Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Praėjusią savaitę viešėjau Turkijos ambasadoje Vilniuje. Lietuvoje reziduojantis Turkijos ambasadorius ponas GÖKHAN TURAN davė išsamų interviu apie įvykius, nutikusius 2016-ųjų liepos 15-ąją jo tėvynėje.

Tema – subtili. Oficiali Ankaros pozicija – karinį pervesmą organizavo FETO organizacijos lyderis Fethullah Gülenas. Oficiali Vakarų laikysena – kitokia. Esama Europos Sąjungos valstybių, kurios FETO vadovą traktuoja kaip demokratijos šauklį. Oficialusis Vašingtonas ponui F. Gülenui suteikęs politinį prieglobstį.

Turime ginčą: NATO narė JAV nelaiko F. Güleno blogio įsikūnijimu, NATO narė Turkija mano, kad šis vyras nusipelnė kalėjimo iki gyvos galvos.

Kaip elgtis NATO narei Lietuvai, kuriai reikalinga tiek JAV, tiek Turkijos karinė parama? Atsakymas tik iš pirmo žvilgsnio sudėtingas. Jei vadovaujamės blaiviu protu, Lietuva privalo atidžiai išklausyti tiek Vakarų, tiek Turkijos argumentus. Jei ieškome tiesos, Lietuvai derėtų suteikti tribūną ne tik amerikiečių, bet ir turkų pareiškimams. Žinoma, niekas nereikalauja tikėti kiekvienu turkų žodžiu. Bet įsiklausyti į jų argumentus – pravartu. Nes ši tema – kur kas sudėtingesnė nei, sakykim, Rusijos šiokiadieniai. Rusiją mes pažįstame kaip nuluptą. Mums nereikia papildomų analizių, tyrimų, eskpertizių. Mūsų neapgausi, girdi, tai gruzinai, moldavai ir ukrainiečiai užpuolė vargšę Rusiją.

Dėl Turkijos – kita situacija. Turkijos mes nepažįstame taip giliai, kad galėtume ją kritikuoti neatlikę išsamių studijų. Todėl ir sakau: bent sykį atidžiai išklausykime, ką sako turkai. Kitaip sulauksime subtilaus Turkijos politikų atkirčio: jums nerūpi turkiški reikalai, mums nusispjauti į lietuviškus reikalus.

Turkijos kariai

Sykį jau taip nutiko: oficialioji Turkijos valdžia neskubėjo palaiminti Baltijos šalių gynybos planų. Kodėl vilkino, priešgyniavo? Viena iš priežasčių – Lietuva visur ir visada pataikauja Armėnijai, leisdama jai visose lietuviškose įstaigose ir aikštėse pasakoti savas istorijas kiek geidžia širdis, o turkiškų pasakojimų mes nesiteikdavome net išgirsti. Pavyzdžiui, 2019-ųjų pabaigoje Lietuvos Mokslų Akademija įsileido armėnų istorikus pasakoti apie 1915-uosius (armėnai tuos įvykius traktuoja esant „armėnų tautos genocidu“), o Turkijos istorikus – pravijo šalin. Tąsyk turkai, konferenciją surengę privačiame viešbutyje, neoficialių pokalbių metu ironiškai juokavo: Lietuvai turkų kariškių pagalbos nereikia – lietuvius nuo Rusijos išpuolių dabar narsiai gins armėnų kariai.

Beje, dėl panašių problemų Turkija neskubėjo palaiminti ir Švedijos bei Suomijos stojimo į NATO protokolų. Žvelgiant formaliai, turkai – teisūs. Mat suomiai ir švedai visiškai ignoravo oficialios Ankaros poziciją dėl kurdų.

