Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai antivalstybinės ir antikonstitucinio pobūdžio veiklos, kai už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio šalininkai susiruošė į Donbasą stebėti neteisėtai rengiamų „referendumų“.
 
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga taip pat kelia klausimą dėl Rusijos režimą viešai palaikančios asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ viešų pareiškimų.
 
Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė, Seimo narė Paulė Kuzmickienė palaiko kreipimąsi ir pabrėžė, kad antivalstybinis veikimas, neigimas nusikaltimų prieš žmogiškumą, šiurkščiai menkinant ir tuo įžeidžiant politinių kalinių bendruomenę ir mus visus yra vertas Generalinės prokuratūros dėmesio bei teisėsaugos vertinimo.
 
„Asociacija „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ ir ją supanti antivalstybines pažiūras propaguojančių asmenų grupė tiesiogiai dalyvauja dezinformacinėse kampanijose Baltarusijoje ir Rusijoje, šlovina arba teigiamai pasisako apie šių režimų politiką ir veiksmus, neigia Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, pamina Lietuvoje įtvirtintas konstitucines pamatines vertybes – demokratiją, žmogaus teises, vakarietišką geopolitinę orientaciją bei galimai pažeidžia 170-ąjį Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnį: dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo“, – išplatiname pranešime teigė Seimo narė P. Kuzmickienė.
 
„Asmenys, kvestionuojantys suverenios Lietuvos legitimią valdžią, demokratiją bei egzistuojančią santvarką vykdo antikonstitucinę, antivalstybinę veiklą, todėl karo Ukrainoje kontekste, tokie jų veiksmai turi būti įvertinti. Dar skaudesnis faktas yra SSRS okupacinio režimo nusikaltimų viešas neigimas ir menkinimas, tremčių neigimas, sukeliantis skausmą visiems nuo represinių režimų nukentėjusiems ir jų artimiesiems. Tokius veiksmus atliekantys asmenys kol kas yra visiškai nebaudžiami“, – kreipimosi motyvus vardijo Seimo narė.
 
Kreipimesi prašoma pagal Lietuvos Konstituciją, Baudžiamąjį kodeksą ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus įvertinti „Tarptautinės geros kaimynystės forumo“ ir su ja susijusių asmenų veiklą.
 
Ukrainą užpuolusi Rusija rugsėjo 23-27 dienomis užgrobtose Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose rengia tariamus referendumus, kad prijungtų jas prie Rusijos. Tarptautinė bendruomenė pasmerkė šiuos Kremliaus žingsnius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.09.26; 03:00

Balys Gajauskas. LRS.lt nuotr.

Rugsėjo 28 dieną, eidamas 92-uosius metus, mirė politinis kalinys, tremtinys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, visuomenės veikėjas Balys Gajauskas.

B. Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d. Vygrelių kaime (Vilkaviškio apskritis).

Kokie svarbiausi jo nuveikti darbai?

Vokietijos okupacijos metais platino lapelius su patriotinais atsišaukimais, kritikuojančiais nacistinius okupantus. Sovietų okupacijos metais nedvejodamas tapo antisovietiniu pogrindininku. Pavyzdžiui, užmezgė ryšius su Tauro partizanų apygardos kovotojais, platino partizanų laikraščius.

1948-aisiais dėl priklausymo pogrindinei antisovietinei organizacijai buvo suimtas. Suimant priešinosi ir nušovė jį bandžiusį sulaikyti sovietų KGB darbuotoją. Už šį drąsų pasipriešinimą 1948 m. gegužės 3 d. Karo tribunolas nuteisė kalėti 25 metus (mirties bausmės išvengė).

1949–1956 m. kalintas Balchašo ir Džeskazgano lageriuose, 1956–1973 m. – Mordovijos lageryje. Kalint šiuose lageriuose teko sunkiai dirbo molibdeno, vario kasykloje.

Atlikęs visą skirtą bausmę nuo skambučio iki skambučio, 1973-aisiais paleistas į laisvę, bet be teisės gyventi Lietuvoje. Tačiau draudimų jokių nepaisė – grįžo į Kauną. Sugrįžti Kaunan padėjo įsigytas suklastotas pasas. Žinoma, sugrįžęs į Lietuvą tęsė pogrindinę veiklą. Sakykim, į lietuvių kalbą išvertė Aleksandro Solženicyno „Gulago archipelagą“, sudarinėjo lietuvių politinių kalinių sąrašus…

1977-ųjų balandžio 20 dieną  sovietų čekistai ir vėl areštavo B.Gajauską. Išvengti bausmės nepavyko. Mat kratos metu aptikti konkretūs antitarybinės veiklos įrodymai – A. Solženicyno „Gulago archipelagas“ vertimo į lietuvių kalbą rankraščiai, užrašai apie sunkią lietuvių, ypač nepritariančių sovietinei okupacijai, padėtį. Už šią veiklą tuometinis teismas skyrė 10 metų lagerio. Ir dar pridėjo 5-erius metus tremties.

1978–1980 metais Lietuvos patriotas Balys Gajauskas išvežtas į Mordovijos lagerį, 1980–1987 metais buvo kankinamas Kučino (Permės sr.) ypatingojo režimo lageryje. Tačiau nesėdėjo sudėjęs rankų kalėdamas ir Permės srityje. B.Gajauskas rašė publicistinius straipsnius, pasirašydamas savo pavarde su nuoroda, kur parašyta ir kada, kuriuos žmona po retų ir trumpų pasimatymų išnešdavo ir perduodavo ryšininkams, kad šie per Ukrainos disidentus įteiktų užsienio spaudai. Sovietų saugumas sugebėjo išsiaiškinti šią B.Gajausko veiklą. Taigi B.Gajauskas neteko teisės daugiau susitikti su žmona.  O atlikus visą numtytą bausmę jam dar pridėjo dvejis metus tremties Chabarovsko krašte.

