškumo pagrindų, tiek istorijos, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų pamokas. Moksleiviai galės praplėsti akiratį ir geriau suvokti įvairius procesus, vykstančius visuomenės politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime.

Leidinio autorės Karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros doc. dr. Audronė Petrauskaitė, vedėja doc. dr. Rolanda Kazlauskaitė Markelienė ir lektorė Rasa Gedminienė vaikus supažindino, ką vadovėlyje jie sužinos norėdami būti tinkamai pasiruošę ginti savo Tėvynę.

Šioje mokomojoje knygoje moksleiviams koncentruotai suteikiama žinių apie šalies gynybos sistemą ir gynybos pagrindus – pristatoma Lietuvos krašto apsaugos sistema, Lietuvos kariuomenės struktūra, šalies gynybos būdai ir priemonės. Šios žinios padės kiekvienam moksleiviui nuspręsti, kaip jam būtų geriau atlikti pareigą Tėvynei – ar atlikti būtinąją karo tarnybą, ar tapti savanoriu, ar jaunuoju Šaulių sąjungos nariu, galbūt pasirinkti studijas Lietuvos karo akademijoje ir tapti karininku.

Klausydami svečių pranešimų, atviroje paskaitoje-diskusijoje aktyviai dalyvavo Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos auklėtiniai. „Visais laikais kovojom už savo šalies laisvę, nepriklausomybę, todėl mums, nepriklausomoje Lietuvoje gimusiems vaikams, apie šalies saugumą žinių niekada nebus per daug. Norime sužinoti ir tai, ką kiekvienas mūsų galime padaryti, kad Lietuva būtų saugi“, – diskusijos metu kalbėjo gimnazistė Laura. Merginai pritardamas Augustinas pridūrė: „Apie šalies saugumą kalbėti svarbu, nes tai yra vienas kertinių dalykų, leidžiančių valstybei egzistuoti.“ 

Pasak istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojos Laimos Plentienės, naujame vadovėlyje suteikiamos žinios yra būtinos kiekvienam Lietuvos moksleiviui, nes stiprina jų patriotines nuostatas, ugdo pilietines kompetencijas. „Šiandien pristatytas vadovėlis yra ypatingai aktualus mūsų gimnazijos moksleiviams, nes vis daugiau jų savo ateitį ir profesinę karjerą sieja su Lietuvos kariuomene ir krašto gynyba – tampa kariais savanoriais, Lietuvos šaulių sąjungos nariais, renkasi studijas Karo akademijoje“, – pasakojo mokytoja.

Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija kiekvienais metais organizuoja moksleivių debatus apie šiuolaikines grėsmes ir šalies saugumą. Žinios apie nacionalinį saugumą, grėsmių šalies saugumui pobūdį ir šiuolaikinę karybą bus labai naudingos ir tokiems debatams – moksleiviams nereikės ieškoti bazinių žinių, nes jos jau yra pateikiamos vadovėlyje. Perskaitę vadovėlį moksleiviai galės lengviau susirasti papildomos informacijos iš kitų šaltinių, kas savo ruožtu padės jiems geriau pasiruošti debatams ir argumentuotai išsakyti savo nuomonę.

Moksleiviams skirta mokomoji knyga yra tęstinio darbo rezultatas. Jau yra išleista metodinė medžiaga, skirta mokytojams, „Šalies saugumas ir gynyba“, kuri padės mokytojams plačiau ir įdomiau perteikti žinias apie nacionalinį saugumą ir gynybą. Abu leidiniai artimiausiu metu bus platinami Lietuvos švietimo įstaigoms ir dalijami čia dirbantiems pedagogams bei vyresniųjų klasių moksleiviams.