Taigi dvigubų standartų taikymas – pavojingas užsiėmimas. Toks kelias vingiuoja akligatvin. Vienpusė draugystė greitai išsikvėpia. Trūksta pavyzdžių? Vašingtonas baudžia Turkiją dėl jos karinio bendradarbiavimo su Rusija. Tegul baudžia. Su šiandienine Rusija bendradarbiauti – negalima. Bet kodėl tuomet Vašingtonas bičiuliaujasi su Indija, nors oficialusis Delis dar intensyviau flirtuoja su Kremliumi kariniuose reikaluose? O juk tarp Turkijos ir Indijos – milžiniškas skirtumas. Turkija – Amerikos sąjungininkė NATO aljanse, Indija – nepriklausė ir nė nesiruošia stoti į NATO gretas. Todėl Baltieji rūmai turėtų būti, regis, atlaidesni Turkijai nei Indijai. Bet viskas – atvirkščiai…

Po šių metų liepos 15-osios viešnagės Turkijos ambasadoje Vilniuje vėl brėžiu ne itin linksmą išvadą. Lietuva nepasimokė iš savo klaidų. Panašiai kaip ir 2020-aisiais bei 2021-aisiais, taip ir dabar, 2022-aisiais, lietuviškoji žiniasklaida ignoravo Turkijos ambasadoriaus pareiškimus dėl 2016-ųjų įvykių.  

TURKIJOS RESPUBLIKOS AMBASADORIUS GÖKHAN TURAN. Slaptai.lt foto

Žvelgiant iš Turkijos pusės – menka bėda. Be lietuviškosios tribūnos ji tikrai nežlugs. Jai lietuviškieji leidiniai, atvirai kalbant, – buvę nebuvę. Lietuviški tiražai – labai menki, tarptautinė įtaka – mažytė.

O štai ar mums neprireiks Turkijos skydo, – tema vis dar gyva. Juk Kremliaus diktatorius tebesiautėja.

Deja, po 2022-ųjų liepos 15-osios Turkija ir vėl turi moralinę teisę mus ignoruoti: lietuviai nutyli turkiškas aktualijas, todėl mes neišgirsime lietuviškų temų.

Naudodamasis šia proga prisiminiau vieną atvejį, kuomet Lietuva ypač bjauriai kvailiojo. Tai nutiko lygiai prieš dešimt metų – 2012 metų gegužės 10 dieną. Tąsyk Lietuvos Seime balsavimui buvo pateikta rezoliucija „Dėl taikaus Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo“. Šioje diskusijoje aktyviai kalbėjo net vienuolika Lietuvos parlamentarų (dauguma jų šiandien – nebe parlamentarai).

Žvelgiant šių dienų akimis – bereikšmis popiergalis. Vis tiek Azerbaidžanas 2020-ųjų pabaigoje buvo priverstas per 44 dienų trukusį karą jėga susigrąžinti jam priklausančias teritorijas. Nes veik tris dešimtmečius trukusios derybos tarp Baku, Jerevano ir Vakarų akivaizdžiausiai bylojo, jog iš ilgokai užtrukusių svaičiojimų apie taiką ir ramybę – maža naudos.

Karabachas – tai Azerbaidžano teritorija. Slaptai.lt foto

Ir vis tik toji diskusija Lietuvos parlamente buvo tikras nesusipratimas. Nė vienas plenariniame posėdyje dalyvavęs lietuvis seimūnas nepareiškė, jog konfliktą tarp Azerbaidžano ir Armėnijos būtina sureguliuoti … teisingai. Visi tarsi apkerėti šaukė „taikiai, taikiai, taikiai“. Niekas iš „taikos šauklių“ viešai nepaklausė, ar Lietuvoje esama politikų, žurnalistų, istorikų, kurie būtų studijavę azerbaidžanietiškus, turkiškus archyvus apie Karabacho praeitį (armėnija į savo archyvus svetimų neįsileidžia)? Juk ši aplinkybė – svarbi. Prieš pakeliant ar nepakeliant balsuoti ranką būtina išmanyti Pietų Kaukazo praeitį.

Liūdna, kad niekas iš kalbėjusių lietuvių politikų neištarė ir dar vienos svarbios pastabos: remiantis tarptautine teise Karabachas priklauso Azerbaidžanui, todėl armėniškos jėgos, administruojančios šį regioną, privalo kuo greičiau nešdintis lauk. Niekas iš lietuvių parlamentarų nesušuko: Armėnija neteisi, todėl oficialusis Vilnius teturi vieną pareigą – reikalauti armėnų pajėgų pasitraukimo iš Hankendžio, Šušos, kitų Karabacho miestų, gyvenviečių.

Deja, lietuviai anuomet neieškojo tiesos, tuo pačiu įžeisdami ne tik Azerbaidžaną, bet ir Azerbaidžano sąjungininkę Turkiją.

Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis

Štai kaip viskas painu ir sudėtinga.