Tik 1989-aisiais, kai kilo Sąjūdžio judėjimas, reikalavęs paleisti visus politinius kalinius, B.Gajauskas gavo teisę grįžti Lietuvon.

Dar būtina priminti, kad 1978-aisiais simboliškai įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę.

Svarbi detalė – 1979-aisiais Europos saugumo ir bendradarbiavimo JAV kongreso komisija drauge su kitais disidentais pasiūlė B. Gajauską kandidatu Nobelio taikos premijai gauti.

Nobelio taikos premijos negavo. Tačiau 1981 m. Hjustone (JAV) B. Gajauskui paskirta tarptautinė Taikos ir laisvės premija. O 1989 metais Baltų laisvės lyga B.Gajauską apdovanojo Laisvės medaliu už kovą vaduojant Lietuvą, Estiją ir Latviją. 1989 m. gyveno Los Andžele (JAV). 

Grįžęs įsijungė į Atgimimo veiklą, dalyvavo politiniame gyvenime. Įsikūrus Politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, išrinktas valdybos ir tarybos nariu, 1989-aisiais – sąjungos prezidentu.

1990 m. vasario 24 d. rinkimuose į LTSR Aukščiausiąją Tarybą (nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. – Aukščiausioji Taryba) išrinktas deputatu Plungės rinkimų apygardoje. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.

„Lietuva, praradusi Nepriklausomybę 1940 metais, tuoj pradėjo kovą dėl laisvės. Prasidėjo ilgas ir skausmingas tautos kelias, kuriuo ėjome 50 metų. Tiek bolševikinės, tiek hitlerinės okupacijos metai buvo kruvini. Tačiau laisvės troškimas negeso, o silpnėjant bolševikinei imperijai jis didėjo. Daliai tautos į laisvę teko eiti per trėmimus, kalėjimus, konclagerius. Tuo keliu aš ėjau 37 metus. Ėjau, kol 1990 metais kovo 11-ąją buvo perskaityti Vilniuje, Aukščiausiojoje Taryboje Lietuvos valstybės atstatymo akto žodžiai: „ … nuo šiol Lietuva yra nepriklausoma valstybė“ ir iškilo mūsų Seime Lietuvos valstybės herbas, mano gyvenimo ir kovos tikslas buvo pasiektas“, – rašė spaudoje B. Gajauskas.

Nuo 1990 m. kovo 20 d. iki 1992 m. lapkričio 22 d. – Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos narys.

Nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1996 m. lapkričio 25 d. – VI Seimo narys, Nacionalinio saugumo komiteto narys, Seimo komisijos KGB veiklai tirti pirmininkas, politinių kalinių ir tremtinių „Laisvės“ frakcijos pirmininkas.

1992 m. gegužės–rugpjūčio mėn. – Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnybos – Lietuvos Respublikos saugumo tarnybos generalinis direktorius.

1996 m. ir 2004 m. dalyvavo Seimo rinkimuose.

1989–1997 m. – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentas. 1999–2000 m. – Tarptautinės buvusių politinių kalinių ir represuotųjų asociacijos prezidiumo narys. Lietuvos politinių kalinių valdybos ir tarybos narys.

Nuo 1996 m. priklausė Permės gubernijos politinių represijų ir totalitarizmo istorijos memorialinio muziejaus tarybai.

2008 m. išleido knygą „Pro spygliuotas vielas matau dangų“, 2012 m. – „Gulago saulėlydis“. Yra paskelbęs straipsnių politikos klausimais Lietuvos ir užsienio spaudoje.

B. Gajauskas buvo apdovanotas valstybiniais apdovanojimais: Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2005).

2017.09.30; 09:30

lukiskii

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga priekaištavo, kad konkursas paminklą Laisvės kovotojams Lukiškių aikštėje sukurti žadėtas dar balandį, o jis nepaskelbtas iki šiol.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas sakė, kad sąlygų rengimas užtruko dėl itin detalių viešųjų pirkimų reikalavimų ir pažadėjo, kad konkursas paminklui bus paskelbtas per dvi savaites, tačiau pažymėjo, kad paminklas galėtų būti pastatytas tik sutvarkius aikštę pagal jau seniau išrinktą projektą.

Continue reading „Žada konkursą dėl paminklo laisvės kovotojams Lukiškių aikštėje”

vilutis_portretas

Dar viena ištrauka iš rezistento, partizano Leono Vilučio atsiminimų knygos “Likimo mozaika”

Vieną dieną su didoku etapu iš Vilniaus atvežta nemažai jaunų, energingų vyrų.

Didelė jų dalis – buvusių Vilniaus universiteto studentų, vėliau pasitraukusių į miškus.

Kai kurie jų kovoję miškuose po trejetą metų. Visi nubausti 25 metams. Kai juos uždarė paruoštuose barakuose, nuėjau susipažinti, naujienų susižinoti iš Lietuvos.

Čia pataikiau ateiti barake kilus sąmyšiui dėl dingusios vienam lietuviui duonos porcijos. Kaliniai duoną paėmus įtarė stambų ukrainietį, dirbusį milicijos viršininku ir nežinia už ką čia patekusį. Kalėjime už maisto normos pasisavinimą pačių kalinių žiauriai baudžiama. Priešingoje barako pusėje po gultais buvo įsitaisęs Klajūnas – B.Kemeklys, man pažįstamas dar iš mokymosi Vilniuje vokiečių okupacijos metais.

Continue reading „“Duosim lietuviams perauklėti…””