Lietuvos pajūris

Aktualijos

Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai organizavo reidus. Lietuvos kelių policijos tarnybos nuotr.

Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai nuo ketvirtadienio iki pirmadienio organizavo reidus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys savaitės pabaigoje asmeniškai lankėsi apskrityje ir susitiko su Neringos bei Palangos miesto savivaldybių merais.
 
Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu vasarą šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose labiau kontroliuojama viešoji tvarka.
 
Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai apskrityje padeda savo kolegoms užtikrinti eismo priežiūrą ir žmonių saugumą. Liepos 14–17 dienomis keturi Lietuvos kelių policijos tarnybos ekipažai išvyko į Klaipėdos apskritį, į kurią tą savaitgalį prigužėjo ne tik poilsiautojų, bet ir daugiau nei įprasta svečių. Čia vykusios jau 23-iosios „Aurum 1006 km lenktynės“ paskatino burtis automobilių aistruolius dalyvius, lankytojus, žiūrovus. Prevencinės priemonės surengtos magistraliniame kelyje A13 Klaipėda–Liepoja, ties Karkle, išvažiuojant iš Palangos Kretingos gatvėje. Per reidus iš viso buvo patikrinta 1 500 transporto priemonių ir nustatyti 58 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nurodoma Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešime.
 
Nustatyti 9 neblaivūs transporto priemonių vairuotojai. Vienam transporto priemonės vairuotojui nustatytas vidutinis (2,05 promilės) girtumo laipsnis. Jam pradėtas ikiteisminis tyrimas. 6 asmenims nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,47, 0,51, 0,56, 0,57, 0,71 ir 1,32 promilės). Jie bus baudžiami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
 
Vienas neblaivus asmuo (0,15 promilės) vairavo krovininę transporto priemonę, kitas neblaivus (0,21 promilės) asmuo buvo pradedantysis vairuotojas. Dar 10-ies transporto priemonių vairuotojai taip pat buvo vartoję alkoholinių gėrimų, tačiau neviršijo leistinos normos.
23 vairuotojai viršijo leistiną greitį, vienas asmuo vairavo transporto priemonę neturėdamas 2 metų vairavimo stažo ir viršijo leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h. 15 vairuotojų naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, 4 vairavo neužsisegę saugos diržų. Išaiškinti du asmenys, vairavę automobilius neturėdami teisės vairuoti, o vienas, kuriam tokia teisė yra atimta.
 
Palangoje, Ošupio take, pareigūnai atkreipė dėmesį į dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojus. Eismo dalyviai nepadarė šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
 
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys ir pats šią savaitę lankėsi Neringos ir Palangos miesto savivaldybėse. Vadovas ne tik teiravosi Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnų apie rezultatus, bet ir susitiko su kurortų merais. Su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu ir Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas aptarė prevencines saugaus eismo priemones ir savivaldybes iniciatyvas.
 
Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, nuo birželio 1 iki liepos 17 dienos Klaipėdos miesto savivaldybėje įvyko 204 eismo įvykiai, Klaipėdos rajono – 77, Palangos miesto – 42, Neringos – 10.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.07.18; 15:06
klaipeda_7
Aktualijos

2018 m. balandžio mėn. 11 d. Kopenhagoje įvyko tarptautinės nevyriausybinės organizacijos Aplinkosauginio švietimo fondo (Foundation for Environmental Education, FEE) vykdomos Mėlynosios vėliavos programos tarybos posėdis, kuriame buvo įvertinti paplūdimiai ir prieplaukos, pretendavę gauti Mėlynosios vėliavos apdovanojimą 2018 m. vasaros sezonui.

Visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ yra tikrasis FEE narys ir atstovauja Lietuvą šioje tarptautinėje organizacijoje. Lietuvos žaliųjų judėjimo teikimu Tarptautinė Mėlynosios vėliavos taryba nusprendė Mėlynosios vėliavos apdovanojimą suteikti 5 Lietuvos pajūrio paplūdimiams: Neringos savivaldybės Nidos ir Juodkrantės centriniams paplūdimiams, Palangos m. savivaldybės Birutės parko bei Klaipėdos m. savivaldybės I-osios Smiltynės ir II-osios Melnragės paplūdimiams.

Klaipėdos m. savivaldybė pernai atnaujino savo dalyvavimą Mėlynosios vėliavos programoje, iškeldama Mėlynąją vėliavą I-osios Smiltynės paplūdimyje. Džiugu, kad šiemet klaipėdiečiai ir jų svečiai išvys garbingą vėliavą plevėsuojant ir II-ajame Melnragės paplūdimyje.

Tam, kad paplūdimys būtų apdovanotas Mėlynąja vėliava, paplūdimio vanduo turi būti geros kokybės, savivaldybėje ir paplūdimyje turi būti vykdomas visuomenės aplinkosauginis švietimas, specialiai paplūdimyje įrengtuose stenduose pateikiama informacija apie vandens kokybę, gamtines vertybes, poilsiautojų elgesį paplūdimyje ir pan. Paplūdimyje taip pat turi būti užtikrinami tarptautiniai saugumo ir teikiamų paslaugų reikalavimai (iš viso paplūdimiams taikomi 33 tarptautiniai reikalavimai).