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org

2022.07.21; 09:00

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ateinančią savaitę kreipsis į Lietuvos Seimą. Šią šaltinių informaciją Eltai patvirtino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Ukrainos lyderis į Lietuvos parlamentą vaizdo ryšiu turėtų kreiptis balandžio 12-ąją vyksiančios Seimo sesijos metu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
 
„Vertiname Ukrainos prezidento įkvepiančią lyderystę ginant ne tik Ukrainos laisvę, bet kartu ir Vakarų pasaulio pamatines vertybes – laisvę, demokratiją ir žmoniškumą. Todėl vertiname bei branginame mūsų valstybių tikrą ir nuoširdžią partnerystę, o kartu ir galimybę mūsų valstybės draugą ir tikrą sąjungininką išgirsti besikreipiantį į Lietuvos parlamentą“, – Eltai perduotame komentare teigė G. Landsbergis.
 
Ukrainai nuo vasario 24 d. kariaujant su okupacine Rusijos kariuomene, V. Zelenskis vaizdo ryšiu jau kreipėsi į ES, JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Kanados ir kitų Vakarų valstybių įstatymų leidėjus. Pasaulio dėmesio susilaukiančiuose V. Zelenskio pasisakymuose raginama tiekti galingesnę karinę ginkluotę Ukrainai, kuriai tenka vienai kariauti su žmogaus teisėmis ir taikiais gyventojais nesiskaitančiu Kremliaus režimu.  
 
Pirmadienį Ukrainos prezidentas, kalbėdamas Rumunijos parlamentui, paragino Vakarus vienytis, siekiant užkirsti kelią Rusijos vykdomam „genocidui“ Europoje. Šiuos raginimus jis išsakė po to, kai iš Kyjivo apylinkių atsitraukusi Rusijos kariuomenė paliko vykdytų masinių žudynių ženklus. Pasaulį šokiravusios taikių gyventojų žudynės įvykdytos šalia sostinės įsikūrusiame Bučos mieste.
 
Vienas iš pagrindinių V. Zelenskio kalbų, skirtų Vakarų parlamentams, motyvų – tai, kad Europos saugumas priklauso nuo Maskvos agresijos prieš jo šalį baigties.
 
Savo kalbose V. Zelenskis taip pat nevengia paraginti Vakarų šalis ryžtingiau spausti ir taikyti griežtesnes sankcijas nuo tarptautinės bendruomenės standartų vis labiau atitolstančiai Rusijai.
 
Lietuva yra itin aktyvi, tiekiant paramą ir demonstruojant solidarumą Ukrainai. Lietuva taip pat ragina Vakarų šalis kuo greičiau Rusijai pritaikyti dar griežtesnes sankcijas, įskaitant uždrausti importuoti rusiškas dujas ir naftą.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.04.05; 07:21

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Seimas pirmadienį pradeda rudens sesiją, kurioje spręsis virtinė svarbių ekonominių klausimų: šalies biudžeto tvirtinimas, socialinės atskirties mažinimas bei projektų, susijusių su Baltijos šalių elektros tinklo sinchronizacija su žemynine Europa, projekto įgyvendinimu.

Rudens sesijoje taip pat numatoma siekti mažinti socialinę atskirtį, įgyvendinant kompleksines – paramos būsto įsigijimui ir nuomai bei vaikų pinigų didinimo – priemones.

Darbų programos prioritetu išlieka ir šalies transporto bei energetikos sektorių efektyvinimas, korupcijos mažinimas ir skaidrumo užtikrinimas.

Seimo rudens sesijoje Vyriausybė siūlys keisti Žemės gelmių įstatymą, taip pat įvesti vadinamuosius alkoblokus asmenims, kurie vairavo transporto priemonę neblaivūs arba vengė blaivumo patikrinimo ir panašiai.

Siūloma įvesti ir Loterijų įstatymo pakeitimus, kuriais būtų stiprinama loterijų žaidėjų apsauga ir užtikrinama skaidri loterijų veikla reglamentuojant loterijų reklamą.

Tarp siūlymų – ir leidimas žemės ūkio ministrui skirti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą. Šiuo metu tai daro Vyriausybė.