Nauji leidiniai yra konkretus sistemingo ir ilgamečio Akademijos mokslinio ir metodinio darbo rezultatas. Įgyvendinant Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvą dėl Lietuvos jaunimo pilietinio ugdymo tobulinimo šalies saugumo ir gynybos klausimais, Karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros mokslininkai jau nuo 2003 m. vykdo mokslinius tyrimus, analizuodami padėtį Lietuvos kariuomenėje ir visuomenėje, tirdami Lietuvos švietimo sistemos poreikį ir galimybes, teikdami praktines rekomendacijas ir siūlymus dėl Lietuvos moksleivių pilietinio ugdymo proceso tobulinimo.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.29; 04:50

 

Fotoreportažai

Šį savaitgalį tarpusavyje susigrūmė beveik šimtas moksleivių iš visos Lietuvos. Jubiliejinį – dešimtąjį – kartą mūsų šalyje, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete vyko mintino skaičiavimo konkurso „Matmintinis“ respublikinis finalas. Šeši geriausiai savo amžiaus grupėse pasirodę moksleiviai gegužės 3 d. Lietuvai atstovaus tarptautiniame konkurso finale Estijoje.

„Mintinis skaičiavimas yra itin sudėtingas ir iš moksleivių reikalaujantis ypatingo susikaupimo“, – pastebi konkurso organizacinio komiteto pirmininkė Rasa Alaburdienė. Jos teigimu, patyrę skaičiuotojai užduotis sprendžia greičiau nei užtrunka suspaudyti skaičiuotuvo mygtukus: „Sudėtingus penkiaženklius matematinius veiksmus moksleiviai suskaičiuoja dešimtųjų sekundės dalies greičiu“.

Atrankinėse varžybose iš viso šiemet dalyvavo daugiau nei 1,5 tūkst. moksleivių. Be to, 2013 m. iš tarptautinio finalo į Lietuvą su medaliais grįžo net 5 moksleiviai: 1-u aukso ir 4-iais sidabro. „Ilgus dešimtmečius tarp moksleivių vyravo nuomonė, kad matematikos nereikia mokytis, jeigu ateityje neketini sieti savo gyvenimo su šiuo mokstu, tačiau šiandien vis daugiau kalbama apie matematikos, kaip mokslo šakos, naudą moksleivių loginiam ir racionaliam mastymui“, – džiaugiasi organizacinio komiteto pirmininkė.

Šiais metais konkurso nugalėtojais savo amžiaus grupėse tapo: Kostas Šilingas iš Kuršėnų Pavenčių mokyklos (2 klasė), Herkus Kišūnas iš Rokiškio r. Kriaunų pagrindinės mokyklos (6 klasė), Sandra Macijauskaitė iš Rokiškio r. Kamajų Antano Strazdo gimnazijos (7 klasė), Abdulla Varoneckas iš Vytauto Didžiojo gimnazijos (10 klasė), Gintarė Vaičaitytė ir Mindaugas Stankevičius iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (suaugusiųjų grupė).

Lietuvos finalo nugalėtojai pelnė teisę Lietuvai atstovauti tarptautiniame konkurso finale. Taip pat jiems atiteko ilgametės konkurso partnerės – kompiuterinės ir buitinės elektronikos didmenininkės UAB „ACC Distribution“ – įsteigti prizai: planšetiniai kompiuteriai „GoClever“, garso kolonėlės „Microlab“ ir vaikų bei paauglių ypatingai mėgstamos ausinės „Coloud“. „Konkursas „Matmintinis“ yra ypatingas tuo, kad suburia itin išskirtinius gabumus turinčius Lietuvos moksleivius, kurie po kelerių metų kurs mūsų šalies ateitį. Kasmet, remdami šį projektą, džiaugiamės vaikų tobulėjimu bei noru mokytis ir viliamės, kad šiais metais moksleiviai iš Lietuvos taip pat sugebės nustebinti tarptautiniame finale“, – linkėdamas sėkmės pasakoja įmonės direktorius Regimantas Buožius.

„Matmintinis“ į Lietuvą atkeliavo iš Estijos, kurioje šis mintino skaičiavimo žaidimas vyksta jau daugiau nei dešimtį metų. Pagrindinė internete vykstančio konkurso taisyklė – negalima naudotis jokiomis skaičiavimo priemonėmis. Konkurse dalyvauja mokiniai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Slovėnijos. Dėl neramumų šiemet varžybose nedalyvavo Ukrainos Krymo autonominės respublikos komanda.

Konkurso organizacinio komiteto pirmininkė – Rasa Alaburdienė.

8-iose nuotraukose – konkurso akimirkos.

2014.04.06; 19:58