Nuoširdžiai sveikiname Neringos, Klaipėdos ir Palangos miestų savivaldybes su pasiektais laimėjimais ir linkime sėkmės siekiant tarptautinio pripažinimo kitiems jų teritorijose esantiems paplūdimiams.

Oficialiai Mėlynosios vėliavos programa pradėta įgyvendinti 1987 m. Šiandien Mėlynoji vėliava yra tapusi plačiai žinomu ir atpažįstamu paplūdimio (prieplaukos) kokybės ženklu. Kiekvienais metais, virš 4000 paplūdimių ir prieplaukų daugiau nei 40-yje pasaulio šalių įvertinami Mėlynosios vėliavos apdovanojimu.

Lietuvoje programa įgyvendinama nuo 2000 m. Mėlynosios vėliavos programą koordinuoja Aplinkosauginio švietimo fondas (angl. Foundation for Environmental Education – FEE), nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų tinklas. Šiuo metu FEE vienija nevyriausybines organizacijas daugiau nei 70-yje pasaulio valstybių. Pagrindinis FEE tikslas – aplinkosauginis švietimas ir visuomenės ekologinės savimonės kėlimas. FEE vykdo penkias tarptautines programas: „Mėlynosios vėliavos”, „Gamtosauginių mokyklų”, „Miškų pažinimo”, „Jaunųjų aplinkos reporterių” ir „Žaliojo rakto“.

2000 m. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei Aplinkos ministerijų teikimu, visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ tapo Aplinkosauginio švietimo fondo nariu ir koordinuoja Aplinkosauginio švietimo fondo programas Lietuvoje: „Mėlynosios vėliavos“, „Gamtosauginių mokyklų“ ir „Žaliojo rakto“. Gamtosauginių mokyklų programoje dalyvauja 91 Lietuvos švietimo įstaiga 36-iose savivaldybėse. Žaliojo rakto programos sertifikatais įvertinti 5 viešbučiai: Radisson Blu Hotel Lietuva, Radisson Blu Royal Astorija Vilnius, Radisson Blu Hotel Klaipėda, Park Inn by Radisson Kaunas, SPA Vilnius Druskininkai.

Lietuvos žaliųjų judėjimo koordinuojamos tarptautinės programos programos į aplinkosauginio švietimo veiklą įtraukia dešimtis tūkstančių įvairaus amžiaus Lietuvos piliečių.

Lietuvos žaliųjų judėjimo informacija

2018.04.28; 20:00

Trumposios naujienos

Dviračių takai nuo Lietuvos valstybės sienos su Latvija iki Nidos bus plėtojami kaip tarptautinės dviračių trasos „EuroVelo Geležinės uždangos“ („EuroVelo 13“) dalis. 

Dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Rugpjūčio 30 d. Palangos Kurhauzo salėje vyks projekto pristatymas, o rugpjūčio 31-ąją Palangos oro uoste – spaudos konferencija.  

„Kelionės dviračiais Europoje itin populiarios. Įgyvendinus šį prasmingą projektą Lietuva neabejotinai sulauks didesnių turistų srautų. Išplėtota dviračių infrastruktūra galės džiaugtis ir šalies dviratininkai“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

„EuroVelo 13“ iniciatorius – Europos Komisijos Transporto ir turizmo komiteto pirmininkas, Europos parlamento (EP) narys Michaelis Crameris. Rugpjūčio pabaigoje jis viešės Lietuvoje ir dalyvaus šio projekto pristatyme.

Europarlamentaras taip pat susitiks su savivaldybių, per kurių teritorijas numatyta tarptautinė dviračių trasa, ir institucijų, atsakingų už dviračių infrastruktūros plėtrą Lietuvoje, atstovais. Susitikimo metu bus diskutuojama apie „EuroVelo13“ ir dviračių infrastruktūros plėtros galimybes.

Buvusią „Geležinę uždangą“ – po Antrojo pasaulinio karo padalintos Europos ribas – žyminti trasa tęsiasi 6800 km. Ji prasideda prie Barenco jūros Norvegijoje, eina palei Suomijos ir Rusijos valstybių sieną iki Baltijos jūros, toliau – Estijos, Latvijos, Lietuvos, Kaliningrado srities, Lenkijos pajūriu iki Liubeko miesto Vokietijoje.

Dviračių trasa tęsiasi palei Rytų ir Vakarų Vokietijas skyrusią sieną, Čekijos sieną su Vokietija ir Austrija, Austrijos sienas su Slovakija ir Vengrija, pasiekia buvusią Jugoslaviją, Rumuniją ir Bulgariją. Trasos pabaiga – Carevo miestas Bulgarijoje, prie Juodosios jūros.

Lietuvoje „Geležinės uždangos“ trasa driekiasi išskirtinėmis vietomis – pajūriu, per Kuršių neriją.

EP narys M. Crameris pastarąjį kartą Lietuvoje viešėjo 2011 m. ir šią tarptautinę dviračių trasą pristatė Susisiekimo ministerijoje.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2016.08.23; 16:10