Tuo metu Ūkio ministerija siūlys apibrėžti startuolio sąvoką, keisti Investicijų įstatymą, kad stambiems didelės pridėtinės vertės gamybos investicijų projektams tektų mažesnė administracinė našta.

Energetikos ministerijos prioritetiniai projektai yra susiję su atsinaujinančios energetikos plėtra, sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, savarankiškai elektros energiją pasigaminančių vartotojų skatinimu, energetikos reguliavimo ir priežiūros sistemos pertvarka.

Sesijos metu taip pat numatoma surengti dvi diskusijas strateginėmis temomis: dėl ES ateities ir Lietuvos pozicijos bei socialinės atskirties mažinimo. Bus vykdoma ir parlamentinė kontrolė, kviečiant Vyriausybės narius ir Seimo atskaitingų institucijų atstovus posėdžiuose pateikti informaciją apie jau priimtų teisės aktų įgyvendinimą.

Rudens sesijos pirmajame posėdyje numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą, kuriame apie 600 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 118, prezidentė Dalia Grybauskaitė – 11, Seimo nariai (frakcijos) – daugiau kaip 300 įstatymų projektų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.10; 07:17

Seimo posėdžių salėje. Slaptai.lt nuotr.

Seimas svarstys strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektą.

Po pateikimo projektams pritarė 96, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 2 Seimo nariai. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Ekonomikos komitetas, juos numatoma svarstyti rudens sesijoje.

Pasak projektus pristačiusio ūkio viceministro Ramūno Buroko, pagrindinis įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui svarbios įmonės, įrenginiai, ūkio sektoriai, apsaugos zonose veikiantis turtas ir teritorija būtų apsaugota nuo nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančių veiksnių ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas, taip pat liberalizuoti ir padaryti efektyvesnę šiuo metu galiojančią investuotojų atitikties nacionaliniams saugumo interesams patikros procedūrą.

„Šiuo metu galiojančiame įstatyme gana griežtai, o kartu ir nenuosekliai reglamentuojama investuotojų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, strategiškai svarbūs ūkio sektoriai nėra aiškiai apibrėžti, o investuojantiems į strategiškai svarbius mūsų sektorius, nustatyta išankstinė pareiga kreiptis dėl tokios patikros. Pagal galiojantį įstatymą institucijos neturi instrumentų atlikti vėlesnę patikrą, kai pradžioje buvęs žmogus, investuotojas, vėliau ima kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams“, – sakė viceministras.

Įstatymo projekte siūlomos apsaugos priemonės, kurios investuotojų atžvilgiu nustatys lankstesnę patikros procedūrą, t. y. siūlomi trumpesni terminai bei išimtys, kai nebus taikoma išankstinė patikra.

„Atsakingoms institucijoms siūloma suteikti galimybę atlikti tiek išankstinę, tiek gilesnę investuotojų patikrą, taip pat, jeigu reikalauja situacija, imtis išimtinių operatyvinių priemonių, pavyzdžiui, Vyriausybės sprendimu sustabdyti apsaugos zonoje veikiančio juridinio asmens veiklą, jei toks asmuo vykdytų tam tikrą pavojingą veiklą, nukreiptą prieš valstybės nacionalinio saugumo interesus“, – pažymėjo R. Burokas.

Viceministro teigimu, siekiant papildomos nacionalinio saugumo interesų apsaugos, prie jau esančių keturių strategiškai svarbių sektorių siūloma įtraukti papildomą karinės įrangos sektorių, tačiau palikti galimybę detalizuoti, kokios konkrečiai veiklos aptenka į kiekvieno sektoriaus apimtį. Investuotojams numatyta pareiga pranešti investicijoms apie įsisteigimą strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ar apsaugos zonoje, ar akcijų įsigijimą jose veikiančiose įmonėse.

Įstatymo projekto prieduose išdėstyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir įrengimų sąrašai, sąrašai atnaujinti atsižvelgiant į tam tikrą įmonių ir organizacijų vykdomų funkcijų neaktualumą nacionalinio saugumo interesų prasme. Nacionaliniam augumui užtikrinti svarbios įmonės suskirstytos į tris kategorijas, kurioms taikomas skirtingas reguliavimas, įmones reorganizuojant, likviduojant arba atliekant kitus veiksmus, priklausomai nuo to, kokia akcijų dalis įmonėse priklauso valstybei.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.04; 16:21